Panevėžio apylinkės teismo nutartis

2022-10-11 · Byla Nr. M1-567-749/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-10-11
Bylos Nr.
M1-567-749/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-44844-2021-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vytautas Krikščiūnas
Nukentėjusysis
S. R., S. L., V. N.
Kaltinamasis
A. K.
Advokatai
Antanas Cemnolonskas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. M1-567-749/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44844-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.4; 1.2.4.6.1.; 1.2.27.1.; 2.10.11 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 11 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Ingai Madeikienei, Viktorijai Misevičiūtei, dalyvaujant Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorui Artūrui Raskazovui, asmeniui, kuriam svarstomos taikyti priverčiamosios medicinos priemonės – A. K., jo gynėjui advokatui Antanui Cemnolonskui, asmens, kuriam svarstomos taikyti priverčiamosios medicinos priemonės, tėvui A. K., nukentėjusiesiems S. R., S. L., V. N., teismo medicinos ekspertei S. B., neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neįgalus, 40 proc. darbingumas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. kovo 22 d. nutartimi pripažintas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 str., 138 str. 1 d. 10 p. būdamas nepakaltinamas, jam skirta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygoms specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose,

teismui perduotas dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo už baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2021 m. gruodžio 26 d., apie 21.20 val. (duomenys neskelbtini), penktajame aukšte, bendrojo naudojimo virtuvėje, vieną kartą medine kėde sudavė V. N. į galvą, dėl ko nukentėjusysis griuvo ant grindų, o kėdė sulūžo. Tada gulinčiam ant grindų V. N. kėdės nuolaužomis sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, šiais savo veiksmais padarė V. N. muštinę žaizdą galvos plaukuotos dalies dešinėje momeninėje srityje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje, abiejų kelių srityse, taip nežymiai sutrikdė V. N. sveikatą.

Be to, jis 2021 m. gruodžio 26 d., apie 21.35 val., (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo koridoriuje nevykdė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos mobiliojo būrio specialisto S. R. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. L. teisėtų reikalavimų, t. y. policijos pareigūnams atvykus išsiaiškinti įvykio aplinkybių, agresyviai, laikydamas abejose iškeltose rankose plaktukus, artinosi prie policijos pareigūnų, o šiems bandant jį sulaikyti, sudavė ne mažiau kaip tris kartus plaktuku S. R. į galvą, šiais savo veiksmais padarė S. R. odos nubrozdinimą galvos plaukuotoje dalyje, taip nežymiai sutrikdė S. R. sveikatą bei vieną kartą plaktuku sudavė S. L. į galvą, šiais savo veiksmais padarė S. L. muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, taip nežymiai sutrikdė S. L. sveikatą, šiais veiksmais pasipriešino valstybės tarnautojams, atliekantiems viešojo administravimo funkcijas.

Nukentėjusysis V. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš vakaro buvo apsipykę su A. K., nes jis tualete užrakino žmogų, jo prašė, kad atiduotų raktą. Kitą dieną nukentėjusysis buvo išgėręs alkoholio. Bendroje virtuvėje susitiko su A. K. ir A. K. V. N. sudavė į galvos sritį ir pradėjo daužyti iš ko papuola: su gėlių vazonu, su kėde, iš visko kas papuolė po ranka. Tada jis pabėgo į savo kambarį ir iškvietė policiją. Ir po to A. K. jau matė tik laiptinėje gulintį, kai policija jo atvažiavo paimti. Jam (V. N.) buvo sužalota galva ir nedideli kūno sumušimai. Po įvykio dabar tik pasisveikina su A. K., jokio pykčio jam nelaiko. Ligoninėje negulėjo, galvą susiuvo ir paleido. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, nukentėjusysis parodė, kad įvykio metu kaimynai iškišo tik galvas pasižiūrėti, šiaip niekas daugiau nedalyvavo. O A. K. jam sudavė su medine kėde.

Nukentėjusysis S. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gavo iškvietimą, jog laiptinėje muša žmogų su kėde, nuvykus į įvykio vietą, kolega beldė į duris - jokių garsų nebuvo. Per raciją paskambino budėtojui, kad paskambintų pranešėjui ir, kad atrakintų bendro naudojimo laiptinę. Tuo momentu, jam pabeldus į duris, pasigirdo didelis garsas panašus į šūvi, bet kaip vėliau paaiškėjo, A. K. su plaktuku numušė laiptinės spyną. S. L. kolega atsitraukė ir po to išlėkė vyras abejose rankose turėdamas plaktukus, ir be jokių žodžių puolė ant kolegos. Kolega S. gindamasis atstūmė puolantį asmenį, buvo panaudotas tazeris, ašarinės dujos, bet niekas nepadėjo, gindamasis kolega gavo plaktuku į galvą nuo kaltinamojo ne mažiau du kartus. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus S. L. nurodė, kad jis pats patyrė nežymius sužalojimus, vidinės lūpos nubrozdinimą. Su kuo sužalojo - nepamena, nes viskas vyko žaibiškai. Pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusysis S. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną buvo gautas pranešimas apie sumuštą žmogų. Įvažiavus į kiemą jau matėsi, kad primėtyta daiktų iš balkono ir iš virtuvės lango. Užlipus aukštyn, durų niekas neatidarė, beldė gal 5 min. Stovint prie durų, buvo garsas, tarytum šautų. Kai atsitraukė nuo durų, tuo metu jau buvo medikai, operatorius. Pro duris išbėgo vyriškis su dviem plaktukais. Nuo tazerio, dujų kaltinamajam jokio poveikio nebuvo. Prispaudė jį prie sienos, o jis su plaktukais toliau mosikavosi, paskui kolega jį pervertė ir sulaikė. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nukentėjusysis nurodė, kad smūgius gavo iš plaktuko, kai buvo prirėmęs A. K. prie sienos. Gavo gal kokius 3 kartus tikrai, jeigu ne daugiau. Skaudėjo 2-3 savaites. Buvo smegenų nežymus sutrenkimas, buvo ant biuletenio 11-13 dienų. Civilinio ieškinio nereiškia, nes nelabai ką čia iš jo išsireikalaus. Sveikata iš darbovietes yra draudžiama. Paskui su kaimynais bendravo. Vienas iš kaimynų sakė, kad su kastetu yra gavęs nuo jo, kita kaimynė irgi smurtavimą iš kaltinamojo yra patyrusi. Nuvykę į įvykio vietą su kolega buvo apsirengę policijos uniforma. O kai beldė į duris, tai detalių nepamena, tačiau turėjo prisistatyti, jog iš policijos, nes visada tai daro.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos ekspertė S. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad savo išvadą tvirtina. Tiriamajam buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, tiriamasis eilę metų serga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini)Ant. Daug metų gydomas nepakankamai reguliariai to pasekoje yra gydytas įvairiose psichiatrijos ligoninėse dėl psichinės būklės pablogėjimo. Ambulatorinis gydymas paskutiniu metu taip pat nėra pakankamai reguliarus, ko pasekoje tiriamojo būklė pakartotinai pablogėja, vaistų vartojimo metu A. K. įvykdė įstatymo uždraustą veiką. A. K. veikos metu savo veiksmų suprasti negalėjo. Ekspertė paaiškino, kad tiriamajam buvo atliktas psichologinis tyrimas, kurio metu konstatuota reikšmingai sutrikęs mąstymas, neprognozuojamas elgesys. A. K. teigė, kad vartoja vaistus, bet eksperto tyrimo metu buvo stebėta psichopotologija, sunkiai pakoreguojamas mąstymas, todėl apibendrinant ir pateikė tokią išvadą, kad išlieka socialinis pavojingumas. Paskutinį kartą A. K. matė tik atliekant ekspertizę, t. y. 2022 m. kovo 21 d. Kad pasiekti medikamentinę remisiją vertina ilgesnį laikotarpį, mažiausiai pusę metų. Tikėtis, kad taip greitai bus kažkas pasikeitę, abejotų. Medikamentinė remisija, kad ji būtų stabili, tai turėtų nebūti nei ambulatorinio gydymo, nei jokių sveikatos bangavimų. Ekspertizės metu su A. K. bendravo tik vieną dieną 2022 m. kovo 21 d. Ekspertė pasilieka prie savo išvados, nes būtų sudėtinga šiuo metu įvertinti pilnai jo būklę be psichologinio tyrimo, tai yra ne 15-20 min. darbas, tai reikalauja daugiau laiko. Jeigu yra abejonių dėl pakitusios būklės, tai nebent reikia pakartotinai skirti ekspertizę. Nemano, kad ji viena galėtų nuspręsti A. K. šiandieninę būklę, nes tai yra kompleksinis sprendimas. Nustatyti jo psichinę būklę yra tam tikri metodai nustatyti.

Asmuo, kuriam svarstomos taikyti priverčiamosios medicinos priemonės – A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo vaistų yra šalutiniai poveikiai, bet jie pakenčiami. Sutiko atsakyti į klausimus dėl padarytos nusikalstamos veikos. Teisiamojo posėdžio dieną gėrė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) tabletes. Leidžiami vaistai paskirti (duomenys neskelbtini). A. K. supranta dėl ko visi susirinko. Jį kaltina dėl to, kad sužalojo policijos pareigūnus. Prisimena tą įvykį, jam nebuvo sąmonės užtemimo. Kai veržėsi policija į vidų, jie neuždegė šviesos ir kamera jį apakino. A. K. teigimu, jis nematė, kas jį puola, galvojo V. N. draugai todėl puolė juos atgal. Kai pamatė, kad tai pareigūnai, pasidavė. Pareigūnus iškvietė, nes buvo sukonfliktavęs su kaimynu. Padavė kėdę kaimynui į rankas ir abu per pusę tą kėdę sulaužė, jis griuvo ir susižalojo galvą. Davė V. N. su kėdės koja, nes jis nesiliovė spardęs jam koją, o galvą jis persikirto į radiatorių. A. K. nuomone, jis jo tiek daug negalėjo sužaloti, jis griūdamas turbūt susižalojo. Policijos pareigūnų veidų nematė, nes jie buvo tamsoje. Girdėjo policininkų ir V. N. duotus paaiškinimus. V. N. melavo, kad jis jį puolė dėl to, kad neva kažką buvo užrakinęs tualete, o policininkai melavo kad 3 kartus trenkė, nes trenkė tik 2 kartus. Šviesa laiptinėje nedegė, kamera ten švietė ir jį apakino. Kai stovėjo ant laiptų su plaktukais, pareigūnai nieko nesakė, todėl A. K. galvojo, kad kaimyno V. N. draugai atėjo. Be pareigūnų buvo operatorius, paskui atvyko medikai. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus A. K. nurodė, kad paskutinį kartą stacionare buvo gydytas maždaug prieš 2-3 mėn. Tada jam ir pakeitė vaistus, nes ankstesni netiko. Pateko į ligoninę, nes atsirado paūmėjimas, neveikė vaistai. Buvo pakili nuotaika, norėjosi viskam vadovauti, bet jis nieko blogo nedarė. Jį nuvežė policininkai į ligoninę ir jis pasirašė, kad gultis į ligoninę. Įvykio jokio nebuvo, kaimynai pamatė, kad jam blogai ir iškvietė pareigūnus, nežino, kodėl ne greitąją medicinos pagalbą. Ligoninėje gulėjo 50 dienų.

Asmens, kuriam svarstomos taikyti priverčiamosios medicinos priemonės – A. K. tėvas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad prieš metus jo sūnus buvo gydomas Anglijoje, buvo tokia pat bėda, jį paėmė iš parko. Iš viso Anglijoje gydėsi 6 kartus. Buvo vienas įvykis, kai buvo išdaužyti langai dukros namuose. Paskutinį kartą gydytas prieš metus. Po ekspertizės nebuvo gydytas stacionare. Vartoja daug vaistų, geria po 11 tablečių per dieną. Jis gyvena atskirai, vaistus išgeria pats. Tęsdamas parodymus paaiškino, kad praėjusių metų Kūčių vakarą pas jį atvažiavo sūnus A. K. ir jo dukros, dvi anūkės ir jie susėdo prie stalo. Pradėjus kalbėti maldą, pastebėjo, kad sūnus elgiasi neadekvačiai, pasidarė piktas. Iš karto suprato, kad yra blogai, bet jie pavalgę Kūčias sutarė, kad grįžtant į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje, užvažiuos su anūkėmis į ligoninę, kad prašytųsi paguldomas. Jis sutiko, bet kai atvažiavo prie ligoninės, jis nebesutiko eiti į ligoninę. Antrą Kalėdų dieną A. K. atvažiavo pas tėvą su taksi, pavalgė ir pradėjo vėl pykti, triukšmauti ir jie iškvietėme policiją, atvažiavo policija ir išsivežė jį. Nuvežė į ligoninę, bet kadangi jis nesutiko gultis, jį paleido namo, jis išėjo iš ligoninės tiesiai į namus ir vakare tai įvyko, iš 25 d. į 26 d. naktį. Jam sveikata blogėjo kas minutę, bet budintis daktaras jo nepaguldė. Kai įvyko pats įvykis, A. K. tėvas ten nebuvo. Sveikata jam pradėjo blogėti jau Kūčių vakarą, o gal ir prieš savaitę jam blogėjo, nežino, nes savaitę prieš tai nebendravo, gyvena atskirai. Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus A. K. paaiškino, kad jo manymu viską padarė sūnaus sveikata. Sutinka, kad galėjo taip būti, kaip teigė nukentėjusysis V. N.. Kaimynai anksčiau kviesdavo, sakydavo, kad A. blogai, jis triukšmaudavo, pykdavosi su kaimynais, duris pravėręs muziką leisdavo. Jis būna, kad kontroliuoja save, bet būna kokias 20 min. visai nekontroliuoja. Alkoholio jis visai nevartoja. Pablogėjus jis nusiperka nealkoholinio alaus, ir anksčiau jis nevartodavo alkoholio. Sutinka, kad puolė, bet jis mano, kad čia yra pareigūnų neprofesionalumas. A. buvo per 14 pakopų nuo pareigūnų, pareigūnas stovėjo žemesnėje aikštelėje, „tazerį“ galėjo 5 kartus panaudoti per tą laiką, kol jis priartėjo. Taip, trenkė jis su plaktuku, juk matosi viskas filmuotoje medžiagoje. A. K. tėvas taip pat paaiškino, kad lankosi pas sūnų įvairiai, ir kartą į savaitę ir į dvi savaites kartą, kai jaučiasi geriau, rečiau susimato, ir jį pasikviečia pas save, kai reikia pagalbos darže. Baisiausia yra ruduo, gruodis, sausis, vasaris ir dar kovo mėnesiais, jis kas keli metai vis suserga, kaip tik ateina tas laikas. Jo manymu, geriau būtų, jog sūnus lankytųsi pas gydytojus, bet stacionarus gydymas būtų efektyvesnis. Kai prasidėjo ta liga, jam Vilniui gydytoja pasakė, kad jeigu 5 metus bus nesirgęs, ta liga gali nepasikartoti. Jeigu pasikartos, tai liks visam gyvenimui.

Teismo medicinos ekspertė S. B. teisiamojo posėdžio metu, po visų apklaustųjų asmenų parodymų nurodė, kad pasitvirtino jos nuomonė, jog tikslinga yra stacionarinis gydymas. Kadangi tėvas su sūnumi gyvena ne kartu, negalės net užtikrinti vaistų vartojimo, pablogėjimo užfiksavimo. Nebus pakankamai užtikrinamas ambulatorinis gydymas.

Iš 2021 m. gruodžio 27 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad nurodytu adresu yra daugiabutis gyvenamas namas. Pirma laiptinė nuo šiaurinės pusės esanti pastato rytinėje pusėje. Laiptinės ketvirto aukšto aikštelėje, prie pietinės sienos, ant žemės, yra plaktukas - viniatraukis su geltona-juoda rankena. Plaktukas - viniatraukis yra supakuojamas į popierinį paketą. Ant ketvirtos laiptų pakopos, nuo ketvirto aukšto laiptinės aikštelės į viršų, yra metalinis įrankis. Metalinis įrankis yra supakuojamas į popierinį paketą. Ant laiptinės, tarp ketvirto ir penkto aukšto esančios aikštelės, prie šiaurinės sienos, yra plaktuko galva. Plaktuko galva yra supakuojama į popierinį paketą. Ant laiptinės, tarp ketvirto ir penkto aukšto esančios aikštelės, prie šiaurinės sienos, yra plaktuko medinis kotas. Ant plaktuko medinio koto yra matomos rausvos spalvos dėmės. Plaktuko medinis kotas yra supakuojamas į popierinį paketą. Plaktuko - viniatraukio popierinis paketas, metalinio įrankio popierinis paketas, plaktuko galvos popierinis paketas ir plaktuko medinio koto popierinis paketas yra supakuojami į vieną bendrą kartoninę dėžę. Ant kartoninės dėžės yra užrašomi atitinkami paaiškinamieji užrašai, specialistas pasirašo (1 t., b. l. 14-16, 17-23).

Panevėžio apskrities policija yra pareiškusi civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš A. K. priteisti 3183,94 Eur padarytą žalą dėl pareigūno S. R. sužalojimo atliekant tarnybines pareigas ir už jam išmokėtą išmoką. (1 t., b. l. 49-51)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. R. padaryta odos nubrozdinimai galvos plaukuotoje dalyje, paveikus kietais bukais daiktais(-u) 2 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 113).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad S. L. padaryta muštinė žaizda viršutinės lūpos gleivinėje, padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją, mažai tikėtina, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 138).

Iš 2021 m. gruodžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietos nurodytu adresu yra daugiabutis gyvenamas namas. Pirma laiptinė nuo šiaurinės pusės esanti pastato rytinėje pusėje. Penktame aukšte yra bendras koridorius. Iš koridoriaus rytų kryptimi yra bendra virtuvės patalpa. Virtuvėje ant grindų yra matomos rausvos spalvos dėmės panašios į kraują. Nuo dėmės Nr.1, esančios 1,2 m atstumu nuo vakarinės sienos ir 1,1 m atstumu nuo pietinės sienos, su sterilios šluostės pagalba yra paimama biologinė nuoplova nr.1 ir supakuojama į popierinį voką. Nuo dėmės nr.2, esančios 1,7m atstumu nuo vakarinės sienos ir 0,7 m atstumu nuo pietinės sienos, su sterilios šluostės pagalba yra paimama biologinė nuoplova Nr.2 ir supakuojama į popierinį voką. Virtuvėje ant grindų yra matomos sudužusio molinio vazono šukės, žemės, augalų liekanos ir kėdės dalys. Molinio vazono dalys yra supakuojamos į kartoninę dėžę. Ant kėdės dalių yra matomos rausvos spalvos dėmės. Kėdės dalys yra supakuojamos į popierinį paketą. Bendro koridoriaus šiaurinėje dalyje, prie (duomenys neskelbtini) buto, yra taburetė, ant kurios paviršiaus yra matomos rausvos spalvos dėmės. Taburetė yra supakuojama į popierinį paketą. Lauke, prie namo rytinės sienos, ant žemės, yra matomos kėdės dalys, 14,1 m atstumu nuo namo šiaurės rytinio kampo ir 6,2 m atstumu nuo namo rytinės sienos, bei 21,3 m atstumu nuo namo šiaurės rytinio kampo ir 2,6 m atstumu nuo namo rytinės sienos. Kėdės dalys yra supakuojamos į popierinį paketą. Ant popierinių vokų, kartoninės dėžės ir popierinių paketų yra užrašomi atitinkami paaiškinamieji užrašai, specialistas pasirašo. Popieriniai vokai yra užantspauduojami specialisto spaudu „Kriminalistiniai tyrimai P50-06“. (1 t., b. l. 144-146).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. N. nustatyta muštinė žaizda galvos plaukuotos dalies dešinėje momeninėje srityje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje, abiejų kelių srityse, padaryta kietais bukais daiktais (paviršiais) 7 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusysis galėjo susižaloti nugriuvęs. Sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 181).

Iš alkoholio matuoklio žurnalo kopijos matyti, kad A. K. įvykio metu buvo blaivas. (2 t., b. l. 1-2)

Žemesnės instancijos teismas

Iki 2022 m. kovo 21 – balandžio 19 d., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo, 2021 m. gruodžio 27 d. ikiteisminio tyrimo apklausos įtariamuoju metu A. K., nurodė, kad jam yra nustatyta psichinė liga - (duomenys neskelbtini), dėl ko turi neįgalumą. Šia liga serga nuo 1998 m., kasdien vartoja psichiatro skirtus vaistus. Taip pat gydėsi pas psichiatrą Anglijoje. Kuo įtariamas supranta ir su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą sutinka visiškai. Kai 2021 m. gruodžio 26 d. po konflikto su kaimynu V. N. išsiskyrė, kaimynas parėjo į namus. Jis irgi grįžo į namus, pasiėmė cigaretę ir nuėjo į bendrojo naudojimo balkoną parūkyti. Rūkydamas balkone pamatė, kad V. N. prie jo artinasi. Pamatęs, kad ateina V. N., nuėjo į sandėliuką, kuris yra jo bute ir pasiėmė du plaktukus. V. N. buvo bendrojo naudojimo koridoriuje. Išgirdo, kad kažkas lipa laiptais, todėl pagalvojo, jog ateina V. N. draugai. Jis nesuvokė, kad atėjo policijos pareigūnai ir su plaktukais rankose ėjo link pareigūnų. Jis nepastebėjo, kad pareigūnai buvo su policijos uniformomis. Pareigūnai ėjo link jo, todėl jiems sudavė kelis smūgius plaktuku. Prieš pat suduodant smūgį suprato, kad tai policijos pareigūnai, todėl sudaviau ne stiprius smūgius, bandė sulaikyti smūgius. Jam atrodo, kad smūgius sudavė abiem plaktukais. Atsimena, kad vieno plaktuko galva po pirmo smūgio sudavimo nukrito ant grindų. Atsimena, kad policijos pareigūnai naudojo elektros šoką bei ašarines dujas. Pareigūnai atėmė plaktukus ir jį sulaikė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Įvykio metu buvo blaivus, mano, kad taip pasielgė dėl savo psichinės būklės. Įvykio dieną psichiatro skirtų vaistų išgėręs nebuvo, kadangi juos geria prieš eidamas miegoti (2 t., b. l. 36-39).

Iki 2022 m. kovo 21 – balandžio 19 d., Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) gavimo, 2021 m. gruodžio 27 d. ikiteisminio tyrimo apklausos įtariamuoju metu A. K., parodė, kad jam yra nustatyta psichinė liga - (duomenys neskelbtini), dėl ko turi neįgalumą. Šia liga serga nuo 1998 m., kasdien vartoja psichiatro skirtus vaistus. Taip pat gydėsi pas psichiatrą Anglijoje. Kuo įtariamas supranta, tačiau su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą sutinka iš dalies. Smūgius sudavė gindamasis. V. N. yra jo kaimynas, su juo anksčiau yra buvę konfliktų. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi V. N. grasino jį nužudyti. Jiems susitikus, V. N. jį nuolat provokuoja. 2021 m. gruodžio 26 d., vakare, galėjo būti apie 21.20 val., jis koridoriuje pamatė kaimyną A., pavardės nežino, atrodo, kad gyvena 107 bute. Jis su A. pasisveikino. V. N. išlėkė iš savo kambario ir pradėjo šaukti, ko jis užkabino A.. Jis pasakė, kad „ne tavo reikalas, aš nieko neužkabinau“, pasakė, kad šis jam atsibodo. Jis parėjo į namus ir pasiėmė alaus skardinę. Ėjo į bendrojo naudojimo virtuvę, norėjo virtuvėje išgerti alaus. Jam iš paskos atėjo V. N., kuris artinosi prie jo. Kadangi jis suprato, jog V. N. jį puls, traukėsi link lango. Kadangi V. N. buvo labai arti jo, visai prie pat, jis jį pilna alaus skardine stūmė nuo savęs. Stumdamas skardine buvo įrėmęs V. N. į kaklą. V. N. stūmė tik dėl to, kad jis artinosi prie jo, bijojo, kad šis prieš jį nesmurtautų. Atsimena, kad kažkuriuo metu sudavė V. N. alaus skardine į galvą ir skardinė sutrūko. Atsimena, kad kažkuriuo metu sudavė kėde V. N. į galvą. Kėdė sulūžo, V. N. pargriuvo ant grindų. Jis bandė kėdės nuolaužomis V. N. prispausti prie grindų, tačiau šis kėlėsi, todėl sudavė nuolaužomis. Į kurias kūno vietas ir kiek kartų V. N. sudavė, nepamena. Pamena, kad į V. N. metė gėlių vazoną, tačiau ar pataikė, nepamena. V. N. pasakė, kad šiam reikės į darbą, liepė viską baigti ir jie išsiskirstė. Įvykio metu buvo blaivus. Jis grumtynių metu susižalojo dešinės rankos pirštą, tačiau kokiomis tiksliai aplinkybėmis, nepamena. Paskui atvyko policijos pareigūnai ir jį sulaikė (2 t., b. l. 53-56).

Iš 2022 m. sausio 3 d. VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro med. pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. K. VPPC registruotas nuo 1998 metų. Paskutinis apsilankymas 2021 m. rugsėjo 30 d., diagnozė: (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (2 t., b. l. 81).

Iš ANR išrašo matyti, kad A. K. administracine tvarka baustas 2 kartus: 2020 m. gruodžio 29 d. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra; 2021 m. gruodžio 23 d. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. (2 t., b. l. 73-75).

Žemesnės instancijos teismas

A. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltės nepripažino, tvirtino, kad pats V. N. jį vis provokuoja, užkabina. Taip buvo ir šį kartą. Jis buvo visai blaivas, o V. N. girtas. V. N. jį užpuolė ir jis gynėsi kaip sugebėjo. Patvirtino, kad sudavė su kėde V. N. į galvą, kėdė sulūžo, o paskui gulinčiam V. N. ant grindų, kelis kartus kažkur į kūną sudavė su nulūžusia kėdės koja tam, kad jis daugiau ant jo nepultų. O policininkai patys kalti, kad pakliuvo po jo ranka. Kai paskambino į buto duris kažkas, laiptinėje buvo tamsu ir jis galvojo, kad atėjo V. N. draugai jį sumušti. Jis pasiėmė plaktukus į abejas rankas ir išėjo į laiptinę. Jis nepažino policininkų. Kai jie ant jo puolė, jis gal būti netyčia kažkuriam su plaktuku ir sudavė. Kai pamatė, kad čia policininkai, tai nusiramino ir pasidavė.

Tačiau tokius jo parodymus paneigė ikiteisminio tyrimo metu ir teisme vienodus parodymus davę nukentėjusieji V. N., S. R. ir S. L.. Be to, paties įtariamojo A. K. tėvas A. K. nurodė kitas aplinkybes, nei nurodė A. K., patvirtindamas nukentėjusiųjų parodymus, nors įvykio jis nematė, o tik iš A. kaimynų žino apie įvykio situaciją. Be to, ir pats A. K. parodymuose nurodė tokias aplinkybes, kurios leidžia tikėti nukentėjusiųjų parodymais: dėl konflikto bendrojoje virtuvėje, dėl smūgių kėde sudavimo, dėl sužalojimo nealkoholinio alaus skardine, dėl smūgių kėdės lūženomis V. N.. Taip pat patvirtino buvusią situaciją su policijos pareigūnais, tik teisinosi, kad jis dėl tamsos laiptinėje nepažino policijos pareigūnų, nes jie švietė prožektoriumi jam į akis, tačiau patvirtino, kad galėjo suduoti plaktukais policininkams.

Aukščiau nurodytų bylos įrodymų, kurie yra sutampantys, neprieštaraujantys, atitinkantys bylos faktines aplinkybes ir jais teismas abejoti neturi pagrindo, visuma patvirtina, kad A. K. 2021 m. gruodžio 26 d., apie 21.20 val., (duomenys neskelbtini), penktajame aukšte, bendrojo naudojimo virtuvėje, vieną kartą medine kėde sudavė V. N. į galvą, dėl ko nukentėjusysis griuvo ant grindų, o kėdė sulūžo. Po to gulinčiam ant grindų V. N. kėdės nuolaužomis sudavė ne mažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, šiais savo veiksmais padarė V. N. muštinę žaizdą galvos plaukuotos dalies dešinėje momeninėje srityje, odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis kairėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, kairėje šlaunyje, abiejų kelių srityse, taip nežymiai sutrikdė V. N. sveikatą. Be to, jis 2021 m. gruodžio 26 d., apie 21.35 val., (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo koridoriuje, nevykdė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos mobiliojo būrio specialisto S. R. ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. L. teisėtų reikalavimų, t. y. policijos pareigūnams atvykus išsiaiškinti įvykio aplinkybių, agresyviai, laikydamas abiejose iškeltose rankose plaktukus, artinosi prie policijos pareigūnų, o šiems bandant sulaikyti, sudavė ne mažiau kaip tris kartus plaktuku S. R. į galvą, šiais savo veiksmais padarė S. R. odos nubrozdinimą galvos plaukuotoje dalyje, taip nežymiai sutrikdė S. R. sveikatą bei vieną kartą plaktuku sudavė S. L. į galvą, šiais savo veiksmais padarė S. L. muštinę žaizdą viršutinės lūpos gleivinėje, taip nežymiai sutrikdė S. L. sveikatą, taip pasipriešino valstybės tarnautojams, atliekantiems viešojo administravimo funkcijas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti įrodymai patvirtina A. K. atliktus nusikalstamus veiksmus. Teismas, ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatė, kad įrodymai byloje surinkti Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu.

Teismas sprendžia, kad tokie prokuroro nutarime nurodyti A. K. veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje aprašytų veikų požymius.

Dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo

BK 17 straipsnyje nurodyta, kad asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas BK uždraustą veiką, jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal BK už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 str. numatytas priverčiamąsias medicinos priemones.

Iš byloje esančio 2022 m. kovo 21 – balandžio 19 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. K. įstatymu uždraustos veikos metu yra nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini). A. K., baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos padarymo metu yra nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas, (duomenys neskelbtini), dėl kurio įstatymu uždraustos veikos padarymo metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. K. šiuo metu yra nustatomas lėtinis psichikos sutrikimas - (duomenys neskelbtini), dėl kurio šiuo metu jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti. A. K. būtina taikyti priverčiamąsias medicinos priemones - stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro rėžimo sąlygomis. A. K. negali būti apklausiamas, negali dalyvauti kituose proceso veiksmuose bei teisme. A. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu, jo socialiai pavojingo elgesio rizika didelė. (2 t., b. l. 124-128

Teismo medicinos ekspertė S. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad A. K. buvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, tiriamasis eilę metų serga lėtiniu psichikos sutrikimu, jam diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Daug metų gydomas nepakankamai reguliariai to pasekoje yra gydytas įvairiose psichiatrijos ligoninėse dėl psichinės būklės pablogėjimo. Ambulatorinis gydymas paskutiniu metu taip pat nėra pakankamai reguliarus, ko pasekoje tiriamojo būklė pakartotinai pablogėja, vaistų vartojimo metu A. K. įvykdė įstatymo uždraustą veiką. A. K. veikos metu savo veiksmų suprasti negalėjo. Ekspertė paaiškino, kad tiriamajam buvo atliktas psichologinis tyrimas, kurio metu konstatuota reikšmingai sutrikęs mąstymas, neprognozuojamas elgesys. A. K. teigė, kad vartoja vaistus, bet eksperto tyrimo metu buvo stebėta psichopotologija, sunkiai pakoreguojamas mąstymas, todėl apibendrinant ir pateikė tokią išvadą, kad išlieka socialinis pavojingumas. Teismo medicinos ekspertė S. B. nuomone tikslinga skirti stacionarinį gydymą, kadangi A. K. tėvas su sūnumi gyvena ne kartu, negalės net užtikrinti vaistų vartojimo, pablogėjimo užfiksavimo. Nebus pakankamai užtikrinamas ambulatorinis gydymas.

Bylą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti pirmiau išdėstytais įrodymais dėl A. K. psichikos sveikatos būsenos baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų padarymo metu ir po jų padarymo, todėl sprendžia, jog A. K. padarė įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 286 straipsnyje, būdamas nepakaltinamas.

Teismas, vertindamas tiek A. K. pavojingumą visuomenei dėl padarytų veikų, tiek teismo medicinos eksperto išvadas, taip pat paties A. K. poziciją, kad jis gautų daug geresnį gydymą ne stacionare, ambulatoriškai, taip pat jo tėvo A. K. poziciją, kad jis supranta sūnų, tačiau sūnui būtų daug geriau gauti stacionarias gydymo paslaugas, pritaria ekspertizės akte nurodytai bei teismo posėdyje eksperto patvirtintai rekomendacijai, todėl A. K. taikytina teismo ekspertų rekomenduota priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas specializuotoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro rėžimo sąlygomis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į A. K. atliktų veiksmų pavojingumą, apimtį, turint omenyje ekspertizės akto duomenis, teismo medicinos ekspertės S. B. paaiškinimus, šiuo atveju stacionarinis stebėjimas specializuotoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro rėžimo sąlygomis A. K. yra pakankama priverčiamoji medicinos priemonė.

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius regreso tvarka pareiškė 809, 46 Eur civilinį ieškinį dėl išmokėtų privalomojo draudimo išmokų S. R. priteisimo (1 t., b.l. 29-48).

Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pareiškė 3183,94 Eur dydžio civilinį ieškinį. (1 t., b. l. 49-69).

Panevėžio teritorinė ligonių kasa regreso tvarka pareiškė 209,16 Eur civilinį ieškinį dėl išmokėtų gydymo įstaigai lėšų V. N., S. R. ir S. L. gydymui (1 t., b.l. 72-83).

Teismas pažymi, kad baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys gali būti visiškai ar iš dalies tenkinamas tik priimant apkaltinamąjį teismo nuosprendį, t. y. kai kaltininkas yra pripažįstamas kaltu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kolegija baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019 nustatė, jog „Civilinis ieškinys baudžiamajame procese yra vienas iš būdų dėl nusikaltimo padarytai žalai atlyginti, o jo įgyvendinimo rezultatas tiesiogiai priklauso nuo nusikaltimo tyrimo, kur visapusiškai ir objektyviai ištiriamos bylos aplinkybės. Galimybė vienu metu nagrinėti baudžiamąją bylą ir civilinį ieškinį atsiranda dėl juridinio fakto – nusikaltimo, kuris tampa pagrindu taikyti baudžiamąją ir civilinę atsakomybę. Civilinis ieškinys nagrinėjamas kartu su baudžiamąja byla. Tai suteikia civiliniam ieškovui geresnes galimybes ginti savo teisėtus interesus. Ieškinio dalyką įrodinėja kompetentinga institucija, kuri tiria nusikalstamą veiką.“

Šioje byloje nustatyta, jog baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas įtariamasis A. K. padarė būdamas nepakaltinamas, o pagal BK 17 straipsnio 2 dalį toks asmuo neatsako pagal baudžiamąjį kodeksą, todėl šioje byloje priteisti iš A. K. žalos atlyginimą, kaip to prašo civiliniai ieškovai, nėra teisinio pagrindo.

Tuo pačiu pažymėtina, kad pareikšti civiliniai ieškiniai gali būti nagrinėjami civilinio proceso numatyta tvarka, atsakovu patraukiant už įtariamojo asmens neteisėtus veiksmus atsakingą asmenį (ar asmenis), nes pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.248 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

CK 6.268 straipsnyje nurodyta, jog kai žalą padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas, minėti civiliniai ieškiniai, pareikšti A. K., atmetami.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 1 punktu, 404 straipsniu,

nutaria:

A. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 286 straipsnyje, būnant nepakaltinamam, taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą specializuotoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje bendro rėžimo sąlygomis.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius regreso tvarka A. K. pareikštą 809, 46 Eur civilinį ieškinį dėl išmokėtų privalomojo draudimo išmokų S. R. priteisimo atmesti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato A. K. pareikštą 3183,94 Eur dydžio civilinį ieškinį atmesti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos regreso tvarka A. K. pareikštą 209,16 Eur civilinį ieškinį dėl išmokėtų gydymo įstaigai lėšų V. N., S. R. ir S. L. gydymui atmesti.

Išaiškinti civiliniams ieškovams, jog jie turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir civilinio kodekso numatyta tvarka.

Nutarties nuorašus pateikti A. K., A. K., Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūrai, advokatui Antanui Cemnolonskui, nukentėjusiesiems S. R., S. L., V. N., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatui, Panevėžio teritorinei ligonių kasai.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėjas Vytautas Krikščiūnas