Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistosios J. S. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria atmestas nuteistosios J. S. prašymas atnaujinti terminą skundui dėl 2005-07-05 Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro nutarimo Nr.10.2-536 paduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 1997 m. spalio 20 d. nuosprendžiu J. S. pripažinta kalta pagal BK 207 str. 1 d. ir nuteista laisvės atėmimu šešiems mėnesiams; pagal BK 274 str. 1 d. nuteista laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 42 str. pagrindu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta galutinė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 47' str. bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams.

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu apylinkės teismo nuosprendį pakeitė ir priėmė kitą nuosprendį - J. S. pagal BK 207 str. 1 d. išteisino, neįrodžius jos dalyvavimo nusikaltimo padaryme, pagal BK 274 str. 1 d. paskyrė šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo vieneriems metams, o pritaikius 1995 m. gruodžio 21 d. įstatymo „Dėl amnestijos" 2 str. nuo neatliktos bausmės atleido.

Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1998 m. lapkričio 26 d. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 16 d. nutartimis nuteistosios J. S. skundai atmesti.

J. S. nuteista už tai, kad ji apgaulės būdu, t.y. panaudodama suklastotą pareiškimą, suteikiantį teisę ne aukciono tvarka išsipirkti žemės plotą, 1994 m. spalio mėn. minėtą suklastotą pareiškimą pristačiusi į Vilniaus m. Naujininkų seniūniją, įsigijo 600 kv.m. žemės plotą, priklausantį Lietuvos Respublikos valstybei.

2005-06-06 J. S. pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinį Prokurorą, prašydama priimti nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir pavesti atlikti tų aplinkybių tyrimą.

2005-07-05 nutarimu LR Generalinis prokuroras atsisakė pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių J. S. baudžiamojoje byloje. Nutarimą motyvavo tuo, kad J. S. pareiškime išdėstyti argumentai bei papildomai pateikti dokumentai, įrodantys, kad žemės sklypas buvo įkainuotas ir už jį sumokėta beveik dviem metais anksčiau nei buvo priimtas Vilniaus miesto valdybos potvarkis, suteikęs teisę jai įsigyti 600 kv.m. žemės plotą ne aukciono tvarka, negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes teismui, nagrinėjusiam J. S. baudžiamąją bylą šios aplinkybės buvo žinomos. Priešingai nei teigiama pareiškime, apie šių aplinkybių buvimą žinojo ir pati nuteistoji, ir šiais faktais rėmėsi gindamasi nuo pareikšto kaltinimo. Nutarime J. S. išaiškinta, kad ji šį nutarimą per tris dienas nuo pranešimo apie jį gavimo gali apskųsti Vilniaus apygardos teismui.

2006 10 26 J. S. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama atnaujinti terminą apskųsti prokuroro nutarimą bei panaikinti prokuroro nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Vilniaus apygardos teismas nuteistosios prašymą atnaujinti terminą skundui dėl 2005-07-05 Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro nutarimo Nr.10.2-536 paduoti atmetė bei atitinkamai nesprendė skunde keliamo reikalavimo dėl 2005-07-05 Generalinio prokuroro nutarimo panaikinimo. Teismas nurodė, jog LR BPK nenumato galimybės atnaujinti LR BPK 447 str. 2 d. numatytą nutarimo apskundimo terminą, o J. S. nepateikė teismui įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog ji terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

J. S. su Vilniaus apygardos teismo nutartimi nesutinka ir mano, kad ji turi būti panaikinta ir byla grąžintina Vilniaus apygardos teismui skundui dėl Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2005 07 05 nutarimo Nr. 10.2-536 panaikinimo nagrinėti. Skunde nurodoma, jog teismas nenagrinėjo nuteistosios skundo iš esmės, o sprendė klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo.

J. S. nesutinka su teismo išvadomis, jog BPK XXXIII skyrius nenumato galimybės atnaujinti praleistą terminą, nes LR BPK 4 str. numato, kad proceso tvarką nustato baudžiamojo proceso kodeksas, galiojantis proceso veiksmų atlikimo metu, o LR BPK 102 str. numato, kad praleistas įstatymų nustatytas terminas gali būti atnaujintas teismo nutartimi. Tai yra bendrosios procesinės teisės normos, kurios gali ir turi būti taikomos J. S. atžvilgiu, todėl teismas nurodydamas, jog nėra įstatyminio pagrindo atnaujinti terminą skundo padavimui, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, nuteistoji nurodo, jog teismas nepagrįstai neįžvelgė pagrindų ir motyvų praleistam terminui atnaujinti, nes ji yra senyvo amžiaus (beveik 70 metų), nuolat serga širdies negalavimais ir pernešusi ne vieną infarktą, o jos liga priskirta rizikos grupei, t.y. bet kurią akimirką gali numirti, nes negalima jaudintis. J. S. taip pat nurodo, jog nemoka lietuvių kalbos ir jos nesupranta, o iš Generalinės prokuratūros nutarimą gavo lietuvių kalba, todėl nutarimo turinio nesuprato, ir nesuprato, kad galima skųsti. Nuteistoji nurodo, jog nutarimo priėmimo dieną stacionariai gydėsi infarkto pasėkoje, ilgą laiką buvau poinfarktinėje būsenoje, o tuo laikotarpiu niekas neišaiškino jai nutarimo apskundimo tvarkos, todėl pati ėmėsi iniciatyvos ginti savo teises kreipdamasi į LR Aukščiausiąjį Teismą. Tuo laikotarpiu buvo sveikatos pablogėjimų dėl sutrikusios širdies veiklos, dėl ko kreipimaisi buvo epizodiški atsižvelgiant į sveikatos būklę. Po kurio laiko ji vėl kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, kuri nurodė, kad ji turi kreiptis į LR Aukščiausiąjį Teismą, o apsilankius LR Generalinėje prokuratūroje pas Generalinį prokurorą pagaliau buvo išaiškinta, kad ji gali skųsti Generalinio prokuroro nutarimą, tačiau kartu turi pateikti ir prašymą dėl termino atnaujinimo, o rimta liga yra pagrindas atnaujinti terminą nutarimui apskųsti. Tokiu būdu nuteistoji nurodo, jog dėl teisinių žinių ir lietuvių kalbos žinojimo stokos ji sąžiningai klydo ir kreipėsi ne į tas institucijas, į kurias turėjo kreiptis, todėl atsižvelgiant į visas šias aplinkybes terminas skųsti Generalinio prokuroro nutarimą atnaujintinas. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo nutartimi yra užkertamas kelias ginti jos pažeistas teises, kurias gina ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr.7 2 str., o taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, iš dalies pakeistos protokolu Nr. 11, 6 str.. Be to, nuteistoji nurodo, jog skundo pagrindinėje dalyje akcentuotos aplinkybės dėl jos kaltės nebuvimo nusikaltimo, už kurį ji buvo nuteista, nes įstatymas, kurio pagrindu buvau nuteista, laiko atžvilgiu negaliojo ir taip jos nuomone buvo pažeistas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, iš dalies pakeistos protokolu Nr.11, 7str.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes nuteistoji J. S. prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 11 14 nutartį panaikinti, atstatyti terminą apskųsti prokuroro nutarimą ir patenkinti jos skundą.

J. S. skundas tenkinamas iš dalies.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. lapkričio 14 d. nutartyje teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog nepatenkinus J. S. prašymo atnaujinti terminą prokuroro nutarimui apskųsti, nespręstinas skunde keliamas reikalavimas dėl LR Generalinio prokuroro 2005-07-05 nutarimo panaikinimo. Visgi teismas, spręsdamas BPK 447 str. 2 d. nurodyto apskundimo termino atnaujinimo klausimą, netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso nuostatas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, jog J. S. apie LR Generalinio prokuroro 2005-07-05 nutarimą buvo pranešta lietuvių kalba, t.y. ne jos gimtąja kalba ar kalba, kurią ji moka (BPK 8 str. 3 d.), bei šios aplinkybės nevertino, todėl Vilniaus apygardos teismo 2006-11-14 nutartis naikintina.

Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad BPK XXXIII skyrius, reglamentuojantis baudžiamosios bylos atnaujinimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, nenumato galimybės teismui spręsti termino atnaujinimo klausimo suinteresuotam asmeniui praleidus BPK 447 str. 2 d. numatytus nutarimo apskundimo terminus. Visgi atkreiptinas dėmesys, jog BPK 102 str. 1 d. nurodyta, kad praleistas terminas įstatymų numatytais atvejais gali būti teismo nutartimi atnaujintas. Tai bendroji norma, užtikrinanti asmens teisę į gynybą, ir gali būti taikoma nepriklausomai nuo to, jog BPK XXXIII skyriuje tokia galimybė nenumatyta. Todėl teismas, išnagrinėjęs J. S. skundą, turi teisę atnaujinti BPK 447 str. 2 d. numatytą terminą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro nutarimui apskųsti.

Nuteistoji prašo atnaujinti praleistą terminą dėl jos senyvo amžiaus, prastos sveikatos būklės, teisinių žinių nebuvimo, tačiau šios J. S. nurodytos apskundimo termino praleidimo priežastys, teismo nuomone, nelaikytinos svarbiomis, kadangi iš gautų dokumentų matoma, jog stacionare nuteistoji gydėsi nuo 2005-07-04 iki 2005-07-23. Todėl prokuroro nutarimo apskundimo terminas dėl jos gydymosi stacionare galėjo būti atnaujintas esant svarbioms apskundimo termino praleidimo priežastims iš karto grįžus iš ligoninės bei perskaičiuos atsiųstą LR Generalinio prokuroro 2005-07-05 nutarimą. Tuo tarpu J. S. į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi tik 2006-10-26, t.y. praėjus daugiau kaip 1 metams ir 3 mėnesiams nuo LR Generalinio prokuroro 2005-07-05 nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių priėmimo. Be to, teisinių žinių nebuvimas neatėmė iš J. S. teisės kreiptis dėl teisinės pagalbos, kuria ji ir naudojosi kreipdamasi į Vilniaus apygardos teismą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas neįvertino J. S. ir jos gynėjo nurodytų aplinkybių, kad nuteistoji nemokėjo lietuvių kalbos, kuria jai buvo nusiųstas 2005-07-05 LR Generalinio prokuroro nutarimas. Šis nutarimas laikytinas bylos dokumentu, nes juo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių konkrečioje baudžiamojoje byloje, kurioje J. S. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 274 str. 1 d., ir nuteista laisvės atėmimu šešeriems mėnesiams, atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams, pritaikius 1995-12-21 LR įstatymo ,,Dėl amnestijos“ 2 str., nuo neatliktos bausmės dalies atleista. Tuo tarpu BPK 8 str. 3 d. aiškiai nurodyta, jog bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į gimtąją kalbą arba į kalbą, kurią jie moka. Iš pateiktos medžiagos matoma, jog baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme, visuomet dalyvaudavo vertėjas, todėl darytina išvada, jog J. S. lietuvių kalbos nemoka arba ją moka nepakankamai. BPK 446 str. 4 d. nurodyta, jog apie prokuroro nutarimą atsisakyti pradėti procesą pranešama suinteresuotiems asmenims ir išaiškinama teisė apskųsti nutarimą BPK 447 str. 2 d. nustatyta tvarka. Atitinkamai LR Generalinio prokuroro 2005-07-05 nutarimas, visų pirma, privalėjo būti išverstas į J. S. gimtąją ar kitą kalbą, kurią ji moka, ir toks išverstas nutarimas privalėjo būti išsiųstas J. S. . Tuo tarpu nusiuntus LR Generalinio prokuroro nutarimą lietuvių kalba, kurios nuteistoji nesuprato, buvo pažeista BPK 8 str. 3 d. nuostata, o kartu ir J. S. teisė į gynybą. Teismo nuomone, tai yra svarbi priežastis apskundimo terminui atnaujinti, todėl BPK 447 str. 2 d. numatytas LR Generalinio prokuroro 2005-07-05 nutarimo apskundimo terminas atnaujintinas.

BPK 447 str. 2 d. nurodyta, jog LR Generalinio prokuroro nutarimas gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Iš Vilniaus apygardos teismo 2006-11-14 nutarties aišku, jog teismui nepatenkinus J. S. prašymo atnaujinti terminą prokuroro nutarimui apskųsti, nespręstas ir J. S. skunde keliamas reikalavimas dėl 2005-07-05 LR Generalinio prokuroro nutarimo panaikinimo, todėl atnaujinus praleistą terminą, J. S. skundas perduotinas nagrinėti iš esmės Vilniaus apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nutartį panaikinti, atnaujinti terminą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2005 m. liepos 5 d. nutarimui apskųsti ir J. S. skundą perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės.

Nutartis neskundžiama.