Tauragės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos D. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. B., I. T. P., J. R. dėl tėvystės nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

nuo mažesns augo su tėčiu, kuris ja rūpinosi, tą patvirtina ir nuotraukos. Yra įsitikinusi, kad tikrasis tėvas yra A. P.. Tą patvirtina ir įrašas pareiškėjos krikšto pažymėjime, 2002-06-15 sudaryta tėvų O. B. ir A. P. santuoka, taip pat tėvas A. P. su mama O. B. iki žūties vedė bendrą ūkį, kartu su jais gyveno ir tėvo A. P. mama I. T. P.. Niekas neabejojo nei iš mamos O. B. giminės, nei iš A. P. giminės, jog A. P. yra pareiškėjos tėvas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pareiškėja D. B. gimė (duomenys neskelbtini d., gimimo liudijime AA Nr. 018626 įrašyta motina „O. B.“, o tėvas „A. B.“ (b. l. 6). 1998-08-22 D. B. krikšto pažymėjime tėvas įrašytas A. P. (b. l. 7) A. P. ir O. B. 2002-06-15 susituokė (b. l. 8-9). D. B. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini (b. l. 10). A. P. mirė 2015-10-02 (b. l. 5). Į bylą pateikta užuojauta, kuria dukrai D. reiškiama užuojauta mirus tėčiui (b. l. 14). Į Bylą pateiktos nuotraukos (b. l. 15), kuriose teismo posėdžio metu nustatyta, kad yra D. B. su O. B. ir A. P.. Suinteresuoti asmenys O. B. (pareiškėjos mama), I. T. P. (A. P. mama), J. R. (A. P. sesuo) su pareiškimu sutiko bei parodė, kad A. P. yra D. B. biologinis tėvas (b. l. 27-29). Teismo posėdžio metu parodė, kad A. P. yra D. B. biologinis tėvas.

Iš pareiškėjos D. B. paaiškinimų, rašytinės bylos medžiagos, suinteresuotų asmenų paaiškinimų nustatyta, kad kai gimė D. B., pareiškėjos motina O. B. ir tėvas A. P. vedė bendrą ūkį, gyveno kartu, tačiau nebuvo įregistravę santuokos ir nebuvo bendro pareiškimo dėl tėvystės pripažinimo. Pareiškėja nuo mažens gyveno ir augo su tėčiu, kuris pareiškėja rūpinosi dvasiškai ir finansiškai, šeimos santykiai buvo normalūs, pareiškėja jautėsi, kad auga pilnoje šeimoje. Iš pradžių gyveno mamos nuosavybės teise priklausiančiame bute, esančiame Žemaitės gatvėje Nr. 8, buto Nr. 5, Šilalėje. Po senelio J. P. mirties mama butą pardavė ir persikėlė gyventi pas tėtį, A. P., į jam priklausančią pusę gyvenamojo namo dalį, Ateities g. 3, Šilalėje (b. l. 11-13). Pareiškėjos mama O. B. ir A. P. kartu pradėjo gyventi nuo 1993 metų pradžios. Kad pareiškėjos tėvas pripažino tėvystę rodo duomenys krikšto pažymėjime, išduotame 1998 m. rugpjūčio 22 d., reg. Nr. 47, kuriame pareiškėjos tėvas nurodytas „A. P.“. 2002 m. birželio 15 d. pareiškėjos tėvai O. B. ir A. P. sudarė bažnytinę santuoką, vėliau 2009 m. balandžio 24 d. ją įregistravo Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 26. Pareiškėjos tėvas A. P. iki pat savo tragiškos žūties 2015 m. rugsėjo 30 d. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį su pareiškėja ir jos mama O. B.. Kartu su pareiškėja gyveno ir tėvo A. P. mama I. T. P.. Pareiškėja visada buvo įsitikinusi, kad A. P. yra pareiškėjos tėvas, o jis laikė pareiškėją savo dukra. Niekada giminėje nei iš mamos pusės, nei iš tėvo A. P. pusės, nebuvo jokių abejonių, jog jis yra pareiškėjos tėvas.

Pareiškėja prašo nustatyti juridinį faktą, jog A. P., gimęs (duomenys neskelbtini, miręs (duomenys neskelbtini yra pareiškėjos D. B. tėvas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 391 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki bylos nagrinėjimo teisme, mirus spėjamam vaiko tėvui, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka, t.y. ypatingosios teisenos tvarka – dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, jog nagrinėjant civilines bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai kreipiamasi dėl tėvystės fakto nustatymo mirus spėjamam vaiko tėvui, turi būti vadovaujamasi vaiko gimimo metu galiojusiais įstatymais (Lietuvos Aukščiausio Teismo Senato 2005-12-29 nutarimas dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje Nr. 56, 14.4 punktas). Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. B. gimė (duomenys neskelbtini, todėl nagrinėjamu atveju taikytinos tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 55, 56 straipsnio normos. Lietuvos Santuokos ir šeimos kodekso 55 straipsnio 2 dalis (1999 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. VII-1106 redakcija) numatė, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ekspertizės išvada giminystės ryšiui įrodyti, taip pat kiti įrodymai, patvirtinantys tėvystę, t. y. vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo bendras gyvenimas, bendras ūkio tvarkymas iki vaiko gimimo arba bendras vaiko auklėjimas arba išlaikymas ir kiti įrodymai, patikimai patvirtinantys, kad asmuo pripažino tėvystę. Kai, remiantis santuokos liudijimu, bendru tėvo ir motinos pareiškimu arba teismo sprendimu, vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu įrašytas kitas asmuo, kol šis įrašas nenuginčytas, negalima tėvystės fakto nustatyti ypatingąja teisena. Pareiškėjos gimimo metu galiojusio Santuokos ir Šeimos kodekso 61 straipsnyje nustatyta, kad vaikui gimus iš nesančios santuokoje motinos, jeigu nėra bendro tėvų pareiškimo ir teismo sprendimo nustatyti tėvystę, vaiko tėvas gimimų įrašų knygoje įrašomas pagal motinos pavardę. Vaiko tėvo vardas ir tėvavardis įrašomi vaiko motinos nurodymu. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad D. B. gimė (duomenys neskelbtini, jos gimimo įraše vaiko motina nurodyta O. B., o vaiko tėvu motinos O. B. nurodymu įrašytas A. B., t. y. neegzistuojantis asmuo. Teismas pažymi, jog atsižvelgus į tai, kad gimimo liudijime D. B. tėvu įrašytas neegzistuojantis asmuo, įrašas padarytas remiantis ne bendru tėvo ir motinos pareiškimu ar teismo sprendimu, o vadovaujantis tuo metu galiojusiomis įrašų sudarymo taisyklėmis, siekiant nustatyti tėvystės faktą ypatingąja teisena nėra būtina prieš tai nuginčyti įrašą vaiko gimimo liudijime.

Byloje esančiais bei teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais darytina išvada, jog nuo 1993 metų pradžios iki A. P. mirties 2015-09-30 A. P. ir pareiškėjos motina O. B. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. Jiems gyvenant kartu (duomenys neskelbtini gimė D. B..

Esant tokiems įrodymams bei atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai bei į tai, kad suinteresuoti asmenys neprieštarauja juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui, pareiškimas kaip pagrįstas, tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas – kad A. P., gimęs (duomenys neskelbtini, a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2015-09-30 yra pareiškėjos D. B. tėvas. Šio juridinio fakto nustatymas reikalingas tėvystei įregistruoti (CPK 178 str., 185 str.).

Pareiškėja taip pat prašė ištaisyti pareiškėjos gimimo metrikų knygoje 1994-01-12 įrašo Nr. 6 duomenis apie tėvą ir vietoje pavardės B. įrašyti P., kurio asmens kodas (duomenys neskelbtini) CK 3.295 str. nustatyta, kad civilinės metrikacijos įstaiga, remdamasi teismo sprendimu nustatyti tėvystę, įrašo vaiko gimimo įrašą apie tėvą ir išduoda naują gimimo liudijimą. Tai reiškia, jog Civilinės metrikacijos įstaigoms teisės aktais yra nustatyta pareiga registruoti civilinės būklės aktus (CK 3.280 str.). Teismas pats nepildo ir nekeičia įrašų civilinės metrikacijos dokumentuose, todėl šis ieškovės reikalavimas nenagrinėtinas teisme ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad A. P., gimęs (duomenys neskelbtini, a.k. (duomenys neskelbtini) miręs 2015-09-30 yra pareiškėjos D. B., gim. (duomenys neskelbtini., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o D. B. yra A. P. dukra.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tėvystės įregistravimo tikslu.

Ieškinio reikalavimo dalį dėl reikalavimo ištaisyti įrašą D. B. gimimo metrikų knygoje, palikti nenagrinėtu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.