Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovui M. J.,

išnagrinėjusi M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2014-03-03 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, būdamas žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0079:291, esančio, (duomenys neskelbtini), Vilniuje savininku užėmė 214 kvadratinius metrus valstybinės žemės. Šis plotas aptvertas tvora, taip pat sukrautos statybinės medžiagos. Tokiais veiksmais M. M. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovas M. J. paaiškino, kad 2013-11-22 atlikus žemės naudojimo patikrinimą nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas užėmęs valstybinę žemę, kuri apstatyta tvora. Yra užimtas ir naudojamas 214 m² valstybinės žemės plotas, ten sukrautos ir statybinės medžiagos. Atvykęs į Skyrių sausio 20 d., M. M. sutiko su nustatytu pažeidimu, prašė termino trūkumams pašalinti, pratęsti administracinės procedūros terminą iki vasario 22 d. Kovo 3 d. M. M. buvo pakartotinai kviestas atvykti ir duoti paaiškinimus, tačiau šį sykį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pakeitė savo poziciją dėl pažeidimo padarymo, t.y. neigė pažeidimo padarymą, pateikė rašytinius paaiškinimus, atsisakė pasirašyti protokolą. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, atstovas patikslino, kad M. M. pažeidimo padarinių iki šiol nepašalino, nors institucija jam suteikė tokią galimybę. Savavališkai aptvertas ir naudojamas žemės plotas yra valstybinėje žemėje. Sodų bendrijos turi arba nuomos sutartį arba panaudos teise gali naudotis sodų ribose esančia valstybine žeme, bet negali ja disponuoti savo nuožiūra. Norint subnuomoti ar leisti bendrijos nariams naudotis tokiais žemės sklypais ar jų dalimis, prieš tai turi būti gautas Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas. Suformuoto kelio palei sodų bendrijos ribą nėra, todėl neuždraudžiama naudotis valstybine žeme tam, kad privažiuoti į savo sklypą, tačiau jo aptverti negalima. Teismo prašymu atstovas teismui pateikė generalinį sodų bendrijos „L.“ planą, ir jo bylos metu nagrinėjamos dalies kopiją ir paaiškino, kad plane yra gatvė, ties kuria baigiasi bendrijos riba. Plane yra nurodytas kelias ir valstybinė žemė. M. ne kartą buvo pasakyta, kad patekimas iš šiaurinės pusės į jo sklypą yra per valstybinę žemę. Nėra draudžiama naudotis valstybine žeme asmenims, norintiems patekti į žemės sklypą ar ja naudotis, bet aptverti sklypą ir taip apriboti trečiųjų asmenų teisę ja naudotis, draudžiama. Teismui pateiktos bylos duomenys patvirtina, kad M. M. statydamas tvorą padarė pažeidimą, nes sumažino valstybinės žemės naudojimo plotą tiek visuomenės, tiek kaimynų poreikiams, t.y. nesilaikė Žemės įstatymo 21 str. 7 p. reikalavimų ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 45 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokato padėjėjas A. K. teismui paaiškino, kad M. M. yra žemės sklypo, prie kurio nesuformuotas atskiras įvažiavimas, savininkas. Į tokį sklypą galima patekti tik per valstybinės žemės sklypą, kuris yra įsiterpęs į M. M. sklypą, todėl pastarasis kreipėsi į sodų bendriją „L.“, kad galėtų naudotis tuo žemės sklypu ir toks sutikimas buvo duotas. Šiuo metu yra vykdoma sodo namo rekonstrukcija ir ten sukrautos statybinės medžiagos. Sklypas yra iš taboro miško pusės, ten yra gana nesaugu, todėl sodų bendrijos primininkė leido aptverti tą sklypą. M. M. nesavavališkai užvaldė tą žemės sklypą nes, 17 m. buvo įvažiuojama į M. M. sklypą per tą pačią valstybinę bendro naudojimo žemę. Tai ne M. M. kaltė, kad pravažiuojamasis kelias nebuvo suformuotas. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, atstovas paaiškino, kad visas valstybinės žemės plotas yra valdomas ir naudojamas sodų bendrijos „L.“. Dėl to susitarė visi bendrijos nariai. M. M. nežino ar buvo bendrijos narių susirinkimas, bet tokį sprendimą jam išdavė pirmininkė, todėl pastarasis ir apsitvėrė jį, t.y. turėdamas sodų bendrijos leidimą. Aptvertas plotas naudojamas, kad patekti į sklypą, bylos 12 psl. yra sklypo planas.

Liudytoja D. D. teismui paaiškino, kad ji yra sodų bendrijos „L. “ pirmininkė. 1993-11-16, SB „L.“ 99 m. laikui sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį dėl 11.6401ha. valstybinės žemės nuomos. Šis valstybinės žemės plotas yra sodų bendrijos šiaurinėje pusėje, pačiame sodo gale ir įsiterpęs į bendrijos žemę. Iki 2013 m. mokėjo 228 Lt nuomos mokestį už tą plotą iš sodo bendrijos pinigų, t.y. iš surenkamo nario mokesčio. Žemės nuomos sutartyje subnuoma nėra numatyta. Raštą dėl leidimo naudotis valstybinės žemės plotu M. M. išdavė jo prašymu. Ji, kaip bendrijos pirmininkė vienasmeniškai neturėjo teisės leisti naudotis valstybine žeme, bet tuo metu, kai pasirašė sutikimą, to nežinojo. Paprašyta teismo paaiškinti, ką reiškia formuluotė „laikinai neterminuotai“ , liudytoja paaiškino, kad ji nėra lietuvė, todėl tekstą kompiuteriu jos paprašyta atspausdino M. M. sutuoktinė. Liudytojos manymu, ši formuluotė reiškia, kad ten galima laikyti statybines medžiagas tol, kol vyks statybos. Paaiškindama savo poelgį, liudytoja teismui nurodė, kad valstybine žeme naudotis ir ją aptverti tvora leido „iš pagarbos M.“. Atsakydama į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytoja paaiškino, kad jai yra žinoma, kad prie M. M. sklypo nėra suformuotas privažiavimas, todėl tenka naudotis valstybine žeme. Savo išduotą leidimą aptverti valstybinės žemės plotą, ji gali atšaukti, ji gali paprašyti savininko ir jis atkels tas tvoras. Kai bus bendrijos susitrinkimas rengėsi prašyti M. nuimti tas lentas. Praeitą susirinkimą 2013 m. pavasarį to klausimo nesprendė. 2013 m. susirinkimo metu bendrijos narių neinformavo, kad M. tuo plotu naudojasi. Leido naudotis M. M., nes niekada niekam nebuvo reikalingas tas sklypas, jis stovėjo apleistas. Teismui parodžius liudytojai bylos 5 psl. esančias nuotraukas, darytas pažeidimo užfiksavimo momentu, liudytoja paaiškino, kad prisijungtasis sklypas buvo už sodo tvoros. Atsakydama į teismo klausimus po nuotraukų peržiūros, liudytoja sutiko, kad M. M. pro valstybinę žemę į savo sklypą galės įvažiuoti tik tuomet, kai nebus dabar esančios lentinės tvoros.

ATPK 45 str. 1 d. užtraukia atsakomybę už savavališką valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą. Ištyręs visus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad valstybinė žemė buvo užimta.

ATPK 10 str. numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Ištyręs visus byloje esančius duomenis, teismas konstatuoja, kad valstybinė žemė buvo užimta M. M. suprantant pasekmes, tačiau jas pateisinant būtinybe, t.y., vienintele galimybe patekti į savo sklypą naudojantis valstybine žeme, kadangi nėra suformuotas privažiavimas prie turimo sodo sklypo. Antrąja priežastimi pažeidėjas nurodo, kad atsižvelgiant į tai, kad jo sodo sklypas yra netoli nuo romų taboro, buvo būtina apsaugoti statybines medžiagas nuo galimos vagystės. Iš teismui pateiktos medžiagos, paaiškinimų ir ypač iš nuotraukų aiškiai matyti, kad ginčo žemės sklypas yra atitvertas aklina lentų tvora, todėl per ją įvažiuoti į sodo sklypą fiziškai neįmanoma. Šios teismo užfiksuotos aplinkybės nepaneigė nei administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nei jo atstovas. Liudytoja apklausiama sodų bendrijos pirmininkė, atsakydama į teismo klausimus po nuotraukų peržiūros, taip pat pripažino, kad norint iš šiaurinės pusės įvažiuoti į M. M. sklypą, reikia išardyti tvorą. Pažeidimo užfiksavimo momentu nuotraukoje užfiksuotos statybinės šiukšlės, teismo vertinimu, taip pat nelaikytinos saugomomis statybinėmis medžiagomis. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pateiktas sodų bendrijos pirmininkės 2012-10-30 leidimas neterminuotai naudotis valstybinės žemės dalimi, bei saugoti statybines medžiagas, nelaikytinas oficialiu dokumentu, pašalinančiu pažeidėjo atsakomybę. Tokią išvadą teismas daro įvertines teismui pateiktų dokumentų turinį (b.l. 10, 11). Iš 2012-10-26 M. M. pareiškimo Sodų bendrijos pirmininkei turinio matyti, kad „šiuo metu“ atsirado nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių yra apribota pastarojo galimybė naudotis nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl prašoma leisti neterminuotai naudotis bendro naudojimo teritorijos dalimi, siekiant patekti į savo sklypą. 2012-10-30, sodų bendrijos pirmininkė suteikė pareiškėjui teisę naudotis sodų bendrijos „L.“ žemės sklypu, kadastro Nr. 0101/0075:291, kol nebus suprojektuotas privažiuojamasis kelias. Iš teismui pateikto sodo sklypų plano (b.l.12), akivaizdu, kad M. M. į savo sodo sklypą gali patekti tik per valstybinę žemę, tačiau plane pažymėtas ir „įsiterpusiu“ įvardintas žemės plotas, tik viena kraštine ribojasi su pažeidėjo sklypu, todėl neturėtų būti laikomas įsiterpusiu į pažeidėjo žemės sklypą. Plane akivaizdžiai matosi, kad visas papildomai M. M. apsitvertas žemės sklypas yra valstybinėje žemėje. Kaip jau minėta teismo nutarime, situacinė aklinos tvoros nuotrauka paneigia pažeidėjo teiginius apie tai, kad ši valstybinės žemės dalis jam yra būtina norint patekti į savo sklypą, juolab, kad nėra tokio draudimo. Priešingai, pažeidėjas atitverdamas valstybinės žemės dalį ir taip pasididindamas naudojamos žemės plotą, pažeidė ne tik kitų bendrijos narių teisę netrukdomai naudotis valstybine žeme, bet tuo pačiu panaikino ar bent jau apribojo savo galimybę įvažiuoti į sklypą. Tokią teismo nuomonę formuoja ir bendrijos pirmininkės paaiškinimai teisme apie tai, kad bendrijai, o juo labiau vienasmeniškai bendrijos pirmininkei, nesuteikta valstybinės žemės subnuomos teisė ir, kad iš šiaurinės pusės patekti į M. M. žemės sklypą galima tik išardžius pastatytą tvorą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pažeidėjo ir jo atstovo teiginiai apie būtinąjį reikalingumą, laikytini pasirinkta gynybos pozicija, kadangi juos visiškai paneigia byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išreiškęs nuomonę, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu, įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai).

Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes ir į tai, kad pažeidėjas iš esmės neneigia pažeidimo fakto, tik teisina jo padarymą būtinuoju reikalingumu, nenustačius jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad padarytas pažeidimas realių pasekmių nesukėlė, teismo nuomone pažeidėjo atžvilgiu gali būti taikomos ATPK 30¹ str. nuostatos. Šiame straipsnyje numatyta, kad skiriama nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pažeidėjas būtų anksčiau baustas administracine tvarka, į tai, kad jo padarytas pažeidimas nesukėlė sunkių ar nepataisomų padarinių, bei vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, teismo vertinimu, M. M. paskyrus ATPK 45 str. 1 d. sankcijoje numatytą baudą būtų pažeistas valstybės nustatomos poveikio priemonės ir padaryto teisės pažeidimo proporcingumas (adekvatumas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹, 33, 127 str. 2 d.,130 str., 1 d., 250 str., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

M. M., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 300 Lt (trys šimtai litų) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. 1 d. nustatyta, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti jam baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 6030.

Dokumentai, patvirtinantys baudos dalių sumokėjimą, turi būti pristatyti institucijai, surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą. Nustatytais terminais nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius protokolą surašiusiam organui (pareigūnui) baudos mokėjimų kvitų, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas gali būti perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.