Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-02-28 · Civilinė byla Nr. e2A-108-278/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-02-28
Bylos Nr.
e2A-108-278/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laimutė Sankauskaitė, Birutė Valiulienė, Laimantas Misiūnas
Atsakovas
V. S.
Ieškovas
I. S., V. G.

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-108-278/2017

Teisėjas Giedrius Avinas Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00096-2016-1

Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.5.2.8; 2.6.10.8; 3.3.1.14; 3.3.1.18; 3.3.1.20
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 28 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimanto Misiūno, Laimutės Sankauskaitės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-506-724/2016 pagal ieškovų I. S. ir V. G. (V. G.) ieškinį atsakovei V. S., tretiesiems asmenims akcinei bendrovei (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“, Sedulinos al. 14/3 namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijai dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai I. S. ir V. G. prašė teismo priteisti iš atsakovės V. S. 7 837,33 Eur žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo

teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2015-09-08 vandeniu buvo užlietas jiems priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Sedulinos al. 14/3 namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos apžiūros aktu 2015-09-08 buvo nustatyta, kad butas užlietas iš aukščiau esančio buto (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybes teise priklauso atsakovei V. S.. Šio užliejimo metu buvo padaryta žala, nes nuo ilgą laiką iš viršutinio buto tekėjusio vandens poveikio buvo sugadinta dalis buto apdailos, baldų, buitinės technikos ir kitų daiktų. Buto apdailai padarytos žalos (8 384,18 Eur) dydis nustatytas 2015-11-25 atlikta žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 151111-2, kurią sudarė nepriklausomas turto vertintojas. Nurodė, jog dėl įvertinimo patirtos ir kitos išlaidos, todėl bendras žalos dydis sudarė 8 561,38 Eur. Teigia, jog geruoju atlyginti padarytą žalą, atsakovė atsisako.

Šalies argumentai

3. Ieškovai teigė, jog atsakovė buvo apsidraudusi savo civilinę atsakomybę AB „Lietuvos draudimas“. Draudiko buvo pripažinta, jog buto užliejimas vandeniu yra draudiminis įvykis, tačiau civilinės atsakomybės draudimo suma buvo pernelyg maža, kad padengtų atsakovės padarytus nuostolius. Nurodė, jog draudiko apskaičiuota draudimo išmoka buvo proporcingai padalinta visiems dėl šio įvykio žalą patyrusiems asmenims ir jiems, daliniam nuostolių atlyginimui, draudikas išmokėjo 724,05 Eur, kuri yra išskaičiuota iš bendrai padarytos žalos dydžio.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Visagino miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 3 d. sprendimu priteisė iš V. S. ieškovų I. S. ir V. G. naudai 7 837,33 Eur žalos atlyginimo bei 501 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad ieškovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2015-09-08 buvo užlietas vandeniu bei nustatyta, kad buto užliejimo priežastis – tekantis vanduo iš aukščiau esančio buto, (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei V. S..

6. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, jog atsakovės veiksmai yra pagrindas jos civilinei atsakomybei taikyti, nes byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad būtent iš jos valdomos patalpos buvo pavojingas poveikis, sugadinęs apačioje esančio ieškovų buto apdailą ir jame esantį turtą, tuo jiems padarant žalą. Nurodė, jog ieškovams padarytos žalos dydis buvo nustatytas specializuotos įstaigos darbuotojų, sudarant būsimų žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitą. Konstatavo, jog pagrįstų argumentų, kad žalos apimtys nurodytos neteisingai, o avarijos padarinių likvidavimui reikalingų medžiagų ir darbų kainos aiškiai per didelės, atsakovė neįrodė. Teismas darė išvadą, jog tai, kad atsakovė yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais, pensininkė, turi sveikatos problemų, nėra tos aplinkybės, kurios leistų iš dalies atleisti ją nuo civilinės atsakomybės ir taip be pagrindo dar labiau pasunkinti nukentėjusių padėtį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovė V. S. prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą ir ieškovams priteistiną nuostolių atlyginimo dydį sumažinti iki draudimo sumos, kuria buvo apdrausta jos civilinė atsakomybė.

8. Nurodo, kad nustatydamas sugadinto turto atkuriamąją vertę, teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą patikimumo bei pakankamumo aspektu ir tuo pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teigia, jog jos atstovės paaiškinimus dėl žalos dydžio apskaičiavimo ydingumo, kurie taip pat yra įrodymai byloje, teismas atmetė nemotyvuotai. Vertindamas kaip pakankamus ir patikimus žalos dydžiui nustatyti VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2015-11-25 žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaitoje ir lokalinėje sąmatoje Nr. 151111-2 nurodytus duomenis, teismas neatsižvelgė į tai, kad sprendimo priėmimo dienai sugadintas ieškovų turtas nėra atkurtas ir dėl to ieškovai nėra patyrę realių išlaidų, todėl žalos dydis turėjo būti nustatomas išlaidų, reikalingų tokio paties nusidėvėjimo daiktų atkūrimui, skaičiavimo būdu, objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Be to, nurodo, jog teismas neatsižvelgė į jos argumentus dėl VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ nurodytų duomenų neatitikimo byloje pateiktiems foto fiksacijų ir kitiems duomenims. Teigia, jog kelia abejonių ataskaitoje ir sąmatoje nurodytų duomenų ir skaičiavimų teisingumas, nes iš ieškovų į bylą pateiktos 2015-11-11 paslaugų sutarties, sudarytos su VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“, matyti, jog paslaugų teikėjas, nustatydamas žalos sumą, neprisiėmė atsakomybės už ieškovų pateiktos informacijos teisingumą.

9. Apeliantės teigimu teismas privalėjo įsitikinti, o ieškovai įrodyti, jog žalos atsiradimas priežastiniu ryšiu yra susijęs su 2015-09-08 įvykusia avarija (duomenys neskelbtini), t. y. kad lokalinėje sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos yra tapačios buvusioms iki užliejimo, jų kiekis atitinka sugadinimo mastą, o darbų ir medžiagų kainos skaičiavimai atitinka vidutinę rinkos kainą, sumažintą proporcingai nusidėvėjimui.

10. Teigia, kad teismas nesivadovavo AB „Lietuvos draudimas“ 2015-09-10 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, nurodydamas, jog žalos administravimo metu atlikti veiksmai yra tik preliminarūs, o ne galutiniai. Nurodo, jog draudiko akte objektyviai nurodyti ieškovų turto apgadinimai, užfiksuoti praėjus 2 dienoms po įvykio, ir jais vadovaujantis draudikas atliko nuostolių sureguliavimo procedūrą. Teigia, jog draudiko akte užfiksuota ieškovų turto apgadinimų apimtis ir mastas ženkliai skiriasi nuo 2015-11-11 (po 2 mėnesių) VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ užfiksuotų apgadinimų.

11. Nurodo, kad teismas, išklausęs atsakovės argumentus dėl VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ ataskaitoje ir lokalinėje sąmatoje nurodyto žalos dydžio nustatymo ydingumo, nepasiūlė šalims pateikti papildomus įrodymus bei jų nerinko savo iniciatyva, nepašalino prieštaravimų byloje pateiktiems įrodymams, kas turėjo esminės įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Be to, nurodo, jog teismas netyrė ir sprendime nepasisakė dėl trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktos Sedulinos al. 14/3 namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos civilinės atsakomybės dėl nesavalaikio vandens pratekėjimo bute (duomenys neskelbtini) likvidavimo.

12. Teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie jos sunkią turtinę padėtį, jos pastovumą ir ilgalaikį pobūdį, dėl ko nepagrįstai atsisakė sumažinti ieškovams priteistiną nuostolių dydį iki draudimo sumos, kuria buvo apdrausta jos civilinė atsakomybė. Atsižvelgdama į tai, kad, teismo vertinimu, byloje nebuvo pateikti pakankami įrodymai atlygintinos žalos sumažinimui, mano, jog apeliacinės instancijos teismui kilo būtinumas pateikti naujus įrodymus, kurie patvirtina aplinkybes apie sunkią sveikatos būklę ir materialinę padėtį, turinčią pastovų ir ilgalaikį pobūdį bei aplinkybes, jog nesumažinus žalos atlyginimo sumos jai atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių.

Atsiliepimas

13. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovai I. S. ir V. G. prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą tinkamai įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei tinkamai išaiškinęs ir pritaikęs Civilinio kodekso ir kitas teisės normas. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl jų pateiktos ataskaitos atskirose eilutėse eksperto pateiktų vertinimų, tačiau, be savo abejonių ir subjektyvaus požiūrio, apeliantė nei bylos nagrinėjimo metu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių atskiras ataskaitos dalis ar ją visą. Teigia, jog atsakovė pati dalyvavo aplieto buto apžiūroje kartu su draudiko atstovu. Nurodo, kad atsakovės prašymo sumažinti nuostolių atlyginimo sumą iki draudimo sumos, kuria jos civilinė atsakomybė buvo apdrausta, tenkinimas faktiškai reikštų, kad jiems nebūtų atlyginta net dešimtoji prašomų atlyginti nuotolių dalis. Apeliantė jau teikė įrodymus ir paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu dėl esą sunkios turtinės padėties, todėl teismas, nustatydamas žalos dydį, įvertino atsakovės turtinę padėtį, kurią tyrė ir nagrinėjo teismo posėdžio metu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 329 str.).

17. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė teismą priteisti iš atsakovės V. S. padarytą žalą, užliejus vandeniu jų butą. Apeliantė V. S. nesutinka su teismo sprendimu dėl nustatytos žalos dydžio.

18. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principų, t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (CK 6.251 str.). Žalos dydis yra viena iš įrodinėjimo dalyką sudarančių aplinkybių bylose dėl žalos atlyginimo ir šios aplinkybės įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas yra vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-417/2014, 3K-3-130/2016 ir kt.).

19. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo, pagrįstai vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio nuostatomis, jog padarytą žalą privalo atlyginti buto (duomenys neskelbtini) savininkas, kuriuo nekilnojamojo turto registro duomenimis yra atsakovė V. S.. Be to, atsakovė neginčijo žalos padarymo fakto bei sutiko (sutinka) atlyginti ieškovams padarytą žalą, tačiau tik tiek, kiek realiai reikalinga atstatyti buto būklę iki užliejimo.

20. Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 str.). Įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012). Be to, byloje esantys įrodymų šaltiniai turi būti vertinami jų visumoje, t. y. lyginant jų duomenis tarpusavyje; kai juose esantys įrodymai esmingai skiriasi, teismas privalo tinkamai motyvuoti, kodėl nepripažįsta vienų įrodymų šaltinių įrodomosios reikšmės, o kitus priima kaip patikimus ir pakankamus; tai, kad vienas įrodymų šaltinis teismo atmetamas, nereiškia, kad kitas įrodymų šaltinis savaime tampa pagrindu išvadai dėl įrodinėtinos aplinkybės daryti ir jo duomenų patikimumas neturi būti vertinamas.

21. Iš bylos duomenų matyti, kad nustatydamas padarytos žalos dydį teismas vadovavosi ieškovų I. S. ir V. G. pateikta VšĮ “Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ Žalos atstatymo kaštų skaičiavimo ataskaita Nr. 151111-2. Apeliantė teigia, jog teismas be pagrindo nesivadovavo jos draudiko AB „Lietuvos draudimas“ 2015-09-10 Turto sunaikinimo, sugadinimo aktu, kuris sudarytas netrukus po įvykio. Iš bylos duomenų matyti, kad teismas sprendime yra konstatavęs, jog AB “Lietuvos draudimas“, pateikęs žalos administravimo bylos medžiagą, nurodė, kad žalos administravimo metu atlikti žalos dydžio nustatymo veiksmai yra ne galutiniai, o tik preliminarūs; nustačius, jog išmokėtina draudimo išmoka viršija maksimalią, t. y., 1 448,10 Eur sumą, draudimas nutraukė visus žalos administravimo veiksmus, todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog vandeniu užpiltas ieškovų butas AB “Lietuvos draudimas“ buvo detaliai apžiūrėtas. Teisėjų kolegija įvertina aplinkybę, jog dalis AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytų sugadinimų sutampa su ieškovų pateiktame VšĮ “Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ 2015-11-11 pastato apžiūrėjimo akte detaliai nurodytais pažeidimais, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog jie yra neteisingi. Nors apeliantė teigia, kad draudiko nustatyti sugadinimai po dviejų dienų nuo įvykio yra išsamūs ir teisingi, tačiau neatmestina, jog dalis buto apgadinimo požymių išryškėjo ir vėliau. Be to, apeliantė V. S. jokių įrodymų, paneigiančių VšĮ “Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ nustatytus buto lubų, sienų, grindų pažeidimus, atsiradusius dėl buto apliejimo, nepateikė.

22. Apeliantė skunde kelia abejones dėl VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ sudarytos lokalinės sąmatos ir atskirose eilutėse eksperto pateiktų vertinimų. Išanalizavusi ir įvertinusi VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ parengtos lokalinės sąmatos duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su žalos šalinimu, ir/ar yra objektyviai būtini esamiems žalos padariniams pašalinti. Tai iš dalies patvirtina AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo akte nurodytų sugadinimų pobūdis ir VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ dokumentuose esančios foto nuotraukos apie buto, baldų būklę po užliejimo.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovų pateikta ataskaita yra išsami, apimanti ne tik atstatymo kaštų apskaičiavimus, bet ir vaizdo fiksacijas, fotonuotraukas, buto apžiūrą, užklausimus baldų gamintojams, medžiagų rinkos kainos nustatymą ir t. t.. Atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, jog žalos dydis nustatytas be pagrindo įskaičius patalpų, pažymėtų indeksu (duomenys neskelbtini) (svetainė), visų sienų perdažymo kaštus. Iš foto nuotraukų matyti, jog svetainės sienoje yra atšokę dažai, tačiau nesutiktina su apeliante, kad remontuojant šį kambarį tikslinga perdažyti tik vieną sieną. Be to, apeliantė abejoja ir dėl tikslingumo sienų dažymo dekoratyviniais dažais Alpina Lasur, tačiau nenurodo, kad buto sienos buvo dažytos pigesniais dažais. Kritiškai vertintinos apeliantės abejonėmis dėl sugadintų grindų dangos pakeitimo naujomis parketlentėmis. Eksperto ataskaitoje nurodyta, kad virtuvės, miegamojo ir svetainės patalpoje grindų danga – natūralaus medžio alyvuotos parketlentės; visose patalpose grindų danga yra pabrinkusi, susibangavusi, reikalingas parketlenčių keitimas; keičiant pažeistą grindų dangą reikalingas ir baldų, sumontuotų ant jų demontavimas ir sumontavimas bei grindjuosčių demontavimas, montavimas. Minėti grindų pažeidimai akivaizdžiai matyti ir iš fotonuotraukų. Be to, grindų deformacija nurodoma ir AB „Lietuvos draudimas“ turto sunaikinimo, sugadinimo akte. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog nurodoma keičiama grindų danga neatitinka esamos sugadintos dangos. Priešingai apeliantės teiginiams, atsižvelgiant į žalos susidarymo mechanizmą, užlietų patalpų vietą, yra pagrindo manyti (labiau tikėtina), jog WC lubų, palangės sugadinimai yra susiję priežastiniu ryšiu būtent su atsakovės neteisėtais veiksmais, nes iš Sedulinos al. 14/3 namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos 2015-09-08 akto matyti, jog apžiūrint atsakovei priklausantį butą nustatytas didelis vandens kiekis ant grindų vonios kambaryje, kas leidžia daryti išvadą, jog pirmiausia vanduo užliejo ir ieškovų vonios patalpas. Teiginiai, jog vonioje keisti lubas netikslinga, įvertinus foto nuotraukose esančius sugadinimus, vertintini kritiškai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti eksperto atliktais skaičiavimais, nes ataskaita parengęs ekspertas pats vykdė buto apžiūrą, darė fotonuotraukas, kas ir yra nurodytoje ataskaitoje. Pažymėtina, jog šiuo atveju žalos atsiradimo priežastis nustatyta ne tik VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ skaičiavimo ataskaitoje, bet ir kitais ieškovų pateiktais dokumentais: pastato apžiūrėjimo aktu, pranešimu apie žalos atlyginimą ir kt.. Duomenų, jog ieškovų I. S. ir V. G. pateiktuose įrodymuose nurodyta medžiagų kaina yra nepagrįstai didelė, atsakovė bylą nagrinėjant nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.).

24. Apeliantė teigia, jog sprendimo priėmimo dienai sugadintas ieškovų turtas nebuvo atkurtas ir todėl jie nėra patyrę realių išlaidų. Be to, nurodo, kad, priteisiant žalos atlyginimą, neįvertintas buto nusidėvėjimas, o VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ sudarytoje lokalinėje sąmatoje darbų ir medžiagų sumos nėra sumažintos proporcingai buvusių medžiagų nusidėvėjimu. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina sugadintą turtą atkurti. Vien ta aplinkybė, kad, apeliantės manymu, ieškovai galėtų kokių nors išlaidų nepatirti, negalima apriboti žalą patyrusio asmens teisės į teisingą žalos atlyginimą. Kaip minėta aukščiau, tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas nustatant prarasto turto atkuriamąją vertę (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Taikant šį turto vertinimo metodą apskaičiuojama, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo ar sugadinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo ar sugadinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Atkūrimo sąnaudos šiuo atveju apima sąnaudas, reikalingas atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė priteisti buto remonto sąnaudų atlyginimą. Žalos dydžio nustatymas tokiu atveju reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų sugadintų I. S. ir V. G. priklausančių patalpų atkūrimas iki tokios būklės, kokios šios patalpos buvo iki jas užliejant vandeniu.

25. Pirmosios instancijos teismas byloje įvertino tiek I. S. ir V. G. pateiktus, tiek kitus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus ir padarė išvadas dėl jiems priteistinos žalos dydžio. Tačiau kolegija daro išvadą, jog teismas nepagrįstai žalai apskaičiuoti neįvertino buto nusidėvėjimo. Teisės aktai nereglamentuoja nekilnojamojo turto patalpų nusidėvėjimo laipsnio apskaičiavimo metodikos skaičiuojant šiam turtui padarytos žalos dydį, tačiau nustatydamas buto nusidėvėjimo procentus, teismas gali remtis ir vertinti vizualius buto būklę patvirtinančius įrodymus – šalių pateiktas buto fotonuotraukas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus, į ieškovams priklausančio buto atkuriamąją bei rinkos vertes, buto fizinį nusidėvėjimą (buto fizinis nusidėvėjimas 2012-04-19 sudarė 24 procentus, atkuriamoji vertė 28 180 Eur, o vidutinė rinkos vertė buvo 14 133 Eur), aplinkybę, jog ieškovams priklausančio buto remontas buvo atliktas prieš tris metus iki žalos atsiradimo, protingumo principus, daro išvadą, jog yra pagrindas VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ lokalinėje sąmatoje nurodytą buto remonto darbų kainą, sumažinti 24 proc., t.y. iki 6 371,98 Eur. Dėl paminėto įvertinus, jog 724,05 Eur žalą ieškovams yra atlyginęs AB „Lietuvos draudimas“, be to, ieškovai yra patyrę žalos nustatymo išlaidų (170+7,20=177,20 Eur) iš atsakovės priteistinas 5 825,13 Eur žalos atlyginimas (6 371,98-724,05+177,20 = 5 825,13 Eur).

26. Nors apeliantė yra pensijinio amžiaus, turi sveikatos problemų, ši aplinkybė neduoda pakankamo pagrindo papildomai mažinti ieškovams padarytos žalos dydį (CK 6.251 str.). Šią aplinkybę, ištyręs V. S. teiktus įrodymus, teisingai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

27. Sutikdama, jog iš jai priklausančio buto bėgantis vanduo užpylė apačioje esantį ieškovų butą, apeliantė V. S. teigia, jog teismas sprendime netyrė ir nepasisakė dėl trečiuoju asmeniu į bylą įtrauktos Sedulinos al. 14/3 namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos civilinės atsakomybės dėl nesavalaikio vandens pratekėjimo bute Nr. (duomenys neskelbtini) likvidavimo. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog dėl žalos atsiradimo ieškovams yra kaltas tretysis asmuo, nes priešingai, nustatyta, jog pati apeliantė V. S. buvo nepakankamai rūpestinga, tinkamai neprižiūrėjo jos bute esančių santechnikos įrenginių, o išvykdama į kitą miestą, neatjungė jų nuo vandens padavimo vamzdyno. Duomenys, jog gavę pranešimą apie įvykusią avariją, atsakingi bendrijos asmenys delsė nutraukti vandens tiekimą iš bendro naudojimo patalpų, teismui nepateikti, todėl konstatuoti, jog dėl žalos padidėjimo yra kaltas ir tretysis asmuo Sedulinos al. 14/3 namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, nėra pagrindo.

28. V. S. teiginiai, jog teismas nebuvo aktyvus, byloje savo iniciatyva nerinko įrodymų, atmestini, nes nagrinėjama byla nėra priskirta bylų kategorijai, kurioje teismas privalo būti aktyvus ir pats rinkti įrodymus. Be to, atsakovę byloje atstovavo advokatė, kuri ir privalėjo padėti atsakovei rinkti ir teismui teikti įrodymus.

29. Dėl aukščiau paminėtų motyvų, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir iš V. S. priteistas žalos atlyginimas mažintinas iki 5 825,13 Eur, o ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 381 Eur (žyminį mokestį mažinant iki 131 Eur, atstovavimo išlaidas iki 250 Eur). Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, iš I. S. ir V. G. atsakovės naudai priteistina po 43 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

30. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą ieškovė I. S. yra sumokėjusi 100 Eur, todėl iš dalies tenkinant apeliacinį skundą iš atsakovės V. S. ieškovės naudai priteistina 76 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. sprendimą pakeisti ir jį išdėstyti sekančiai:

ieškovų I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovų I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 5 825,13 Eur (penkis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt penkis eurus 13 euro centų) žalos atlyginimo ir 381 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovų I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. G. (V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai po 43 Eur (keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 76 Eur (septyniasdešimt šešis eurus) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija Laimantas MisiūnasLaimutė SankauskaitėBirutė Valiulienė