- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-23
- Bylos Nr.
- 2-187-239/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Zaleckienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., S. K.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo vyro tėvo Z. K. palikimą, jai paliktą testamentu, pradėjusi šį turtą faktiškai valdyti. Pareiškėja teismo posėdyje pareiškimą palaikė ir papildomai nurodė, kad ji su vyru T. K. nuo 1983 metų gyveno pas Z. K. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Jos vyras T. K. mirė 2004-05-21. Vyro tėvas Z. K. 2012 metais pusę savo turto, o būtent 3325/6466 dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), padovanojo pareiškėjos dukrai A. S.. Kitą pusę turto žadėjo padovanoti pareiškėjai, tačiau mirė 2013-01-11 nespėjęs to padaryti. Pareiškėja pateikė teismui 1994-02-21 Z. K. testamentą, patvirtintą S. T. apyl. savivaldybės vir. pavaduotojos. Šiame testamente nurodyta, jog visą savo turtą testatorius palieka pareiškėjai G. K.. Į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nes manė, jog testamento pakanka, kad visa nuosavybė būtų jos ir jokių veiksmų papildomai atlikti nebereikia.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas bylą prašė nagrinėti jam nedalyvaujant, teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys A. S. ir S. K. su pareiškimu sutiko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).
Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. nuo palikėjo mirties momento (CK 5.3 str. 1 d.), nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti daiktines teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 str.). Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-86/2007; Nr. 3K-3-240/2008, LApT nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-242/2013).
Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis: 1) faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai, remiantis minėto straipsnio 3 dalimi, turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo būdo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą/sutikimą priimti palikimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Pagal CK 5.51 str. 1 d., įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Iš byloje esančio 1994-02-21 Z. K. testamento matyti, kad jis visą savo turtą paliko G. K., gim. 1963 metų gimimo (b.l. 9). Z. K. mirė 2013-01-11 (b.l. 11). Z. K. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), 3141/6466 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kiti pastatai (b.l. 50-53). Iš byloje esančios pažymos apie mirusiojo šeimos sudėtį (b.l. 13) ir suinteresuotų asmenų paaiškinimo matyti, kad pareiškėja gyveno kartu su Z. K. jo mirties dieną, testatoriui mirus, ji toliau gyveno jam priklausančiame name, kurį prižiūrėjo, rūpinosi, taigi priėmė palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Z. K. 2005-08-11 sudarė testamentą, pagal kurį žemės sklypus Nr. 889-5, 889-6, 889-3 palieka A. J.. (b.l. 36, 49). CK 5.35 str. 2 d. numato, kad vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą ar tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. Iš VĮ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad minėtus žemės sklypus Z. K. 2012-10-10 perleido pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu G. J. (b.l. 67-68, 69-70, 71-72).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str., iš pareiškėjos priteisiama 4,88 Eur už procesinių dokumentų įteikimą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po Z. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2013-01-11 priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinis reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.