Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-388-64/2010

Teisėja Andželika Butkuvienė Proceso Nr. 1-73-1-00324-2010-4

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. spalio 21 d.

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 5 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 d., 2 d., 5 d., paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. subendrinus apėmimo būdu, paskirta bausmė laisvės atėmimas 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. ir 6 d., apėmimu subendrintą bausmę pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 215 str. 1 d., iš dalies sudėjus su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., V. A. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2010-08-26. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010 m. gegužės 12 d. iki 2010 m. gegužės 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo ir laikė vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, t.y. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir tiksliai nenustatytu laiku, bet ne anksčiau kaip nuo 2010-05-07 16 val., neteisėtai įgijo svetimą elektroninį mokėjimo instrumentą - AB banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. B., kurią nuo įsigijimo momento neteisėtai laikė su savimi iki ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, turėdamas tikslą inicijuoti finansinę operaciją, panaudoti žinomai svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir apgaule užvaldyti svetimą turtą.

Be to, jis neteisėtai panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis, t.y. jis neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas su neteisėtai įgyta svetima elektronine mokėjimo priemone – V. B. išduota AB banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortele „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), laike nuo 2010-05-07 16.58 val. iki 2010-05-08 21.10 val., atsiskaitydamas už pirkinius 6 kartus - prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), 4 kartus - prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kartą - prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), 3 kartus - parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), 5 kartus - parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), 1 kartą - parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), 1 kartą - parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), 2 kartus - prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), 1 kartą - parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pateikė parduotuvių kasininkėms svetimą, neteisėtai įgytą elektroninę mokėjimo priemonę - V. B. priklausančią AB banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra elektroninės mokėjimo priemonės naudotojas, neteisėtai panaudojo svetimą neteisėtai įgytą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis.

Be to, jis apgaule įgijo svetimą turtą, t.y. jis siekdamas apgaule, savo naudai užvaldyti svetimą, V. B., priklausantį turtą, laikotarpiu nuo 2010-05-07 16.58 val. iki 2010-05-08 21.10 val., panaudojo neteisėtai įgytą, svetimą elektroninę mokėjimo priemonę - AB banko „(duomenys neskelbtini)“ mokėjimo kortelę „Master Card“ Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą V. B., pateikdamas ją viso 24 kartus parduotuvių darbuotojams, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra V. B., atsiskaitė už prekes per 6 kartus už 646,34 Lt, prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), per 4 kartus už 478,72 Lt prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), per 1 kartą už 396,00 Lt prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), per 3 kartus už 249,32 Lt parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), per 5 kartus už 357,70 Lt parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), per 1 kartą už 193,31 Lt parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), per 1 kartą už 71,45 Lt parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), per 2 kartus už 352,06 Lt prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, esančiame (duomenys neskelbtini), per 1 kartą už 152,18 Lt parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), taip apgaule įgijo svetimą, V. B. priklausantį 2897,08 Lt vertės turtą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. A. gynėja prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino V. A. kaltu neteisėtai įgijus, laikius, panaudojus svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos duomenis bei apgaulės būdu įgijus svetimą turtą, ir teisingai kvalifikavo apelianto nusikalstamas veikas pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d.

Nuteistasis V. A. savo apeliaciniu skundu, iš esmės, neneigia savo kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Baudžiamojo kodekso 54 str. 1 d. numatyta, kad teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės apeliantui paskirtos nepažeidžiant BK 54 str. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmes už skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (V. A. padarė vieną nesunkų ir du apysunkius tyčinius nusikaltimus), kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine tyčia ir siekdamas savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veikų stadijas (visos nusikalstamos veikos nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijose, nes apeliantas turėjo galimybę disponuoti ir disponavo svetima mokėjimo priemone, panaudojo jos duomenis bei neteisėtai įgijo svetimą turtą). Taip pat teismas atsižvelgė į kaltininko asmenybę – V. A. išsituokęs, nedirbantis, neįgalus (nustatytas 60 procentų neįgalumas), anksčiau teistas 13 kartų, taip pat ir už sukčiavimą, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui bei būdamas 2010-05-05 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 214 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. Be to, teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Į visas šias paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas atsižvelgė, naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant bausmes, apeliantas skunde nenurodė.

Nuteistojo skundo argumentas, kad jis iki suėmimo neatlygino nukentėjusiajam padarytos materialinės žalos, tačiau pasižada ją atlyginti, negali būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi BK 59 str. 1 d. 3 p. numato, kad kaltininkas savo noru turi atlyginti ar pašalinti padarytą žalą. To nuteistasis pripažino nepadaręs. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2010-05-11, laikinai buvo sulaikytas šioje byloje nuo 2010-05-12 iki 2010-05-13, o kitoje baudžiamojoje byloje nuteistasis buvo sulaikytas ir suimtas tik nuo 2010-07-20 (b.l. 76-77, t. 1). Taigi, V. A. turėjo galimybę nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą. Įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nėra nustatyta kitų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Nepagrįstas nuteistojo skundo argumentas, kad jis nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, nes iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pats nuteistasis parodė, jog nukentėjusiojo neatsiprašė. Duomenų, kad apeliantas būtų susitaikęs su nukentėjusiuoju byloje nėra nustatyta.

Be to, iš bylos matyti, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė neišnykus ankstesniems teistumas už padarytas nusikalstamas veikas, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo nusikaltimų recidyvą ir V. A. laikė recidyvistu.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) ją sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, į tai, kad nuteistasis teisiamas 14 kartą, nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, dėl ko yra laikomas recidyvistu, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, charakterizuojamas kaip asmuo linkęs daryti teisės pažeidimus ir nėra linkęs keisti savo gyvenimo būdo, kolegija, vadovaujantis BK 56 str. 1 d. numatyta nuostata, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai apeliantui už jo padarytas nusikalstamas veikas parinko laisvės atėmimo bausmės rūšį. BK 182 str. 1 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 3 metų, o BK 214 str. 1 d. ir 215 str. 1 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės iki 6 metų. Iš skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtų laisvės atėmimo bausmių matyti, kad V. A. paskirtos bausmės savo dydžiu yra mažesnės nei minėtų straipsnių sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Taigi, V. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra aiškiai per griežtos, jų švelninti nėra pagrindo.

Subendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė BK 63 str. 5 d., 4 d. numatytus bausmių subendrinimo būdus – bausmių apėmimą bei bausmių sudėjimą iš dalies. Iš nuteistajam paskirtos subendrintos bausmės matyti, kad ji tik 1 mėnesiu yra griežtesnė už jam pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę. taikant bausmių subendrinimą iš dalies sudedant, subendrinta bausmė visada turi būti didesnė už griežčiausią iš paskirtų bausmių. Įvertinus paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad nuteistajam BK 63 str. subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl švelninti V. A. paskirtos subendrintos bausmės taip pat nėra teisinio pagrindo.

Nors V. A. nuteistas už vieną nesunkų ir du apysunkius nusikaltimus 2 metų 6 mėnesių subendrinta laisvės atėmimo bausme, dėl ko būtų formalus pagrindas nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, tačiau BK 75 str. 1 d. numatyta teismo teisė laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, jo ankstesnių teistumų ir tai, kad apeliantas iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, nekeičia savo gyvenimo būdu, kolegija mano, kad nuteistajam paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti tik nuteistajam realiai atliekant paskirtąją bausmę, t.y. neatidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Tokiu būdu tenkinti apelianto skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. A. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. atmesti.