- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-24
- Bylos Nr.
- 1A-5-337-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-07-1-00301-2009-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Vanagas, Eligijus Gladutis, Bronė Vidzėnienė
- Nuteistasis
- P. B.
- Kaltinamasis
- D. R.
- Advokatai
- Vytautas Blažaitis
- Kategorijos
- 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Bronės Vidzėnienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. B. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo P. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir nuteistas 50 MGL dydžio – 6500 Lt bauda, pripažintas kaltu pagal BK 228 str. 1 d. ir nuteistas 100 MGL – 13 000 Lt bauda. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 13 000 (trylikos tūkstančių ) Lt bauda.
D. R. pagal BK 300 str. 1 d. išteisintas nesant jo veiksmuose nusikaltimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. B. nuteistas už tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini), 2009 m. sausio 1 d., 00.59 val. gavęs Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) raj. PK budėtojo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvėje, įvyko techninis eismo įvykis, tą pačią naktį, 1.13 val. tarnybiniu automobiliu nuvykęs į eismo įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), ir matydamas, kad transporto priemonė pasišalino iš eismo įvykio vietos, ėmėsi pasišalinusio vairuotojo ir transporto priemonės ieškoti netoli įvykio vietos bei tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje radęs eismo įvykyje apgadintą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį G. B., bei šio automobilio vairuotoją D. R., laikotarpyje tarp 1.13 val. ir 4.05 val., eismo įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) raj. PK patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudarė eismo įvykio schemą ir joje užfiksavo melagingus duomenis apie tai, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastas įvykio vietoje po eismo įvykio, schemą patvirtino parašu ir tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą.
Be to, P. B. nuteistas už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini), vykdydamas tarnybines pareigas, 2009 m. sausio 1 d., 00.59 val. gavęs Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) raj. PK budėtojo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) gatvėje įvyko techninis eismo įvykis, tą pačią naktį, 1.13 val. tarnybiniu automobiliu nuvykęs į eismo įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), ir matydamas, kad transporto priemonė pasišalino iš eismo įvykio vietos, apie tai neinformavo Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) raj. PK budėtojo, nesuderinęs su Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) raj. PK budėtoju ėmėsi pasišalinusio vairuotojo ir transporto priemonės ieškoti netoli įvykio vietos bei tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje radęs eismo įvykyje apgadintą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklausantį G. B., bei šio automobilio vairuotoją D. R., apie tai nedelsiant nepranešė Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) raj. PK budėtojui, taip pažeisdamas Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 94.1, 94.4, 94.5 p. reikalavimus, o po to, tą pačią naktį, laikotarpyje tarp 1.13 val. ir 4.05 val., eismo įvykio vietoje - (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) raj. PK patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), sudarydamas eismo įvykio schemą joje užfiksavo melagingus duomenis apie tai, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastas įvykio vietoje po eismo įvykio. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, eismo įvykio schemoje užfiksavus, kad automobilis (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastas eismo įvykio vietoje, nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnį (pasitraukimas iš autoavarijos vietos), taip pažeisdamas Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 65.12 punkto reikalavimus nustatyta tvarka įforminti autoavariją ir pagal kompetenciją pritaikyti administracinio poveikio priemones, ir dėl tokių P. B. veiksmų Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) raj. PK draudimo bendrovėms, sprendusioms klausimą dėl žalos, padarytos eismo įvykio metu atlyginimo, 2009-01-19 pažymoje Nr. 40-67-S-446 UAB DK „(duomenys neskelbtini)“ bei 2009-01-21 pažymoje Nr. 40-67-S-562 UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikė neteisingus duomenis apie eismo įvykio aplinkybes. Dėl tokių P. B. veiksmų, didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes šiais veiksmais P. B. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 str. nustatytas valstybės tarnautojo pareigas, iškraipė Lietuvos policijos veiklos įstatymo 4 str. numatytus policijos veiklos principus: pagarbos žmogaus teisėms, visuomenės moralės, teisėtumo, taip pat Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 7 str. nustatytą teisėtumo užtikrinimo taikant baudžiamojo poveikio priemones už administracinius teisės pažeidimus principą, neįgyvendino Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patrulių veiklos instrukcijos“ 4.4 ir 4.5p. numatytų uždavinių, sumenkino valstybės institucijos - Šiaulių apskrities VPK (duomenys neskelbtini) raj. PK autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo ir policijos pareigūno vardą.
P. B. skundžia Kelmės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį ir prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – jį išteisinti.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nesilaikė BPK 20 str. 5 d., 305 str. 11 d. 1 p. nuostatų reikalavimų. Pažeisdamas BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, teismas jo paaiškinimus apie įvykius ir kitas faktines aplinkybes vertino klaidingai, vienpusiškai, vienareikšmiškai arba jų visiškai nevertino ir neanalizavo kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas jo kaltę grindė liudytojų K. L., T. B., ir M. V., S. M. ir kitų liudytojų parodymais, tačiau jų parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme buvo nenuoseklūs ir prieštaringi.
Apeliantas nurodo, kad liudytojas T. B., apklaustas 2009 m. sausio 22 d. parodė, kad autoįvykį padaręs vairuotojas iškart po įvykio pabėgo iš autoįvykio vietos, kas ir su kokiu automobiliu pabėgo iš autoįvykio vietos jis nežino. Nurodo, kad liudytojas T. B. 2009 m. lapkričio 19 d. buvo apklaustas du kartus ir davė skirtingus parodymus. Pirmą kartą apklaustas pas STT Šiaulių valdybos ikiteisminio tyrimo skyriaus vyriausiąjį specialistą nurodė, kad pro langą pažiūrėjęs jis nieko nematė, nors matomumas buvo geras ir įvykio vietoje nematė jokių žmonių, apklaustas antrą kartą, pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nurodė, kad pro langą atkreipė dėmesį į apšvietimo stulpą, kad buvo išėjęs kaimynas ir dar pora žmonių, kad jo sodyba apsodinta, todėl nelabai matosi, jei būtų gatvėje sustoję kokių nors automobilių, sunkiai būtų pastebėjęs. 2011 m. vasario 9 d. apklaustas teisme, liudytojas T. B. parodė pasižiūrėjęs pro langą, pamatė besimėtančias automobilio detales, lyg tai pravažiavo policijos pareigūnų automobilis, tačiau ar jie buvo sustoję įvykio vietoje, pasakyti negali, nes neprisimena.
Nurodo, kad liudytojas K. L. 2009-01-22, 2009-11-17, 2011-02-09 vykusių jo apklausų metų skirtingai nurodė aplinkybes apie tai, ar policijos automobilis buvo sustojęs eismo įvykio vietoje ir kur jis pats tuo metu buvo. Apeliantas teigia, kad teismas liudytojų T. B. ir K. L. parodymuose esančių prieštaravimų nepašalino, nenurodė, kuriais parodymais teismas remiasi, taip pat nepateikė išsamios jų analizės, parodymų netyrė, nelygino su kitais bylos duomenimis, todėl nevykdė BPK 241 str. 2 d. numatytos teismo pareigos imtis visų įstatymo numatytų priemonių išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes, nesilaikė BPK 305 str. 1 d. 2 p., 3 d. 3 p. reikalavimų, nuosprendyje pateikė tik bendro pobūdžio išvadas dėl įrodymų visumos vertinimo, tačiau nenurodė motyvų dėl konkrečių įrodymų ir aplinkybių, kuriais vadovaudamasis teismas pripažino jį kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d.
Taip pat apeliantas nurodo, kad nei T. B., nei K. L. nematė paties įvykio, nestovėjo gatvėje prie nuversto stulpo, lauke buvo tik kelias minutes, o vėliau nuėjo namo, todėl laiko atžvilgiu nėra nustatyta, kada atvažiavo policijos automobilis ir kada atstūmė automobilį D. R.. Liudytojai parodė, kad tik matė arba girdėjo nuvažiuojantį automobilį, tačiau kokiu atstumu matė ar galėjo matyti, jie nenurodė.
D. R. paaiškino, kad atsitrenkęs į stulpą, jis nuvažiavo į šalutinę gatvelę, išlipęs jis apžiūrėjo automobilio apgadinimus bei vėl atsistūmė automobilį į kelią, kiek ta gatvele jis pavažiavo, jis nežino, po to atbuline eiga grįžo atgal į (duomenys neskelbtini) gatvę ir jam išlipus iš automobilio prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Toks D. R. aiškinimas nepaneigtas. Apeliantas daro išvadą, kad liudytojai T. B. ir K. L. negalėjo matyti, ar automobilis pasišalino iš autoįvykio vietos, nes buvo tamsu, abu vartojo alkoholinius gėrimus. Kadangi pravažiavus policijos automobiliui liudytojai parėjo į namus, todėl negalėjo matyti ir pasakyti, ar automobilis stovėjo gatvelėje ir kiek laiko, taip pat po kiek laiko automobilis atbuline eiga grįžo į eismo įvykio vietą.
Liudytojas S. M. parodė, jog kad policijos automobilis su įjungtais švyturėliais stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie nuversto stulpo ilgą laiką apie 3 val. nakties ir vėliau, tuo metu toje vietoje kitos transporto priemonės nebuvo. Teismas padarė išvadą, kad eismo įvykio vieta buvo apžiūrima ir matuojama vėliau, o ne apie 1 val., kai įvyko eismo įvykis. Tačiau tokia teismo išvada yra nepagrįsta. Tiek jis, apeliantas, tiek liudytojas M. T. nurodė, kad tą naktį jie dar keletą kartų buvo sustoję prie nuversto stulpo ir apžiūrinėjo eismo įvykio vietą, todėl liudytojas S. M. galėjo juos matyti kai jie papildomai apžiūrinėjo eismo įvykio vietą.
Teismas rėmėsi liudytojo M. V. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad maždaug po pusvalandžio nuo pranešimo apie įvykį, jis ir M. T. sugrįžo į PK ir nuėjo į savo kabinetą pirmajame aukšte, praėjus apie 15 min., į budėtojų dalį atėjo D. R., kuris buvo vienas. Apeliantas nurodo, kad jam nesuprantama, kokį ryšį autoįvykio schemos braižymui turi tai, kokiu eiliškumu D. R. ir jie atvyko į policijos komisariatą. M. V. nematė ir negali žinoti, ar D. R. pats atvyko į PK, ar jis buvo atvežtas jų tarnybiniu automobiliu. M. V. to D. R. neklausė. Policijos komisariato patalpos yra filmuojamos, todėl jei tai būtų turėję kažkokią reikšmę jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymui, teismas galėjo išsireikalauti vaizdo įrašą. Tai, kad D. R. atvyko su juo patvirtino ne tik D. R., bet ir liudytojas M. T..
Apeliantas pažymi, kad liudytojas V. K. negalėjo tikslai pasakyti, kokią valandą juos matė, taigi jis galėjo juos matyti jau po eismo įvykio, kai viskas buvo įforminta ir budėjo nustatytoje vietoje, todėl šalia jokių pašalinių asmenų ir automobilių nebuvo.
Nurodo, kad nors D. R. skirtingai aiškina įvykio kilimo priežastį jis, apeliantas, savo tarnybiniame pranešime nurodė nustatytas faktines aplinkybes. Teigia, kad kiti, teisme apklausti liudytojai - J. B., A. T., A. K., A. V., V. Š. nieko apie įvykusį eismo įvykį paaiškinti negalėjo, nes įvykio nematė, tačiau nuosprendis grindžiamas liudytojų parodymais, kurie nieko apie eismo įvykį nežino ir jo nematė. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jei liudytojai eismo įvykio vietoje nematė D. R. vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, vadinasi jo ten ir nebuvo.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad automobilį rado autoįvykio vietoje tokiu atstumu kaip užfiksuota eismo įvykio schemoje - maždaug 14,5 metrų nuo nulaužto šviestuvo. Automobilio vairuotojas D. R. nesakė, jog buvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, todėl jis to negalėjo žinoti ir braižė schemą pagal tai, kokią situaciją matė atvykę į eismo įvykio vietą, pagal faktines eismo įvykio aplinkybes. Liudytojas M. T. patvirtino, kad jokio klastojimo nebuvo. Nurodo, kad Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patrulių veikos instrukcijos“ 65.12, 94.1, 94.4, 94.5 punktų reikalavimų nepažeidė, kadangi D. R. iš autoįvykio vietos nebuvo pasišalinęs. Nurodo, kad jis nustatė tikrąjį teisės pažeidimo faktą, laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškino administracinės bylos aplinkybes, todėl yra nuteistas nepagrįstai ir neteisingai.
Teismo posėdyje P. B. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą bei įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl P. B. kaltės, tai yra kad jis padarė BK 300 str. 1 d. ir BK 228 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas, yra pagrįstos.
Šalies argumentai
Apeliantas skundu ginčija baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų vertinimą ir prašo jį išteisinti. Apeliantas nurodo, kad eismo įvykio schemą sudarė pagal faktines aplinkybes, jis nežinojo, kad automobilio vairuotojas D. R. buvo pasišalinęs iš eismo įvykio, nurodo, kad įrodymai baudžiamojoje byloje nepaneigia D. R. nurodytos aplinkybės, kad D. R. atsitrenkęs į stulpą nuvažiavo į šalutinę gatvelę, po to automobilį atstūmė atgal - į eismo įvykio vietą - (duomenys neskelbtini) gatvę, ir tuo metu prie jo privažiavo policijos pareigūnai.
Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus įvertino tinkamai, BPK 20 str. numatytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išvadas dėl P. B. grindė išsamiu bylos įrodymų vertinimu, su kuriuo apeliacinės instancijos teismas sutinka.
P. B. kaltė baudžiamojoje byloje yra įrodyta bylos įrodymų visuma – liudytojų T. B., K. L., V. K., S. M. parodymais, kitais bylos įrodymais.
Bylos įrodymai nepatvirtina, kad D. R. automobilis buvo rastas eismo įvykio vietoje. Iš baudžiamoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų matyti, kad iš eismo įvykio vietos D. R. pasišalino. Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas K. L. parodė, kad būdamas kieme ir išgirdęs didelį garsą pamatė nuvirtusį stulpą ir nuvažiuojantį automobilį, liudytojas iškvietė policiją, kurios sulaukė, privažiavę policijos pareigūnai apžiūrėjo stulpą, tačiau iš automobilio nebuvo išlipę ir nuvažiavo pagrindiniu keliu link Kryžkalnio. Liudytojas parodė, kad jokio sustojusio automobilio nematė. Liudytojas T. B. taip pat nurodė, kad išgirdęs garsą pažiūrėjo pro langą, o išėjęs į lauką pamatė besimėtančias automobilio detales prie stulpo, įvykio vietoje jis jokio automobilio nematė. Taip pat liudytojas nurodė, kad matė kaip policijos pareigūnų automobilis pravažiavo pro įvykio vietą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai K. L. ir T. B.. Liudytojas T. B. iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes kaip ir pirmosios instancijos teisme – jis išėjęs į gatvę matė tik automobilio detales, tačiau automobilių gatvėje nebuvo, vėliau, matė, kaip stabtelėdamas pravažiavo policijos automobilis. Liudytojas suprato, kad policijos automobilis nusivijo automobilį. K. L. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad praėjus vienai ar dviem minutėms po to, kai išgirdo garsą jis pamatė nuvažiuojantį automobilį. K. L. nurodė, kad jei automobilis būtų sukęs į Tyliąją gatvę, automobilis būtų dingęs jam iš akiračio, automobilis nuvažiavo greitai, nuvažiuojančio automobilio garsas buvo didelis dėl duslintuvo, automobilio sukant į šalutinę gatvę liudytojas nematė, taip pat negirdėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje dirbančio automobilio variklio garso. Liudytojas nurodė, kad pro langą matė pravažiuojančius policijos pareigūnus į Naudvario pusę, kurie buvo pristabdę automobilį prie stulpo, bet nesustoję nuvažiavo.
Nors D. R. pirmosios instancijos teismo posėdyje teigė, kad jam atstūmus automobilį iš šalutinės (duomenys neskelbtini) g. į pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę tuo metu privažiavo policijos pareigūnai, apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad automobilį į įvykio vietą atstūmė praėjus 10 minučių ir tuo metu prie jo privažiavo policijos pareigūnų automobilis, tačiau iš prieš tai aptartų liudytojų parodymų matyti, kad liudytojai įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini) gatvėje jokio stovinčio automobilio nematė. K. L. į stulpą atsitrenkusį automobilį matė nuvažiuojantį, o pro įvykio vietą policijos pareigūnų automobilį liudytojai matė tik pravažiuojantį, kuris nesustojo, policijos pareigūnai iš automobilio nebuvo išlipę. Tokia nustatyta aplinkybė patvirtina, kad policijos pareigūnų automobilis eismo įvykio vietoje ar netoli jos nesustojo, nes D. R. ten nebuvo.
Teismas neturi pagrindo nesivadovauti T. B. ir K. L. parodymais, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių sutampa. Šių byloje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad D. R. iš eismo įvykio vietos pasišalino. Tai kad eismo įvykio schema neatitinka tikrovės apie tai, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rastas įvykio vietoje po eismo įvykio, patvirtina ir liudytojo V. K. parodymai. Liudytojas nurodė, kad jis įvykio naktį važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir matė P. B. ir M. T. tarnybiniame automobilyje, kuris stovėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, liudytojas buvo prie jų priėjęs, tačiau šalia jokio kito automobilio nebuvo, tarnybiniame automobilyje taip pat niekas nesėdėjo, pravažiuodamas matė ir nuvirtusį stulpą, toje vietoje taip pat nebuvo jokio automobilio ( t. 3., b.l. 86-87, t. 5., b.l. 57-62). Liudytojas S. M. nurodė, jog 2009-01-01 jis grįžo namo 2 val. 50 min. ir matė, kad prie namų stovi policijos automobilis, jokio kito automobilio (duomenys neskelbtini) gatvėje nebuvo ( t. 3., b. l. 50-51). Apelianto nurodytos aplinkybės, jog jis eismo įvykio vietos schema sudarė pagal faktinius duomenis nepatvirtina ir baudžiamojoje byloje esančios eismo įvykio vietos nuotraukos - nuotraukose eismo įvykį sukėlusio automobilio nėra (t. 2., b. l. 15). Įvertinęs nurodytus įrodymus byloje apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog P. B., sudarydamas 2009-01-01 eismo įvykio vietos schemą, joje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra įvykio vietoje po eismo įvykio, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., yra pilnai pagrįsta.
Skunde apeliantas detalių argumentų, susijusių su, jo teigimu, nepagrįstu nuteisimu pagal BK 228 str. 1 d., nenurodo. Prašymą priimti išteisinamąjį nuosprendį apeliantas grindžia argumentais, susijusiais su tuo, kad D. R. iš autoįvykio vietos nebuvo pasišalinęs, todėl jis Lietuvos policijos Generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos „Policijos patrulių veikos instrukcijos“ 65.12, 94.1, 94.4, 94.5 p. reikalavimų nepažeidė. Esant byloje nustatytam faktui, kad D. R. pasišalino iš eismo įvykio vietos, P. B. pagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 228 str. 1 d. Apygardos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus bei pateiktą jų vertinimą, konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje P. B. inkriminuoti veiksmai – taisės aktų nustatyta tvarka nepranešimas apie iš eismo įvykio vietos pasišalinusį automobilį, šio automobilio suradimą, nesurašymas administracinio teisės pažeidimo pagal ATPK 130 str. bei pateikimas neteisingų duomenų apie eismo įvykį draudimo bendrovei pagrįstai pripažinti piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Apylinkės teismas šias išvadas pagrindė skundžiamame nuosprendyje išdėstytais ir aptartais įrodymais.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
N. P. B. apeliacinį skundą atmesti.