- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-270/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Artūras Driukas, Alė Bukavinienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „KAPRI“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus elektrotechnikos centras“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Artūro Driuko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „KAPRI“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „KAPRI“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus elektrotechnikos centras“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „KAPRI“ nurodė, kad su atsakovu UAB „Vilniaus elektrotechnikos centras“ 2010 m. kovo 20 d. sudarė nuomos sutartį (toliau – Sutartis), kuria iš atsakovo dvejų metų laikotarpiui (nuo 2010 m. balandžio 5 d. iki 2012 m. balandžio 5 d.) administracinei ir prekybinei veiklai išsinuomojo 350 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini). Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo perduoti ieškovui patalpas ir iki nuomos termino pradžios savo sąskaita patalpose atlikti Sutarties 2.2 punkte išvardytus remonto darbus: užglaistyti ir nudažyti sienų ir lubų akivaizdžius įtrūkimus, iškloti patalpų grindis ieškovo pateiktomis plytelėmis, pakeisti patalpų fasado langus į langus su stiklo paketais ir aliuminio profilio rėmais, patalpų kiemo langus pakeisti į plastikinius langus su stiklo paketais, fasado (nuo gatvės pusės) sienos dalį, esančią virš lango (kur buvo pakabinta reklama) sutvarkyti ir nudažyti. Šių įsipareigojimų atsakovas neįvykdė ir patalpų ieškovui tinkamai neperdavė. Ieškovas 2010 m. rugpjūčio 16 d. pateikė atsakovui pretenziją dėl vengimo tinkamai perduoti patalpas ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, kuria nustatė atsakovui papildomą 30 dienų terminą Sutarties pažeidimams pašalinti ir įvykdyti iš Sutarties kylančias atsakovo pareigas. Gavęs minėtą pretenziją, atsakovas ne tik neištaisė Sutarties pažeidimų, tačiau pateikė ieškovui 2010 m. rugpjūčio 19 d. pranešimą, kuriame nurodė, jog, remdamasis Sutarties 6.4 punktu, nuo 2010 m. lapkričio 19 d. Sutartį nutraukia. Tai rodo, kad atsakovas apskritai neketino vykdyti savo įsipareigojimų. Ieškovas, tikėdamasis, kad atsakovas visgi ištaisys Sutarties vykdymo pažeidimus, laukė iki 2010 m. rugsėjo 29 d. ir tik tą dieną pateikė atsakovui pranešimą dėl vienašališko Sutarties nutraukimo dėl atsakovo kaltės. Dėl netinkamo atsakovo sutartinių prievolių vykdymo ieškovas patyrė 86 391,01 Lt tiesioginių nuostolių, į kuriuos patenka ir sumokėtas 10 500 Lt dydžio depozitas bei 23 522,40 Lt plytelių kaina, taip pat negavo 22 705 Lt pajamų.
Ieškovas, remdamasis išdėstytu, prašė priteisti iš atsakovo 86 391,01 Lt tiesioginių nuostolių, 22 705 Lt netiesioginių nuostolių ir procesines palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 10 500 Lt dydžio depozitą, 708,62 Lt dydžio procesines palūkanas, apskaičiuotas iki teismo sprendimo priėmimo, ir 8,5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, taip pat dalį bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovas vienašališkai nutraukė Sutartį dėl to, kad atsakovas per papildomai nustatytą terminą neatliko Sutarties 2.2 punkte numatytų darbų, todėl, teismo nuomone, sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo, turi būti įvertinta, ar nurodyti darbai nebuvo atlikti dėl atsakovo kaltės ir ar nurodytų darbų neatlikimas pripažintinas esminiu sutarties pažeidimu, sudarančiu pagrindą ieškovui nutraukti Sutartį, kadangi ieškovo galimybė ją nutraukti šiuo pagrindu Sutartyje atskirai neaptarta. Teismas sutiko su ieškovu, kad Sutarties 3.1 punktas negali būti aiškinamas tokiu būdu, jog užkirstų kelią ieškovui nutraukti Sutartį dėl 2.2 punkte nurodytų darbų neatlikimo ne tik joje numatytu terminu, bet ir bet kada vėliau, tačiau bet kokiu atveju vienašališkas Sutarties nutraukimas turi atitikti įstatyme nustatytas sąlygas. Teismas, įvertinęs Sutarties 2.2 punktą ir faktines aplinkybes, sprendė, kad atsakovo galimybės įvykdyti šiame punkte numatytus įsipareigojimus tiesiogiai siejamos su atitinkamais ieškovo veiksmais. Pirma, pagal šį punktą ieškovas buvo įsipareigojęs pateikti atsakovui plyteles, reikalingas grindims iškloti. Antra, patalpas fiziškai valdė ieškovas, kurio samdyti asmenys jose atliko patalpų pritaikymo ieškovo veiklai darbus. Iš ieškovo sutarčių su projektuotojais ir rangovais matyti, kad jos sudarytos ir atitinkami darbai patalpose turėjo būti atliekami jau po Sutarties 2.2 punkte numatyto termino pabaigos, o atliktinų darbų pobūdis lėmė tai, jog nurodyti darbai turėjo būti pabaigti tam, kad atsakovas galėtų pradėti vykdyti 2.2 punkte numatytus apdailos darbus. Vien ši aplinkybė yra pakankama spręsti, kad dėl Sutarties 2.2 punkte numatytų darbų neatlikimo Sutartyje nustatytu terminu nėra atsakovo kaltės. Teismas nurodė, kad ieškovas pripažino, jog tarp šalių ilgą laiką nekilo jokių ginčų dėl Sutarties vykdymo, o tai leidžia daryti prielaidą, kad Sutarties 2.2 punkte numatyti terminai buvo pratęsti konkliudentiniais abiejų šalių veiksmais. Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų tarpusavio susitarimu suderinusios naujus galutinius 2.2 punkte numatytų darbų atlikimo terminus; toks terminas nurodytas tik ieškovo 2010 m. rugpjūčio 16 d. pretenzijoje. Pastarąjį teismas vertino kaip naują šalių sutartą terminą prievolei įvykdyti, o ne kaip papildomą terminą CK 6.217 straipsnio 3 dalies prasme, per kurį atsakovui neįvykdžius savo įsipareigojimų ieškovas įgijo teisę nutraukti Sutartį. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Sutarties 2.2 punkte numatyti darbai yra einamojo remonto pobūdžio darbai, todėl jų neatlikimas per se negali būti pagrindu Sutarčiai vienašališkai nutraukti pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1-2 punktus. Teismas atmetė ieškovo teiginius, kad atsakovas prievolės nevykdė tyčia, kadangi atsakovo galimybės įvykdyti savo įsipareigojimus buvo tiesiogiai priklausomos nuo atitinkamų ieškovo veiksmų. 2010 m. rugpjūčio 16 d. pretenzijos pateikimo metu ieškovas nebuvo pateikęs atsakovui plytelių, reikalingų patalpų grindims iškloti. Iš Sutarties 2.2 punkto nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas būtų įsipareigojęs savo lėšomis įgyti grindims iškloti skirtas plyteles, todėl šalių nesutarimai dėl plytelių vertės apmokėjimo nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovas savo pareigą pateikti plyteles įvykdė, ar kad šios pareigos neįvykdė dėl atsakovo kaltės. Be to, pretenzijos pateikimo metu patalpose nebuvo užbaigti darbai, kuriuos atlikinėjo pats ieškovas (nebaigti elektros instaliacijos darbai, neužlyginti nuomojamų patalpų grindyse iškirsti kanalai), o, šių darbų neužbaigus, atlikti Sutarties 2.2 punkte nurodytų darbų (sienų ir lubų dažymo, plytelių klojimo) nebuvo galimybės. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad 2.2 punkte aptartų darbų atsakovas neatliko dėl nepakankamo ieškovo kooperavimosi (paties ieškovo kaltės), todėl ieškovas Sutartį nutraukė nepagrįstai ir neįgijo teisės reikalauti nuostolių atlyginimo. Teismas pažymėjo, kad ieškovas atsakovo 2010 m. rugpjūčio 19 d. pranešimą dėl Sutarties nutraukimo vertina tiek kaip atsakovo atsisakymą vykdyti prievolę, tiek kaip ieškovo kaltės dėl prievolės neįvykdymo nebuvimo pripažinimą; šiuos argumentas teismas atmetė. Teismas argumentavo, kad sutartyje numatytas jos nutraukimo pagrindas nesant šalių kaltės yra susijęs su papildomomis garantijomis sutarties nutraukimo atveju ir todėl kitos šalies kaltė nėra būtina sąlyga norint nutraukti sutartį šiuo pagrindu. Kita vertus, tai savaime nereiškia, kad sutartį šiuo pagrindu nutraukianti šalis pripažįsta kitos šalies kaltės dėl sutartinių santykių nutrūkimo nebuvimą; šiuo pagrindu viena iš sutarties šalių gali pasinaudoti ir siekdama išvengti papildomos įrodinėjimo naštos, neišvengiamai tenkančios šaliai, sutartį nutraukiančiai dėl kitos šalies kaltės. Aptariamas raštas taip pat negali būti vertinamas kaip atsisakymas vykdyti prievolę CK 6.217 straipsnio 2 dalies 3 punkto prasme, kadangi šio punkto taikymui būtina nustatyti prievolės pažeidimą atsakovo kaltais veiksmais, o to nebuvo padaryta. Šalių santykiai rašto pateikimo momentu buvo konfliktiniai, ieškovas buvo kreipęsis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovo, ieškovo 2010 m. rugpjūčio 16 d. pretenzijoje akcentuojama, kad net atsakovui atlikus Sutarties 2.2 punkte nurodytus darbus, ieškovas pasilieka teisę reikalauti nuostolių atlyginimo. Teismo nuomone, įvertinus, kad atsakovo galimybes atlikti darbus ribojo ieškovo veiksmai, atsakovo nenoras tęsti sutartinius santykius buvo pateisinamas ir neleidžia manyti, kad atsakovas apskritai neketino vykdyti prievolių. Teismas pažymėjo, kad Sutarties 6.4 punkte numatytos Sutarties nutraukimo teisinės pasekmės šiuo atveju netaikytinos, kadangi Sutartį pirmasis vienašališkai nutraukė ieškovas.
Teismas, nustatęs, kad ieškovas neįgijo teisės reikalauti iš atsakovo nuostolių atlyginimo, papildomai konstatavo, jog ieškovas nepagrindė viso prašomų atlyginti nuostolių dydžio. Teismo nuomone, ieškovo reikalavimas atlyginti iš atsakovo išsinuomotų patalpų grindims iškloti skirtų plytelių kaina, yra kilęs iš pirkimo–pardavimo teisinių santykių ir neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjama byla; plytelių vertės nėra pagrindo laikyti ieškovo nuostoliais, atsiradusiais dėl esą neteisėtų atsakovo veiksmų pagal Sutartį; negalima spręsti, kad atsakovas būtų Sutartimi įsipareigojęs įgyti grindų išklojimui skirtas plyteles savo sąskaita. Be to, ieškovas nepateikė įrodymų, kad plytelės galėjo būti pritaikytos tik nuomojamose patalpose; jos tebėra ieškovo dispozicijoje. Aptariamus nuostolius ieškovas iš esmės grindžia atsakovo neatsiskaitymu pagal pirkimo–pardavimo sutartį, todėl toks klausimas turėtų būti nagrinėjamas atskiroje civilinėje byloje. Teismas nurodė, kad pagal Sutarties 4.3. punktą ieškovo sumokėtą depozitą atsakovas privalo grąžinti ieškovui pasibaigus Sutarties galiojimo laikui arba ją nutraukus, atskaičius galimus nuostolius ar žalą patalpoms. Kadangi atsakovas šioje byloje neįrodinėjo konkretaus patirtų nuostolių dydžio, teismas depozitą priteisė ieškovui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „KAPRI“ prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, papildomai priteisiant iš atsakovo 49 169,51 Lt tiesioginių nuostolių, 23 522,40 Lt skolos už plyteles ir 22 705 Lt negautų pajamų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Teismas, pažeisdamas materialinės ir procesinės teisės normas, nepagrįstai pripažino apeliantą kaltu dėl Sutarties nutraukimo.
1.1. Remonto darbus patalpose atlikinėjo tiek apeliantas, tiek atsakovas; šie darbai galėjo būti vykdomi kartu. Dėl apelianto vykdomų darbų atsakovas jokių pretenzijų nereiškė. Teismas neįvertino 2010 m. birželio 1 d. atsakovo ir Arūno Asipausko sudarytos statybos rangos sutarties, jos pagrindu sudaryto 2010 m. birželio 11 d. darbų priėmimo–perdavimo akto, iš kurių matyti, kad būtent atsakovo samdytas asmuo iškirto grindyse kanalus, turėjo demontuoti senus kabelius ir pakloti naujus, sumontuoti paskirstymo dėžutes, tačiau kanalų neužbetonavo, laidų ir paskirstymo dėžutės nesutvarkė. Tokius darbus atsakovas vykdė jau po to, kai apeliantas tinkamai užbaigė savo darbus. Be to, neaišku, kokią įtaką minėtų darbų atlikimas turėjo sienų ir lubų akivaizdžių įtrūkimų užglaistymui ir nudažymui, langų pakeitimui, fasado dalies sutvarkymui ir nudažymai, kai šie darbai galėjo būti atliekami greta. Nepagrįsta ir išvada, kad apeliantas neįvykdė pareigos perduoti atsakovui plyteles grindims iškloti. 2010 m. gegužės 4 d. atsakovui buvo pateikta sąskaita, pagal kurią atsakovas įsipareigojo sumokėti apeliantui už plyteles iki 2010 m. birželio 3 d.; tik po apmokėjimo apeliantas būtų turėjęs pateikti atsakovui plyteles. Net perdavus plyteles anksčiau, atsakovas nebūtų galėjęs jų pakloti, nes nebuvo atlikęs parengiamųjų darbų. Atsakovas niekada neprašė pateikti plytelių, nes net neplanavo jų pakloti. Kad patalpomis nebuvo galima naudotis dėl atsakovo kaltės, patvirtina ir tai, jog pastatas, kuriame yra patalpos, buvo pripažintas tinkamu naudoti tik 2010 m. rugpjūčio 16 d.; sudarant Sutartį, apie šią aplinkybę atsakovas neįspėjo.
1.2. 2010 m. rugpjūčio 19 d. atsakovo pranešimas dėl Sutarties nutraukimo nuo 2010 m. lapkričio 19 d. patvirtina atsakovo nesąžiningumą bei kaltę dėl Sutarties nutraukimo. Po Sutarties sudarymo atsakovas pradėjo derybas dėl pastato, kuriame yra patalpos, pardavimo; visos patalpų nuomos sutartys nutrauktos nuo 2010 m. lapkričio 17 d., o pastatas parduotas 2010 m. gruodžio 10 d. Dėl šių priežasčių atsakovas delsė vykdyti bet kokius Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o, supratęs, kad pastatą parduos, apskritai nustojo juos vykdyti. Sudarydamas Sutartį, atsakovas tikėjosi, kad apeliantas prisidės prie rekonstrukcijos darbų, padidins pastato vertę ir atsakovas jį galės parduoti brangiau; toks elgesys yra nesąžiningas.
1.3. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.483 straipsnį atsakovas privalėjo perduoti apeliantui Sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Sutarties 6.3.2 punktas nustatė, kad apeliantas, perspėjęs atsakovą prieš mėnesį, gali nutraukti Sutartį nepasibaigus nuomos terminui, jei patalpos ne dėl apelianto kaltės tampa netinkamos naudoti pagal paskirtį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad patalpos buvo netinkamos naudoti pagal paskirtį dėl atsakovo kaltės. Net jei apeliantas neturėjo teisės nutraukti Sutarties 6.3.2 punkto pagrindu, tokią teisę jis turėjo pagal CK 6.217 straipsnį, nes iš Sutarties negavo nieko, ko tikėjosi: remonto darbai neatlikti ne tik iki 2010 m. balandžio 5 d., bet ir iki 2010 m. rugsėjo 27 d.; nesudarytas patalpų priėmimo–perdavimo aktas; pastatas nepripažintas tinkamu naudoti; Sutarties pažeidimai neištaisyti per papildomą terminą. Iš atsakovo veiksmų buvo galima spręsti, kad nėra jokios galimybės išsaugoti sutartinius santykius.
1.4. 2010 m. rugpjūčio 16 d. apelianto pranešimu atsakovui buvo nustatytas ne naujas, o papildomas terminas remonto darbams pabaigti ir patalpoms perduoti. Dėl Sutarties 2.2 punkte numatytų darbų neatlikimo patalpomis nebuvo galima naudotis pagal paskirtį, todėl negalima spręsti, kad jų neatlikimas savaime negalėjo būti pagrindu Sutarčiai vienašališkai nutraukti pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1-2 punktus.
1.5. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad būtų bendradarbiavęs su apeliantu. Būtent paties atsakovo pagal 2010 m. birželio 1 d. statybos rangos sutartį neužbaigti darbai neleido atsakovui vykdyti tolesnių savo įsipareigojimų. Be to, atsakovas neatliko ir tų darbų, kuriuos buvo galima vykdyti greta kitų darbų. Apelianto reagavimas į atsakovo vengimą vykdyti įsipareigojimus buvo 2010 m. rugpjūčio 16 d. pranešimo pateikimas, o atsakovas jokių pretenzijų, reikalavimų ar paaiškinimų apeliantui neteikė. Atsakovas nesiekė bendradarbiauti, neiniciavo taikaus susitarimo, nesiekė sumažinti apelianto nuostolių.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad apelianto pateikti įrodymai nepatvirtina prašomų atlyginti nuostolių. Pažymima, kad tai, jog apeliantas atsakovo skolą už plyteles – 23 522,40 Lt – kvalifikavo kaip nuostolius, neturi esminės reikšmės, nes tinkamas reikalavimo teisinis kvalifikavimas yra teismo prerogatyva. Kadangi plytelių kainos sumokėjimas yra susijęs su Sutartimi ir dėl jų apeliantas reiškė reikalavimą, plytelių kaina priteistina iš atsakovo; plytelės atsakovui bus pateiktos po to, kai bus atsiskaityta.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vilniaus elektrotechnikos centras“ prašo atmesti apeliacinį skundą.
Atsakovas atkreipia dėmesį, kad apeliantas dar iki 2010 m. rugpjūčio 16 d. pretenzijos išsiuntimo faktiškai buvo vienašališkai nutraukęs Sutartį, nes jau tuo metu derėjosi dėl naujos nuomos sutarties su kitu asmeniu. Tai parodo, kad apeliantas neketino vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Apeliantas taip pat pažymi, kad argumentas dėl 2010 m. birželio 1 d. atsakovo ir A. Asipausko sudarytos statybos rangos sutarties yra naujas ir negali būti pateikiamas apeliaciniame skunde. Bet kuriuo atveju, atsakovas negalėjo kloti plytelių, nes apeliantas jų nebuvo perdavęs. Apeliantui nepabaigus elektros instaliacijos darbų, negalėjo būti baigiami dažymo ir glaistymo darbai. Argumentas dėl pastato pripažinimo tinkamu naudoti taip pat yra naujas ir juo negalima remtis skunde. Atsakovas taip pat pažymi, kad apeliantas neįrodė, jog atsakovas derybas dėl pastato pardavimo pradėjo anksčiau, nei pats ieškovas nutraukė Sutartį.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija k onstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto poziciją ir bylos aplinkybes, sprendžia, jog apeliantas vienašališkai nutraukė Sutartį iš esmės dėl to, kad atsakovas, apelianto nuomone, neperdavė patalpų, kurios būtų tinkamos naudoti Sutartyje numatytai paskirčiai – administracinei ir prekybinei apelianto veiklai vykdyti. Iš Sutarties matyti, kad iki tokio patalpų perdavimo atsakovas turėjo atlikti tam tikrus jų remonto darbus (1.1, 2.1, 2.2, 3.1 p.).
CK 6.483 straipsnio 1 dalis, be kita ko, nustato, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Pagal CK 6.484 straipsnį, jeigu nuomotojas neperduoda išnuomoto daikto, jo dokumentų ir priedų nuomininkui naudotis, tais šis turi teisę išreikalauti iš nuomotojo tą daiktą ir išieškoti dėl uždelsimo įvykdyti sutartį atsiradusius nuostolius arba atsisakyti sutarties ir išieškoti dėl sutarties neįvykdymo atsiradusius nuostolius.
Apelianto pateiktas antstolio faktinių aplinkybių protokolas (t. 1, b. l. 49-50) patvirtina, kad, prabėgus 4 mėn. nuo to momento, kai patalpos turėjo būti perduotos apeliantui naudotis pagal aptartą paskirtį, patalpos dėl jų būklės negalėjo būti naudojamos apelianto suplanuotoje veikloje. Protokole užfiksuota, kad: patalpų sienose ir lubose yra akivaizdūs įtrūkimai, kurie neužglaistyti ir neuždažyti; elektros instaliacijos darbai neužbaigti, ant lubų ir sienų kabo nepaslėpti elektros laidai, iš sumontuotos elektros instaliacijos spintos taip pat kyšo neprijungti laidai; patalpose daug kur nėra šviestuvų, elektros rozečių, elektros jungiklių; grindys neišklotos naujomis plytelėmis, senosios plytelės vietomis išimtos; grindyse padaryti grioveliai, kuriuose matosi neužbetonuoti ir nepaslėpti elektros laidai bei vamzdeliai; patalpų fasadinėje sienoje sumontuoti langai su stiklo paketais ir aliuminio profilio rėmais, tačiau nei išorinė, nei vidinė langų apdaila nebaigta: ant kai kurių langų nesumontuotos apdailinės skardos, nesutvarkytas vieno lango angokraštis; patalpų langai į kiemo pusę yra seni, nauji plastikiniai langai su stiklo paketais nesudėti; patalpų viduje, prie fasadinių langų esantys sienos fragmentai yra nutinkuoti, bet nenudažyti; gatvės fasado pusėje, buvusios reklamos vietoje sienos dažų spalva yra intensyvesnė nei viso pastato, sienoje yra įtrūkimų, skylių bei kabančių laidų, nenukabinti mėlynos spalvos metaliniai tvirtinimai. Kai kurios iš šių aplinkybių užfiksuotos ir atsakovo pateiktame vėlesniame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (t. 2, b. l. 126-127).
Sutarties 2.2 punktu atsakovas įsipareigojo atlikti tokius išnuomotų patalpų remonto darbus: užglaistyti ir nudažyti sienų ir lubų akivaizdžius įtrūkimus, iškloti grindis ieškovo pateiktomis plytelėmis, pakeisti gatvės fasado langus į langus su stiklo paketais ir aliuminio profilio rėmais, pakeisti langus į kiemo pusę plastikiniais langais su stiklo paketais, sutvarkyti ir nudažyti gatvės fasado sienos dalį, esančią virš lango (kur buvo pakabinta reklama). Nors Sutartyje tiesiogiai nenurodyta, tačiau tam tikrus patalpų įrengimo ir pritaikymo savo veiklai darbus atliko ir apeliantas; dėl paties tokio fakto ginčo nekilo (t. 1, b. l. 22-43, 153, 155, 156). Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė, kokią įtaką abiejų šalių patalpose atliekami (neatliekami) statybinio pobūdžio darbai turėjo atsakovo pareigos perduoti apeliantui tinkamas patalpas vykdymui.
Minėta, apelianto pateiktame antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti ir tam tikri nebaigti elektros instaliacijos ir su ją susiję darbai: ant lubų, sienų kabo nepaslėpti elektros laidai, jie kyšo ir iš elektros instaliacijos spintos; daug kur nėra šviestuvų, elektros rozečių, elektros jungiklių; grindyse padaryti grioveliai, kuriuose matosi neužbetonuoti ir nepaslėpti elektros laidai bei vamzdeliai. Iš byloje esančios 2010 m. balandžio 20 d. statybos rangos sutarties (t. 1, b. l. 28-33) matyti, kad apeliantas samdė asmenį elektrotechnikos darbams išsinuomotose patalpose atlikti; pagal sutartį rangovas turėjo išpjauti grindyse kanalus ir pakloti jose kabelius, taip pat sumontuoti jungiklius, rozetes, jėgos skydą, prijungti elektros prietaisus prie jų (5.1 p.); didžioji dalis sutartyje numatytos darbų kainos rangovui yra sumokėta (t. 1, b. l. 34, 35; t. 2, b. l. 110). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantas pripažino, kad aptariamoje rangos sutartyje numatytus darbus turėjo atlikti jis pats, o ne atsakovas (t. 2, b. l. 157), nurodė, kad kanalus grindyse išgręžė jo samdytas rangovas, o kodėl jų neužtaisė, – nežino (t. 1, b. l. 137). Visai tai pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido konstatuoti, kad aptariamus antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotus elektros instaliacijos ir su ja susijusius darbus vykdė paties apelianto samdytas asmuo, o už jų neatlikimą yra atsakingas apeliantas, o ne atsakovas. Pateiktame apeliaciniame skunde apeliantas pakeitė savo ankstesnę poziciją ir ėmė įrodinėti, kad kanalus grindyse išpjovė ir jų neužtaisė ieškovo samdytas rangovas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 306 straipsnio 2 dalį tai laikytina nauja aplinkybe, kuria apeliacinis skundas negali būti grindžiamas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kilęs ginčas yra grynai privataus pobūdžio, kad apeliantas buvo ir yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, kad įrodymai, kuriais grindžiama aptariama aplinkybė (t. 2, b. l. 78-90), buvo byloje ir ginčo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nemato pagrindo nukrypti nuo šio draudimo (CPK 12 str.). Kita vertus, net sutikus su dabartine apelianto pozicija, iš išdėstyto žemiau bus matyti, kad atsakovas negalėjo iškloti grindų plytelėmis dėl paties apelianto kaltės.
Sutarties 2.2 punktu atsakovas, be kita ko, įsipareigojo iškloti išnuomotų patalpų grindis apelianto pateiktomis plytelėmis. Nustatyta, kad apeliantas plytelių atsakovui nepateikė, jos liko apelianto žinioje. Apeliantas tokią situaciją teisino tuo, kad šalys buvo susitarusios, jog apelianto pateikiamas plyteles atsakovas iš apelianto nupirks ir savo sąskaita jas išklos patalpose; atsakovas tokį susitarimą neigė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė tarp šalių susiklosčiusių plytelių pirkimo–pardavimo santykių (CPK 178 str.). Sutartyje kalbama tik apie tai, kad atsakovas išklos grindis apelianto pateiktomis plytelėmis; jokių nuostatų, galinčių pagrįsti pirkimo–pardavimo santykių egzistavimą joje nėra. Faktinės aplinkybės (t. 1, b. l. 21; t. 2, b. l. 8-11) taip pat neduoda pakankamo pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 185 str. 2 d.). Taigi, apeliantui nepateikus atsakovui plytelių, negalima laikyti, kad atsakovas yra atsakingas už patalpų grindų neišklojimą jomis. Kartu dėl išdėstyto negalima priteisti apeliantui ir jo nurodomos plytelių vertės, nors tokį reikalavimą apeliantas skunde ir perkvalifikuoja į reikalavimą dėl parduoto daikto kainos priteisimo.
Apibendrinant, darytina išvada, kad atsakovas negalėjo įvykdyti vieno iš prisiimtų įsipareigojimų – iškloti išnuomotas grindis apelianto plytelėmis – tiek dėl patalpose apelianto vykdytų ir nebaigtų elektros instaliacijos ir su ja susijusių darbų, tiek dėl pačių plytelių nepateikimo. Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, kai kuriuos kitus remonto darbus atsakovas įvykdė. Pavyzdžiui, nustatyta, kad gatvės fasado langai buvo pakeisti, tačiau neužbaigti jų apdailos darbai (t. 1, b. l. 49-50; t. 2, b. l. 75-77). Tiek ši nebaigta apdaila, tiek neįvykdyti kiti atsakovo darbai (neužtaisyti įtrūkimai sienose ir lubose, nepakeisti langai į kiemo pusę ir kt.), kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, gali būti pateisinami nebaigtais paties apelianto darbais. Pavyzdžiui, nėra protinga užtaisinėti sienų ir lubų įtrūkimus, kai pačiose sienose ir lubose iki galo neišvedžioti elektros laidai. Bet kuriuo atveju apelianto prisiimtų įsipareigojimų nevykdymas, kolegijos vertinimu, buvo reikšmingesnis nei atsakovo.
Negalima sutikti su apeliantu, kad jo 2010 m. rugpjūčio 16 d. raštas (t. 1, b. l. 52-54) parodo siekį bendradarbiauti ir tęsti nuomos santykius, o atsakovo 2010 m. rugpjūčio 19 d. raštas (t. 2, b. l. 155) įrodo atsakovo nesąžiningumą. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų (t. 1, b. l. 163-164; t. 2, b. l. 61-69), dar iki atsakovo rašto išsiuntimo atsakovas vykdė derybas dėl kitų patalpų nuomos su kitu asmeniu, o nauja nuomos sutartis buvo sudaryta 2010 m. rugpjūčio 24 d. – nepasibaigus atsakovo rašte nurodytam terminui atlikti atsakovo įsipareigojimus. Tai leidžia spręsti, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. raštas tebuvo formalus, juo nesiekta realaus nuomos santykių tęsimo. Šios išvados nepaneigia ir apelianto įrodinėjamas vaizdo kamerų įrengimas iš atsakovo išsinuomotose patalpose 2010 m. rugpjūčio 20 d. (t. 1, b. l. 40-43), nes šiuose patalpose sumontuotų vaizdo kamerų nebuvo rasta; nustatytos faktinės aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad vaizdo kameros galėjo būti montuojamos naujai apelianto išsinuomotose patalpose. Tuo tarpu apelianto teiginys, kad atsakovas siekė nutraukti Sutartį, nes ketino parduoti pastatą, yra neįrodytas – iš byloje esančių duomenų (t. 1, b. l. 51, 99-101; t. 2, b. l. 155) negalima spręsti, jog derybos dėl pastato pardavimo prasidėjo anksčiau, nei nutrūko šalių nuomos santykiai (CPK 178 str.). Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino atsakovo 2010 m. rugpjūčio 19 d. raštą ir jo pateikimo aplinkybes, todėl kolegija šių argumentų nekartoja.
Apeliantas savo skundą grindžia ir tuo, kad pastatas nebuvo pripažintas tinkamu naudoti. Atkreiptinas dėmesys, jog šia aplinkybe apeliantas nesirėmė nei iki teisminio ginčo pradžios, nei ginčą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl, remiantis jau minėtu CPK 306 straipsnio 2 dalimi ir jo taikymą šioje byloje pagrindžiančiais aukščiai išdėstytais argumentais, tokia aplinkybė netiriama.
Iš aukščiau išdėstyto galima daryti išvadą, kad šalių nuomos santykiai nutrūko dėl apelianto kaltės. Jeigu ir būtų galima pripažinti tam tikrą netinkamą atsakovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą, tai, remiantis CK 6.259 straipsniu, reglamentuojančiu kreditoriaus kaltės įtaką skolininko civilinei atsakomybei, ieškinio nebūtų galima tenkinti net iš dalies. Konstatavus paties apelianto kaltę, negalima priteisti dėl nuomos santykių pasibaigimo apelianto patirtų nuostolių (CK 6.245 str. 3 d., 6.259 str.), todėl teisėjų kolegija dėl skundo argumentų, kuriais grindžiamas šių nuostolių faktas ir dydis, nepasisako.
Remiantis išdėstytu, skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.