- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-02
- Bylos Nr.
- E1-1210-548/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00059-2026-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymą dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Tvarkos policijos administracinių nusižengimų tyrimo biuras kreipėsi prašymu į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus dėl piniginės sankcijos UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), juridinio asmens buveinės adresas (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. kovo 11 d. Valstybinės policijos Vyriausiosios tvarkos policijos departamento Eismo saugumo departamento Eismo priežiūros ir koordinavimo biuras sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta 700 Eur bauda už tai, kad 2021 m. kovo 10 d., 15.40 val., (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, bendrovės darbuotojas S. R., vairavo automobilį „Renault Mascott 150.35“ (LR valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) greitkelio Ryga-Bauskė 33-iajame kilometre Rygos-Bauskės kryptimi, už kurį nebuvo sumokėtas pagrindinis valstybinis kelių naudotojo mokestis. Sprendime nurodyta, kad šiais veiksmais padarytas Kelių naudojo mokesčio įstatymo 2 straipsnio reikalavimų pažeidimas.
Atsiliepimas
Teisme gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus S. P. atsiliepimas, kuriuo prašo netenkinti prašymo dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir jo vykdymo Lietuvoje. Atsiliepime nurodoma, kad įmonei nebuvo tinkamai informuota apie 2021 m. kovo 10 d. tariamai padarytą pažeidimą ir 2021 m. kovo 11 d. priimtą sprendimą, todėl neturėjo galimybės jo apskųsti Latvijos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Tai laikytina esminiu procesiniu pažeidimu. Remiantis ES teisės nuostatomis, sprendimas gali būti nepripažįstamas, jei asmuo nebuvo informuotas apie teisę jį ginčyti. Be to, nuo pažeidimo praėjo daugiau nei 5 metai, todėl pagal Lietuvos teisę yra suėjusi nuobaudos vykdymo senatis, o jos vykdymas tampa negalimas. Taip pat kyla abejonių dėl galimo Latvijos institucijų piktnaudžiavimo teise, kreipiantis dėl sprendimo vykdymo po tokio ilgo laikotarpio. Sprendimo vykdymas šiuo atveju prieštarautų Lietuvos viešajai tvarkai, teisingumo ir protingumo principams bei sukeltų neproporcingą finansinę naštą įmonei, ypač atsižvelgiant į tai, kad dėl praėjusio laiko nebeįmanoma objektyviai įvertinti aplinkybių, o sprendime minimas darbuotojas įmonėje jau nebedirba.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 365¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į posėdį teismas šaukia nubaustą asmenį, jo gynėją ir prokurorą, tačiau šių asmenų neatvykimas klausimo nagrinėjimo nesustabdo. Nagrinėjamu atveju teismas prašymą nagrinėjo prokurorui nedalyvaujant, apie teismo posėdžio vietą ir laiką tinkamai pranešta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. P. prašė Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymo netenkinti. Paaiškino, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir įmonės savininkas nuo jos įkūrimo 2014 metais. Apie šį atvejį sužinojo tik prieš maždaug savaitę, kai gavo iš teismo elektroninį laišką su dokumentais. Iki tol apie 2021 m. kovo 10 d. tariamai padarytą pažeidimą ir 2021 m. kovo 11 d. priimtą sprendimą nebuvo informuotas jokiu oficialiu būdu – nei registruotu paštu, nei elektroniniu laišku, nei kita forma. Jei apie pažeidimą būtų buvę pranešta laiku, įmonė būtų nedelsiant išsiaiškinusi aplinkybes ir sprendimą įvykdžiusi. Tačiau praėjus daugiau nei penkeriems metams to padaryti nebeįmanoma. Įmonėje nebeišlikę GPS duomenys – juos galima atsukti tik už maždaug pusantrų metų laikotarpį. Vairuotojas, kuris tuo metu galėjo vairuoti transporto priemonę, įmonėje jau seniai nebedirba, taip pat nebedirba ir vadybininkas, kuris jį kuravo – jis išėjo iš darbo prieš beveik dvejus metus. Per savaitę bandė susisiekti tiek su buvusiu vairuotoju, tiek su vadybininku, tačiau jie nurodė, kad tokios situacijos nebeatsimena. Iš turimų dokumentų matyti tik apytikris trijų dienų laikotarpis, per kurį transporto priemonė galėjo vykti į Latviją, tačiau tiksliai nustatyti aplinkybių nėra galimybės. Taip pat paaiškino, kad įmonėje registruotą korespondenciją priima tik jis arba buhalterė, todėl jei sprendimas būtų siųstas registruotu paštu, jis būtų buvęs gautas ir į jį sureaguota. Buhalterė patvirtino, kad tokio pranešimo nėra gavusi. Direktorius taip pat pažymėjo, kad sprendimas buvo priimtas nedalyvaujant įmonės atstovui, bendraujant tik su vairuotoju, kuris apie tai įmonės neinformavo. Dėl informavimo nebuvimo ir ilgo laiko tarpo įmonė neteko galimybės tinkamai apsiginti ar patikrinti aplinkybių, todėl sprendimo vykdymas po daugiau nei penkerių metų laikytinas nepagrįstu ir neproporcingu.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl piniginės sankcijos pripažinimo ir vykdymo netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 365¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos paskirtą piniginę sankciją pripažįsta pinigine sankcija nubausto fizinio asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismas.
Teismas, pripažįstantis užsienio valstybės teismo galutiniu sprendimu paskirtą piniginę sankciją, nevertina sprendimo, kuriuo ji paskirta, turinio, nesprendžia ir neperžiūri nubausto asmens kaltės klausimo, paskirtos bausmės teisingumo. Nepaisant to, piniginės sankcijos pripažinimas neturi būti suprantamas kaip absoliuti šį klausimą sprendžiančio teismo pareiga. 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms (toliau – ir Pamatinis sprendimas) 7 straipsnyje numatyti pagrindai, kuriems esant vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos gali atsisakyti pripažinti ir vykdyti sprendimą. Pamatinio sprendimo nuostatos į nacionalinę teisę perkeltos ir yra įtvirtintos BPK 365¹ ir 365² straipsniais, taigi Pamatinis sprendimas yra įgyvendinamas kartu su BPK 365¹ ir 365² straipsniais. BPK 365¹ straipsnio 3 dalyje numatyti atsisakymo pripažinti piniginę sankciją pagrindai. Taigi, teismas, spręsdamas teismo sprendimo pripažinimo klausimą, patikrina, ar nėra BPK 365¹ straipsnyje numatytų atsisakymo pripažinti užsienio valstybės teismo sprendimą pagrindų. Vadovaujantis BPK 365¹ straipsnio 3 dalies 9 punktu teismas atsisako pripažinti piniginę sankciją, jeigu piniginė sankcija buvo paskirta asmeniui, kuris asmeniškai nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, o sprendimas buvo priimtas, išskyrus atvejus, kai šio straipsnio 3 dalies 11 punkte nurodytame liudijime pažymima, kad: a) jam asmeniškai laiku buvo įteiktas teismo šaukimas arba jis kitomis priemonėmis faktiškai gavo oficialią informaciją apie numatytą bylos nagrinėjimo laiką ir vietą tokiu būdu, kad yra akivaizdu, jog jis žinojo apie numatytą bylos nagrinėjimą, taip pat asmuo buvo informuotas, kad sprendimas gali būti priimtas, nors jis neatvyks į bylos nagrinėjimą, arba; b) jis, žinodamas apie numatomą bylos nagrinėjimą, įgaliojo savo pasirinktą ar valstybės paskirtą gynėją jį ginti bylos nagrinėjimo metu ir gynėjas iš tiesų šį asmenį gynė bylos nagrinėjimo metu, arba; c) jam įteikus sprendimą ir jį aiškiai informavus apie teisę į bylos persvarstymą arba teisę paduoti apeliacinį skundą, kuriuos nagrinėjant šis asmuo turi teisę dalyvauti ir kurie suteikia galimybę bylą, įskaitant naujus įrodymus, pakartotinai nagrinėti iš esmės, o po šio proceso pirminis sprendimas gali būti panaikintas, asmuo aiškiai nurodė, kad jis neginčija sprendimo, arba per nustatytą laikotarpį nepareikalavo persvarstyti bylą, arba nepadavė apeliacinio skundo.
Iš nurodytų nuostatų seka, kad tuo atveju, kai asmuo nedalyvavo nagrinėjant bylą teisme, asmens informavimui tiek apie patį teismo procesą, tiek apie galutinį teismo sprendimą keliami papildomi reikalavimai. Sprendžiant klausimą, ar Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos priimtas sprendimas gali būti pripažintas ir vykdomas Lietuvos Respublikoje, turi būti atidžiai įvertintas klausimas, ar buvo laikomasi jau minėtų papildomų reikalavimų.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. P. tiek teismo posėdžio metu, tiek atsiliepime, nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negavo Latvijos Respublikos atsakingų institucijų pranešimų apie 2021 m. kovo 10 d. padarytą nusižengimą ir 2021 m. kovo 11 d. priimtą sprendimą, todėl apie tai nieko nežinojo. Dėl to, jog negavo nurodyto 2021 m. kovo 11 d. sprendimo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo apribota galimybė teikti paaiškinimus, išsiaiškinti, kas galėjo vairuoti automobilį, skųsti jos atžvilgiu priimtą sprendimą. Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nurodė, kad liudijime nurodoma, kad sprendimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsiųstas įmonės el. paštu (duomenys neskelbtini), tačiau įmonė nėra gavusi jokio sprendimo dėl piniginės sankcijos. Minėtas el. paštas yra teisingas, gautą korespondenciją tikrina jis ir įmonės buhalterė, tačiau jokių pranešimų apie priimtą 2021 m. kovo 11 d. sprendimą nėra gauta. Teismo posėdžio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius paaiškino, kad apie šį sprendimą įmonė sužinojo tik 2026 m. gavusi teismo pranešimą, o iki tol jokio oficialaus pranešimo nebuvo gavusi. Jis taip pat nurodė, kad transporto priemonės vairuotojas apie skirtą baudą įmonės neinformavo. Direktorius pažymėjo, kad jei informacija būtų buvusi gauta laiku, įmonė būtų galėjusi nedelsiant patikrinti aplinkybes, nustatyti atsakingą asmenį ir sprendimą vykdyti, tačiau šiuo metu to padaryti nebeįmanoma, nes yra praėję daugiau nei penkeri metai, neišlikę GPS duomenys, o su įvykiu susiję darbuotojai įmonėje nebedirba ir aplinkybių nebeatsimena.
Iš bylos medžiagos matyti, kad kartu su liudijimu nepateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ informacija apie Latvijos Respublikoje nagrinėtoje administracinėje byloje priimtą sprendimą iš tiesų buvo išsiųsta / įteikta. Teismui pateiktame liudijime nurodyta, jog transporto priemonės vairuotojas, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, buvo informuotas apie paskirtą baudą įvykio vietoje jam suprantama kalba, o sprendimas, kartu su informacija apie apskundimo tvarką ir teises, buvo išsiųstas oficialiu bendrovės elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius teisme paaiškino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, priimant sprendimą, procese nedalyvavo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių dokumentų nėra gavusi, Latvijos kompetentinga institucija teismui nepateikė jokių duomenų ir įrodymų, kad sprendimas dėl 700 Eur baudos paskyrimo būtų tinkamai įteiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir išverstas į suprantamą kalbą.
Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Latvijos Respublikos kompetentinga institucija nei kartu su liudijimu, nei su 2021 m. kovo 11 d. sprendimu, teismui nepateikė objektyvių duomenų ar dokumentų, apie teisminiame nagrinėjime dalyvavusį asmenį, kurie neginčijamai patvirtintų, kad galimai nagrinėjime dalyvavęs asmuo buvo tinkamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Nagrinėjamu atveju matyti, jog sprendimas dėl administracinio nusižengimo bylos pradėjimo ir baudos skyrimo buvo priimtas nusižengimo nustatymo vietoje, galimai dalyvaujant automobilio vairuotojui, tačiau teismo vertinimu, ši aplinkybė nepagrįstai vertinta kaip asmens dalyvavimas teisminiame nagrinėjime. Pažymėtina ir tai, jog Latvijos Respublikos kompetentinga institucija nepateikė teismui jokių duomenų, kokia kalba ir ar apskritai UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tinkamai įteiktas 2021 m. kovo 11 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini). Sprendimas įsiteisėjo 2011 m. kovo 29 d. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, byloje negalima daryti prielaidos, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo apie jos atžvilgiu priimtą sprendimą ir pradėtą administracinio nusižengimo procesą.
Pastebėtina, jog valstybių narių valdžios institucijos, užtikrindamos teisę į teisingą bylos nagrinėjimą ir teisę į gynybą, skiriančios finansinę baudą, kaip tai suprantama pagal 2005 m. vasario 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR 1 straipsnio a papunktį, privalo užtikrinti, kad, įteikiant sprendimą, kuriuo skiriama tokia bauda, suinteresuotasis asmuo būtų jam suprantama kalba informuotas apie svarbiausias minėto sprendimo dalis, iš kurių galėtų suprasti, kuo yra kaltinamas, taip pat pasinaudoti visomis gynybos teisėmis, arba apie galimybę prireikus gauti šių dalių vertimą raštu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (pirmoji kolegija) 2021 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Nr. C-338/20). Pagal šį Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimą sprendimo, kuriuo asmeniui paskiriama piniginė sankcija, svarbiausios dalys privalo būti įteikiamos, išsiunčiamos jam suprantama kalba, o šios sąlygos neįvykdžius, atsiranda Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalies 7 punkte numatytas atsisakymo pripažinti piniginę sankciją pagrindas.
Teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo užtikrintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, gynybą nuo pareikštų kaltinimų ir pan., kadangi nei liudijime, nei sprendime nėra jokių duomenų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ būtų gavusi sprendimą ir jį būtų gavusį išverstą į jai suprantamą kalbą. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog teisė į veiksmingą teisminę gynybą turi būti suprantama ne tik užtikrinant realų ir veiksmingą sprendimo gavimą, t. y. pranešant apie jį jo adresatui, bet ir tai, kad toks pranešimas leistų šiam asmeniui tiksliai žinoti ir suprasti, t. y. duomenis pateikiant asmeniui suprantama kalba, motyvus, kuriais grindžiamas dėl jo priimtas sprendimas, taip pat tokio sprendimo apskundimo būdus ir terminą, kad jis galėtų veiksmingai ginti savo teises ir visapusiškai pagrįstai nuspręsti, ar ginčyti sprendimą teisme.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo tinkamai informuota, kad buvo padarytas šioje byloje aptariamas teisės pažeidimas ir apie tai, kad Latvijos Respublikoje dėl padaryto teisės pažeidimo vyko teisminis nagrinėjimas ir yra priimtas sprendimas, todėl pripažintina, kad egzistuoja Tarybos pamatiniame sprendime ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos piniginės sankcijos nepripažinimo sąlygos. Esant Tarybos pamatiniame sprendime ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems pagrindams nepripažinti ir nevykdyti Europos Sąjungos valstybės kompetentingos institucijos priimto sprendimo, teismas sprendžia, kad Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos prašymas pripažinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtą 700 Eur piniginę sankciją ir ją vykdyti Lietuvos Respublikoje, yra netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365¹ straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 9 punktu,
nutaria:
Latvijos Respublikos kompetentingos institucijos – Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Tvarkos policijos administracinių nusižengimų tyrimo biuro prašymo netenkinti.
Atsisakyti pripažinti ir vykdyti Valstybinės policijos Vyriausiosios tvarkos policijos departamento Eismo saugumo departamento Eismo priežiūros ir koordinavimo biuro 2011 m. kovo 11 d. sprendimą byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirta 700 Eur piniginė sankcija.
Apie priimtą sprendimą informuoti Latvijos Respublikos kompetentingą instituciją – Valstybinės policijos Rygos regiono departamento Tvarkos policijos administracinių nusižengimų tyrimo biurą (Gaujas iela 17, Ryga, LV-1026, el. paštas: kanc@riga.vp.gov.lv).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.