Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-07-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1176-431/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-07-12
Bylos Nr.
2S-1176-431/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-18122-2011-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Atsakovas
S.V.
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1176-431/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18122-2011-4Procesinio sprendimo kategorijos: 122.2.; 122.3., 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. liepos 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S.V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei S.V. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės S.V.19 198,92 Lt skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2003-08-05 iki 2005-04-30 ir 2006-10-01 iki 2011-09-30, 2638,16 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-01-06 sprendimu už akių ieškovo ieškinį patenkino. Teismas priteisė iš atsakovės 19 198,92 Lt skolos už šilumos energiją ir karštą vandenį už laikotarpį nuo 2003-08-05 iki 2005-04-30 ir 2006-10-01 iki 2011-09-30, 2638,16 Lt palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 658 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsiliepimas

Atsakovė S.V. kreipėsi į teismą su prašymu dėl 2012-01-06 sprendimo už akių, peržiūrėjimo. Paaiškino, kad atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes pati nėra kvalifikuota teisininkė, o kadangi gauna nedideles pajamas, neturi lėšų advokatui. Atsakovė tvirtino, kad sunki materialinė padėtis jai sutrukdė ginti savo pažeistas teises ir teisėtus interesus. Atsakovė taip pat ginčijo sprendimu už akių ieškovui priteistas 2 638,16 Lt dydžio palūkanas nurodydama, kad sutartinės palūkanos negalėjo būti priteisiamos, nes šalys nebuvo sudariusios sutarties.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-03-13 nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

Teismas nustatė, jog atsakovė atsiliepimo nepateikimo priežastimi nurodo savo sunkią materialinę padėtį, dėl kurios negalėjo pasisamdyti advokato. Teismas konstatavo, kad įstatymai numato teisę kiekvienam asmeniui savo pažeistas teises ir interesus ginti savarankiškai (CPK 51 str. 1 d.), todėl procesinių pareigų nevykdymas negali būti pateisinamas advokato neturėjimu. Teismas kritiškai vertino ir atsakovės argumentą dėl 2 638,16 Lt ieškovui priteistų palūkanų nepagrįstumo. Atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais su atsakove sudarė neterminuotą energijos pirkimo pardavimo sutartį. Praleidus terminą atsiskaityti už šilumos energiją, atsakovei, sutinkamai su CK 6.210 str. 1 d. atsirado pareiga mokėti 5% dydžio metines palūkanas, kurios už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį (nuo 2006-12-01 iki 2011-11-04) sudaro 2 638,16 Lt. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas laikė, kad nebuvo įrodyta nė viena iš CPK 288 str. 4 d. nurodytų aplinkybių, todėl juridinio pagrindo panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, nėra.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė S.V.prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-13 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

ieškovės bloga materialinė padėtis yra pakankamas pagrindas spręsti apie tai, kad ieškovė negalėjo pasinaudoti advokato pagalba. Teigia, kad byla buvo iškelta ginčo teisena, todėl atsiliepimui pateikti buvo reikalinga ir kvalifikuota pagalba. Taigi apeliantės bloga materialinė padėtis laikytina svarbia priežastimi dėl atsiliepimo nepateikimo.sprendimas peržiūrėtinas dalyje dėl 2 638,16 Lt palūkanų priteisimo, kadangi apeliantė su atsakovu sutarties nebuvo sudariusi. Visą ginčijamą laikotarpį ieškovė nebuvo ginčijamo turto savininkė ir vyko ginčas dėl šio turto. Apeliantės teigimu, palūkanos turi būti priteistos iš tų asmenų, kuriems nurodytas turtas priklausė ginčo metu pagal registracijos duomenis.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-13 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad atsakovė nenurodė jokių aplinkybių, liudijančių atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežasčių svarbą. Ieškovo nuomone, tai, kad atsakovė nėra kvalifikuota teisininkė, o lėšų pasisamdyti advokatui neturi, negali būti laikoma svarbia aplinkybe. Papildomai nurodė, kad nors su atsakove nesudaryta individuali šilumos pirkimo – pardavimo sutartis, tai nereiškia, kad šilumos tiekimo – vartojimo sutartis apskritai nėra sudaryta, todėl 2 638,16 Lt palūkanos už prievolės neįvykdymą ieškovui iš atsakovės buvo priteistos pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Žemesnės instancijos teismas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.)

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-03-13 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių sprendimo už akių peržiūrėjimo sąlygas, laikantis pagrindinių civilinio proceso principų, tinkamai taikant materialinės teisės normas, reglamentuojančias naudojimosi tvarkos nustatymą, todėl tokią teismo nutartį nėra pagrindo naikinti atskirojo skundo argumentais.

Teismo sprendimo už akių instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas (CPK 5 str., 13 str.), taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis bei nevilkinti proceso (CPK 7 str.). Tokiu būdu sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 str. 5 d.), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės.

Teismas priima sprendimą už akių, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį, paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (Civilinio proceso kodekso 285 str. 1 d.). Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo be kitų reikalavimų, numatytų Civilinio proceso kodekso 287 str. 2 d., turi būti nurodoma aplinkybės, patvirtinančios šiuo atveju atsiliepimo į ieškinį nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla. Taigi teismo sprendimas už akių gali būti peržiūrėtas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas iš esmės tik tuo atveju, kai yra abi aukščiau paminėtos įstatymo nustatytos sąlygos (Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad vien procesinio pasyvumo (šiuo atveju nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, nes pagal Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) ir teisinės valstybės principą yra pripažintina pagrindu naikinti teismo sprendimą už akių. Tuo atveju, kai atsakovas pateikia įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant priežasčių, dėl kurių nebuvo atvykta į teismą, svarbos.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo naikinti sprendimo už akių atsakovės pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytais pagrindais.

Dėl atsakovės pasyvumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismas sprendimo už akių priėmimą grindė tuo, jog atsakovė be pateisinamų priežasčių nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors procesiniai dokumentai jai buvo įteikti įstatymo nustatyta tvarka.

Apeliantė teigia, kad jos bloga materialinė padėtis laikytina svarbia priežastimi dėl atsiliepimo nepateikimo, kadangi ji negalėjo pasinaudoti advokato pagalba. Tačiau apeliacinės instancijos teismo su tokiu skundo argumentu nesutinka.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atsakovo nurodytas priežastis pripažinti svarbiomis teismas gali tik padaręs išvadą, kad šalies nurodytos priežastys realiai sutrukdė ar atėmė jai galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-673/2004). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės nurodyta aplinkybė, jog jos bloga materialinė padėtis laikytina svarbia priežastimi dėl atsiliepimo nepateikimo, negali būti laikoma svarbia, t.y. realiai sutrukdžiusia ar atėmusia galimybę pateikti atsiliepimą į ieškinį. Priešingai, CPK 51 str. 1 d. numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Vadinasi, apeliantė, net ir neturėdama teisinio išsilavinimo, galėjo vesti savo bylą pati ir tinkamai įvykdyti savo procesinę padėtį – pateikti atsiliepimą į jai pareikštą ieškinį.

Be to, siekiant įgyvendinti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, šalių interesų pusiausvyros principus ir siekiant, kad nebūtų gaišinamas kitų proceso dalyvių laikas bei trikdomas teismo darbas, šalis privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis (CPK 42 str. 5 d.). Teismo sprendimo už akių institutas yra susijęs su šia šalies pareiga rūpintis proceso koncentracija ir ekonomiškumu.

Remiantis aukščiau išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nesant svarbių ir objektyvių nuo atsakovės nepriklausančių priežasčių (CPK 178 str.). Kitaip tariant, apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo argumentais, kurių pagrindu atsakovės nurodytos atsiliepimo nepateikimo priežastys nepripažintos svarbiomis.

Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Pagal Civilinio proceso kodekso 288 str. 4 d., sprendimas už akių gali būti panaikinamas, jeigu kartu su prašymu jį peržiūrėti pateikiami nauji įrodymai, leidžiantys abejoti sprendimo teisingumu.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, taip pat atskirasis skundas nėra grindžiamas argumentais ir įrodymais, kurie patvirtintų, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių buvo priimtas padarius akivaizdžią teisės klaidą, kad šis sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kad juo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai. Atskirajame skunde nurodomos aplinkybės, kad sprendimas peržiūrėtinas dalyje dėl 2 638,16 Lt palūkanų priteisimo, kadangi apeliantė su atsakovu sutarties nebuvo sudariusi, nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

Remiantis Šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų, patvirtintų LR Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu 11 p. numatyta, kad šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal standartines sąlygas tarp šilumos tiekėjo ir pastato buto savininko – šilumos vartotojo, nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų datos, jeigu iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Nagrinėjamu atveju su atsakove nėra sudaryta individuali šilumos pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau tai nereiškia, kad šilumos tiekimo – vartojimo sutartis apskritai nėra sudaryta. Atsakovės buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl remiantis Standartinių sąlygų 11 p., CK 6.384 str., 1.71 str. laikytina, kad UAB „Vilniaus energija“ konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą pirkimo – pardavimo sutartį.

CK 6.37 str. 1 d. nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai ar šalių susitarimai, t.y. skolininkui tenka pareiga mokėti materialiąsias palūkanas kreditoriui už piniginės prievolės nevykdymą. To paties straipsnio 2 d. numato pareigą mokėti procesines palūkanas – skolininkui tenka pareiga mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pažeidęs piniginę prievolę tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Taigi šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t.y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.

Kadangi atsakovė praleido terminą sumokėti už šilumos energiją ir karštą vandenį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovės ieškovui priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios už visą uždelstą atsiskaityti laikotarpį (nuo 2006-12-01 iki 2011-11-04) sudaro 2638,16 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kadangi atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė tokių įrodymų, kurie turėtų įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Taigi atsakovė, pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės (CPK 288 str. 4 d. ).

Esant šioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas negali konstatuoti sąlygų, numatytų CPK 288 str. 4 d. buvimo, todėl sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta, procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė