Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „LitCon“ ieškinį atsakovui SIA „UniCreditLeasing“, veikiančiam per SIA „UniCreditLeasing“ Lietuvos filialą, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismas 2020 m. birželio 29 d. nutartyje paskyrė pasirengimą nagrinėti bylą paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 225 straipsnio 7 punktas, 227 straipsnio 1 dalis). Teismo nutarties kopija ieškovui įteikta 2020 m. birželio 30 d. per elektroninių paslaugų portalą (CPK 175¹ str. 9, 10 d.). Per teismo nustatytą 14 dienų terminą nuo atsiliepimo gavimodienos ieškovas dubliko nepateikė, neprašė pratęsti termino, svarbių priežasčių nenurodė. Esant tokioms aplinkybėms ir atsakovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra CPK 227 straipsnio 3 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Atlikus formalų abiejų šalių į bylą pateiktų įrodymų vertinimą darytina išvada, kad pasitvirtinus atsakovo nurodytų aplinkybių turiniui, būtų pagrindas ieškinio netenkinti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kadtarp ieškovo ir atsakovo 2018-03-19 sudarytos veiklos nuomos sutarties Nr. 708964/00 pagrinduatsakovas nupirko ir 2018-04-25 turto priėmimo-perdavimo aktu perdavė laikinai valdyti ir naudotis ieškovuiautomobilį Mercedes Benz S 400 D L 4MATIC, valst. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Turtas).

Veiklos nuomos sutarties 5.1 punkte šalys susitarė, kad ieškovas įsipareigoja apdrausti turtą ir nedelsiant pateikti atsakovui Turto draudimo liudijimo (poliso) kopiją bei dokumentą, patvirtinantį draudimo įmokos sumokėjimą. Sutarties 5.2 ir 5.2.1 punktuose nuomos sutarties šalys susitarė, kad ieškovas privalo užtikrinti, jogturto draudimo sutartyje atsakovas, būtų nurodytas draudimo išmokos gavėju (naudos gavėju).Ieškovas, vykdydamas sutarties sąlygas, 2018-04-23 su draudimo bendrove sudarė Turto draudimo sutartį. Transporto priemonių kasko draudimo liudijime Nr. 710-851-632746 nurodyta, kad draudėjas yra ieškovas, o naudos gavėjas – atsakovas.

Ieškovo valdomas minėtas automobilis, nuosavybės teise priklausantis atsakovui, 2019-04-08eismo įvykyje buvo apgadintas. Atsakovas gavo 2019-09-11 draudimo bendrovės ERGO Insurance Lietuvos filialo paklausimą dėl draudimo išmokos (1382 Eur) sumokėjimo. Šiame pranešime nurodyta, kad pradėta nuostolių reguliavimo procedūra pagal ieškovo pranešimą dėl 2019-04-08 įvykio metu apgadinto atsakovui nuosavybės teise priklausančio turto. Atsakovas2019-09-18 elektroniniu laišku, vadovaudamasis nuomos sutarties sąlygomis, informavo draudimo bendrovę, kad draudimo išmoka išmokėtina automobilio savininkui (atsakovui). ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2019-09-19 išmokėjo atsakovui 1382 Eur draudimo išmoką. Trišalės 2019-04-23 sutarties dėl teisių ir pareigų perleidimo ir perėmimo pagal veiklos nuomos sutartį Nr. 708964/00 pagrindu visos ieškovo teisės pagal veiklos nuomos sutartį buvo perleistos naujajam nuomininkui UAB „Labas Gas“.

Ieškovas teigdamas, jog draudimo išmoka turėjo būti išmokėta ne atsakovui, bet ieškovui vadovaujasi tuo, kad ieškovui Vilniaus apygardos teismo 2019-06-27 nutartimi, įsiteisėjusia 2019-09-12 buvo iškelta restruktūrizavimo byla ir tuo, kad buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas.Šie ieškovo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad draudimo išmoka nepagrįstai buvo išmokėta turto savininkui (atsakovui), o ne eismo įvykio metu buvusiam šio turto valdytojui (ieškovui).

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK, 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio l dalis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama (CK 6.59 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovo 2018-03-19 sudarytos veiklos nuomos sutarties Nr. 708964/00 5.1 punkte šalys susitarė, kad ieškovas įsipareigoja apdrausti turtą draudimo bendrovėje ir nedelsiant pateikti atsakovui turto draudimo liudijimo (poliso) kopiją bei dokumentą, patvirtinantį draudimo įmokos draudimo bendrovei apmokėjimą; 5.2 ir 5.2.1 punktuose šalys susitarė, kad turto draudimo sutartyje draudimo išmokos gavėju (naudos gavėju) būtų nurodytas nuomotojas, t. y. atsakovas. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 56 dalyje numatyta, kad naudos gavėjas – draudimo sutartyje nurodytas asmuo arba draudėjo, o draudimo sutartyje nustatytais atvejais ir apdraustojo paskirtas asmuo, turintis teisę gauti draudimo išmoką“; 97 straipsnyje numatyta, kad teisę reikalauti, kad būtų išmokėta draudimo išmoka, turi draudėjas, o šiame įstatyme ir (ar) draudimo sutartyje nustatytais atvejais – naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo. Kai išmokėti draudimo išmoką reikalauja naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus prieš draudėją turimus atsikirtimus. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju 2018-04-23 ERGO transporto priemonių kasko draudimo liudijime Nr. 710-851-632746 nurodyta, kad draudėjas yra ieškovas, o naudos gavėjas – atsakovas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis šalių sudarytos veiklos nuomos sutarties ir draudimo liudijimo (poliso) nuostatomis, 1382 Eur draudimo išmoka teisėtai ir pagrįstai buvo išmokėta atsakovui (naudos gavėjui).

Be to, kaip nustatyta aukščiau, trišale 2019-04-23 reikalavimo teisių perleidimo sutartimi visos ieškovo kaip nuomininko teisės pagal 2018-03-19 Veiklos nuomos sutartį buvo perleistos naujajam nuomininkui UAB „Labas Gas“. Sutartis pasirašyta ieškovo (pradinio nuomininko), atsakovo (nuomotojo) ir naujojo nuomininko atstovų. Šios sutarties 1.1 punkte šalys susitarė, kad pradinis nuomininkas (ieškovas) perduoda, o naujasis nuomininkas perima visas Veiklos nuomos sutartyje nustatytas pradinio nuomininko teises ir įsipareigojimus šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka; 1.2 punkte yra nurodyta, kad naujasis nuomininkas perima ir įsipareigoja įvykdyti visus pradinio nuomininko neįvykdytus mokėjimo įsipareigojimus pagal Veiklos nuomos sutartį; taip pat naujasis nuomininkas įsipareigoja vykdyti visus būsimus mokėjimo įsipareigojimus ir kitas prievoles pagal Veiklos nuomos sutartį.Atsakovo tvirtinimu, ši sutartis yra galiojanti, tarp šalių nėra ginčo dėl jos sudarymo ar vykdymo. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima daryti priešingą išvadą (CPK 12, 178 straipsniais).

Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, jogdraudimo bendrovės atsakovui išmokėta 1382 Eur draudimo išmoka turėjo būti pervesta ieškovui. Dėl to ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovo 1382 Eur skolos ir 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, netenkinamas (CPK 185 straipsnis).

Kadangi ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos ieškovui iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, kadangi iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos į bylą nepateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinantys įrodymai.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (pakeistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5,00 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 227 straipsnio 3 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Ieškovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pareiškime nurodant dubliko nepateikimo priežastis ir kartu pateikiant jas pagrindžiančius įrodymus.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.