- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-08
- Bylos Nr.
- 1A-454-468/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49456-2023-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Audrius Cininas, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- Ž. B.
- Advokatai
- Viktoras Muravskis
- Kategorijos
- 1.1.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-12 nuosprendžio, kuriuo Ž. B. pripažintas kaltu:
- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. B. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė, bausmių apėmimo būdu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-14 baudžiamuoju įsakymu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-03-20 nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-04-04 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024-03-15 nuosprendžiu paskirta bausme ir Ž. B. paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
- pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 30 parų arešto bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bausmės, paskirtos pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį bei BK 259 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo būdu, t. y. griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintos su bausmėmis, paskirtomis pagal BK kodekso 180 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, iš dalies jas sudedant, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. B. paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, paskirta bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-11-06 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta arešto bausme, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Iš Ž. B. ir E. B. nukentėjusiojo A. B. naudai solidariai priteista 2 305,60 Eur turtinės žalos atlyginimui.
Šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. Ž. B. ir E. B. pripažinti kaltais dėl to, kad veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę, turėdami bendrą tikslą pagrobti svetimą turtą, 2023-12-28 apie 1.50 val., prie greito maisto restorano „McDonald‘s“ esančių suoliukų Vilniuje, Seinų g. 3, panaudodami peilį bei grasindami panaudoti fizinį smurtą t. y. E. B. stovint šalia bei stebint aplinką, Ž. B. uždėjo dešinę ranką A. B. ant kaklo bei, laikant peilį kairėje rankoje, įrėmė į nukentėjusiojo A. B. pilvą ir, grasindamas sužaloti peiliu, pareikalavo atiduoti visus turimus daiktus ir pinigus, taip nukentėjusiajam atimant galimybę priešintis bendrais veiksmais pagrobė svetimą A. B. priklausantį turtą: kuprinę „Nike“, 30 Eur vertės, su viduje buvusiais daiktais, žaidimų konsolę „Nintendo Switch“, 359,60 Eur vertės, telefoną iPhone 14, be SIM kortelės, 900 Eur vertės, su juodos spalvos dėkliuku, 50 Eur vertės, bevieles ausines „JBL“, 50 Eur vertės, du telefono pakrovėjus, bendros 16 Eur vertės, 30 svarų, „Akropolio“ dovanų kortelę, 50 Eur vertės, AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), raktus nuo nukentėjusiojo namų, darbo dokumentus – atestatus, higienos, sveikatos pažymas, jūrininko knygelę – t. y. pagrobė bendros 1 485,60 Eur vertės turtą. Tęsiant nusikalstamus veiksmus plėšimo būdu užvaldžius A. B. vardu išduotą „Swedbank“ banko kortelę, panaudodamas peilį bei grasindamas fiziniu smurtu Ž. B. privertė A. B. pasakyti jo banko kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) PIN kodą, tokiu būdu Ž. B. ir E. B. neteisėtai įgijo nukentėjusiojo A. B. vardu išduotą „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Tęsiant nusikalstamus veiksmus E. B. pasiliekant su nukentėjusiuoju ir įremiant peilį į jo pilvą bei grasinant fiziniu smurtu, Ž. B. panaudodamas neteisėtai įgytą nukentėjusiojo A. B. vardu išduotą „Swedbank“ mokėjimo kortelę ir PIN kodą, t. y naudotojo skaičių rinkinį, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti, 2023-12-28, apie 2.19 val. prie pastato Vilniuje, (duomenys neskelbtini), suvedęs A. B. nurodyta PIN kodą iš bankomato išgrynino 870 Eur grynųjų pinigų, grįžus 20 Eur perdavė A. B., o 850 Eur pasisavino. Šiais veiksmais Ž. B. ir E. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 2 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.
2. E. B. taip pat pripažintas kaltu dėl to, kad, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, nuo ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatyto laiko iki 2024-01-04, 13.00 val. laikė savo žinioje 0,004 g psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kol Vilniuje, T. Ševčenkos g. 26 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patalpose, atliekant asmens kratą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresnysis tyrėjas rankinėje rado ir paėmė užspaudžiamą maišelį su baltos spalvos psichotropinė medžiaga – amfetaminu, kurios masė yra 0,004 g viduje. Šiais savo veiksmais E. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024-06-12 nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę.
3.1. Nuteistojo vertinimu, paskirta bausmė yra per griežta. Mano, jog teismas, nustatęs jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi ir dvi ją sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu – turėjo pagrindą nustatydamas bausmių dydžius juos skaičiuoti nuo bausmės vidurkio, tačiau tai darė ne vienodai. Nurodo, jog už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jam buvo paskirta bausmės vidurkį atitinkanti bausmė, o už nusikalstamas veikas, numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje paskirtos mažesnės nei bausmės vidurkis bausmės, tačiau pagal BK 180 straipsnio 2 dalį jam buvo paskirta griežtesnė nei bausmės vidurkis bausmė. Mano, jog šiuo atveju buvo pažeistas ne tik bausmės vidurkio nustatymo principas ir paskirta griežtesnė, nei siūlė prokuroras, bausmė, bet kartu toks teismo sprendimas nebuvo aiškiai motyvuotas.
3.2. Prašo, nustatant mažesnę bausmę, atsižvelgti į tai, kad jis, kartu su sugyventine, augina šešerių metų sūnų J. B., be to, jo tėvai yra ligoti, jiems nustatytas 35 procentų darbingumas, ir jiems reikalinga jo pagalba.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
Nuteistojo Ž. B. apeliacinis skundas atmestinas
6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama nuteistojo Ž. B. kaltė, nusikalstamų veikų kvalifikavimas bei priteistos žalos dydis, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis Ž. B. apeliaciniu skundu, pritardamas pirmosios instancijos teismo paskirtoms bausmėms pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, nesutinka su jam paskirta bausme pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir mano, kad ji yra per griežta, paskirta pažeidžiant bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisyklę, taip bausmę netinkamai individualizuojant, todėl prašo paskirti švelnesnę bausmę.
7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nuteistojo Ž. B. apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs nuteistajam Ž. B. paskyrė teisingas, jo padarytas nusikalstamas veikas atitinkančias bausmes, todėl laikytina, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam Ž. B. nepriimtinos pirmosios instancijos teismo išvados dėl bausmių – šiuo atveju dėl už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – paskyrimo ir dydžio nustatymo, laikytina subjektyviu Ž. B. situacijos vertinimu, kuris nesant objektyvių duomenų apie netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą ar BPK normų pažeidimą negali būti laikomas pagrindu keisti priimtą nuosprendį.
8. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad bausmės skyrimo taisykles bei jos individualizavimo kriterijus nustato BK 41, 54 straipsniai, o BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio, reguliuoja tik bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisykles (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016). Atitinkamai norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-95/2014, 2K-238-138/2015, 2K-26-1073/2024).
9. BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, jog asmeniui, apiplėšusiam įsibrovus į patalpą arba panaudojus nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšusiam pagrobiant didelės vertės svetimą turtą, skiriama laisvės atėmimo iki septynių metų bausmė.
10. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistojo Ž. B. atžvilgiu skirtinas bausmes, taip pat ir bausmę pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, du apysunkiai nusikaltimai ir vienas sunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (tyčiniai nusikaltimai), taip pat įvertino jo atžvilgiu nustatytą vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailėjosi) ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes (nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu). Apylinkės teismas taip pat įvertino nuteistojo Ž. B. asmenybę - nedirba, mokosi pagal suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą, yra nevedęs, nors yra jauno amžiaus (29 metų), tačiau buvo teistas (bylos duomenimis 13 kartų) iš kurių šešis kartus už nusikaltimus nuosavybei, du kartus už smurtinius nusikaltimus, taip pat ne kartą buvo baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 21–52). Šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas konstatavo, kad Ž. B. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam įstatymo sankcijoje numatytas griežčiausias bausmes – laisvės atėmimą, jų dydį nustatant artimą sankcijose numatytiems bausmės rūšies vidurkiams. Atsižvelgiant į tai pirmosios instancijos teismas Ž. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 2 dalyje padarymą paskyrė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. beveik vieneriais metais didesnę nei bausmės vidurkis bausmę, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. atitinkančią bausmės vidurkį bausmę, o už nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje BK 215 straipsnio 1 dalyje padarymą paskyrė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo, t. y. septyniais mėnesiais mažesnes nei bausmių vidurkis bausmes.
11. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. B. nesutinkdamas su pirmosios instancijos teismo jam paskirta bausme dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje padarytos nusikalstamos veikos, teigia, kad šiuo atveju jo atžvilgiu nebuvo pritaikyta bausmės vidurkio taisyklė ir taip, netinkamai individualizuojant bausmę ir neatsižvelgiant į prokuroro siūlomą bausmės dydį, paskirta griežtesnė bausmė, tačiau teisėjų kolegija pakartotinai įvertinusi bylos medžiagą su tokiomis nuteistojo išvadomis nesutinka. Kaip minėta, skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles; laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklė (BK 61 straipsnio 2 dalis) yra tik viena iš jų. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Paskirtų bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumas padarytai nusikalstamai veikai reiškia ne tik tai, kad teismas privalo skirti ne per griežtą teisinio poveikio priemonę, bet ir užtikrinti, tai, kad ji paveiktų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, t. y. kad jomis bus pasiekti bausmės tikslai – paskirta teisinio poveikio priemonė padės nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, paveiks jį, kad laikytųsi įstatymų, sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo, atims ar apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo Ž. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, įvertinus jas ankstesnių teistumų kontekste bei nuteistojo asmens charakteristika leidžia manyti, kad toks Ž. B. nusikalstamas elgesys yra gana sistemingas ir, atsižvelgiant į jo jauną amžių, jau susiformavęs. Nuteistasis, nepaisant jo atžvilgiu priimamų sprendimų, kuriais paskiriamos teisinio poveikio priemonės, savo elgesio nekeičia ir pakartotinai daro nusikalstamas veikas. Atsižvelgiant į tai, bei į apeliaciniame skunde minimas Ž. B. atsakomybę lengvinančią ir ją sunkinančias aplinkybes, kurias įvertino ir skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Ž. B. atžvilgiu bausmės tikslai bus pasiekti tik ribojant jo laisvę ir paskiriant griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį, nustatant jos dydį artimą sankcijoje numatytam bausmės rūšies vidurkiui, su kuo sutinka ir aukštesnės instancijos teismas. Vis tik atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog tinkamas bausmės paskyrimas yra viena iš teisingumo funkcijos vykdymo baudžiamojoje teisenoje sudėtinių dalių. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
13. Nagrinėjamu atveju BK 180 straipsnio 2 dalyje padaryta nusikalstama veika buvo įvykdyta nakties metu, viešoje vietoje, veikiant bendrininkų grupėje ir panaudojant peilį prieš nukentėjusįjį. Tai gi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės – pasirinktas svetimo turto užvaldymas plėšimo būdu, veikiant bendrininkų grupėje, įremiant peilį nukentėjusiajam į pilvą ir grasinant fiziniu smurtu – parodo jos didesnį pavojingumą, todėl, kaip jau minėta, pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, t. y. vieneriais metais didesnę nei bausmės vidurkis bausmę. Nors nuteistasis skunde teigia, jog paskirdamas tokio dydžio bausmę, ją lyginant su kitomis nuteistajam paskirtomis bausmėmis, teismas nepritaikė bausmės skaičiavimo nuo jos vidurkio taisyklės, tačiau su tokiais skundo argumentais sutikti nėra pagrindo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į visas šios nutarties 10 punkte išvardintas aplinkybes, paskyrė artimą bausmės rūšies vidurkiui bausmę. Atsižvelgiat į, kad lietuvių kalbos žodyne žodžio „artimas“ antroji reikšmė yra suprantama, kaip nedidelio atstumo, o penktoji reikšmė įvardijama kaip „panašus, beveik atitinkantis ką“ (http://www.lkz.lt/?zodis=artimas&id=01063960000), negalima sutikti su apelianto skundo argumentais, jog neženkliai didesnės nei bausmės rūšies vidurkio bausmės paskyrimas nėra laikytinas jai artimu. Pažymėtina ir tai, jog remiantis analogiškais motyvais pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kitų jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, už BK 214 straipsnio 1 dalyje ir BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrė mažesnes nei bausmės rūšies vidurkis bausmes, kurios taip pat laikytinos artimomis bausmės vidurkiui. Šiuo atveju, būtent padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas ir objektas, į kurį buvo pasikėsinta, įvertinus tai kartu su kitų aplinkybių visuma, lėmė, jog buvo paskirtos skirtingos, tačiau nepaneigiamai artimos bausmės rūšies vidurkiui bausmės. Aukštesnysis teismas, pakartotinai įvertinęs šias skunde nurodomas aplinkybes pažymi, jog šiuo atveju nustatant mažesnį bausmės dydį būtų nepagrįstai nukrypstama nuo baudžiamojo įstatymo nuostatų, teismų praktikos bei teisingumo principų įgyvendinimo, todėl, kolegijos nuomone, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir jų pagrindu spręsti dėl mažesnio bausmės dydžio parinkimo.
14. Teisėjų kolegijos vertinimu nuteistasis Ž. B. pasižymi neigiama charakteristika – veikos padarymo metu buvo 12 kartų teistas, taip pat ir už turtinius bei smurtinius nusikaltimus, už kurių padarymą jam buvo skirtos tiek švelnesnės, tiek ir griežčiausios bausmių rūšys, tačiau jos nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamumo. Ž. B., šioje byloje, veikdamas bendrininkų grupėje ir panaudodamas peilį, padarė keturis naujus nusikaltimus, jais sukėlė žalą kitų asmenų turtui, tą darė suvokdamas, kokios yra galimos tokio elgesio pasekmės, todėl dėl kylančių padarinių yra kaltas tik jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Įvertinus šias aplinkybes, laikytina, kad švelnesnių priemonių taikymas tiek pačiam Ž. B., tiek visai visuomenei, formuotų nebaudžiamumo, galimybės išvengti realios bausmės už padarytas nusikalstamas veikas požiūrį, todėl bausmės jam negali būti keičiamos/švelninamos. Nors nuteistasis kaip aplinkybę, sudarančią pagrindą pakeisti skundžiamą nuosprendį ir paskirti jam švelnesnę bausmę nurodo tai, kad jis augina mažametį vaiką ir turi senyvo amžiaus, ligotus tėvus, kuriems reikalinga priežiūra, tačiau šios aplinkybės egzistavo dar iki naujų nusikalstamų veikų padarymo, nuteistajam buvo žinomos, todėl įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei jo nusikalstamą elgesį, tokie skundo argumentai laikytini deklaratyviais teiginiais ir siekiu sušvelninti savo teisinę padėtį. Šiuo atveju paskirtos bausmės, už kiekvieną iš nusikalstamų veikų atskirai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra teisingos, proporcingos padarytiems nusikaltimams ir pagrįstai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, bausmių apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos tarpusavyje, tinkamai individualizuojant pridedamos bausmės dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu subendrinta su ankstesniais teismų sprendimais paskirtomis bausmėmis.
15. Byloje nėra duomenų, jog nuteistasis Ž. B. negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės ar kokių nors kitų aplinkybių, kurios leistų pagrįstai teigti, kad jo situacija yra išskirtinė. Kaip jau minėta aukščiau, nuteistasis Ž. B. pasižymi itin neigiama charakteristika – yra daug kartų teistas, jam buvo skiriamos griežtos bausmės, tačiau net ir jos nesulaikė nuteistojo nuo pakartotinio nusikalstamumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo Ž. B. apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės Ž. B. skiriamoms bausmėms ir jų bendrinimui paskiriant galutinę bausmę baudžiamojoje byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis.
16. Teismui buvo pateikta 2024-08-13 pažyma dėl 150 Eur, bei 2024-10-01 patikslinta pažyma dėl 120,83 Eur išieškojimo iš nuteistojo Ž. B. dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje priteisimo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, teismas priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje Ž. B. gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl turėtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą priteisimo - netenkinti.