Kauno apygardos teismo nutartis

2007-06-06 · Civilinė byla Nr. 2S-685-378/2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-06-06
Bylos Nr.
2S-685-378/2007
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gražina Davidonienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Nijolia Indreikienė
Suinteresuotas asmuo
UAB „Acme Baltija“
Kategorijos
  • 22.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-685-378/2007
Pirmosios instancijos teismo teisėja Janina Narkevičiūtė
Procesinio sprendimo kategorija 22.4.;32.5.;122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. birželio 06 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Gražinos Davidonienės,kolegijos teisėjų Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens UAB „Acme Baltija“ atskirąjį skundą, dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo23 d. nutarties, kuria atsisakyta įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė L. J. Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo prašė įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą, kuriuo įkeičiamas skolininkui UAB „Acme Baltija" į.k. 110789342 priklausantis turtas-0,6666/92084 ha dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , Kaune.

2007 m. kovo 23 d. nutartimi Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo atmetė prašymą įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad Hipotekos skyriui turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys priverstinės hipotekos lakšte nurodytus duomenis, o UAB „Acme Baltija" nėra sudariusi valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties su Kauno apskrities viršininko administracija. Todėl teismas laikė, jog nepagrįstai prašoma įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą, kuriuo ikeičiamas skolininkui UAB „Acme Baltija" priklausantis turtas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo UAB „Acme Baltija“ prašo Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo nurodė, kad teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Skunde nurodoma, kad su prašymu dėl priverstinės hipotekos įregistravimo į Kauno apskrities viršininko administraciją savo iniciatyva kreipėsi UAB „Acme Baltija" įgaliotas asmuo. 2006 m. birželio 30 d. Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities viršininko administracijos, bei UAB „Egisa" sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartį, notarinio registro Nr. 8263 (toliau tekste - Sutartis Nr. 8263), kurios pagrindu UAB „Egisa" išsimokėtinai įsigijo iš valstybės 1,4570 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Patvirtina pridedamas Sutarties Nr. 8263 nuorašas). UAB „Egisa" įsipareigojo įkeisti minėtosios sutarties pagrindu įsigytą sklypą tik pardavėjui įregistravus priverstinę hipoteka. Be to, UAB „Egisa" įsipareigojo perleisti įsigytą minėto žemės sklypo dalį tretiesiems asmenims tik tokiu atveju, jeigu naujieji savininkai perimtų prievoles valstybei atsiskaityti už išsimokėtinai pirktą sklypą.

2006 m. gruodžio 20 d. UAB "Egisa" bei Lietuvos ir JAV UAB "Acme Baltija" sudarė pirkimo pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-5920 (toliau tekste - Sutartis Nr. 2-5920), kurios pagrindu UAB „Acme Baltija" įsigijo iš UAB „Egisa" 6666/92084 žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) , Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau tekste - Žemės sklypas), iš pastarajai bendrovei priklausančių 1457/92084 Žemės sklypo dalių. Kauno apskrities viršininko administracija sutiko su tuo, kad UAB "Egisa" parduotų UAB „Acme Baltija" aukščiau nurodytą Žemės sklypo dalį, nors UAB „Egisa" nėra pilnai atsiskaičiusi už ją su Lietuvos valstybe. 2006 m. lapkričio 13 d. UAB "Acme Baltija" įsipareigojo Kauno apskrities viršininko administracijai, perimti UAB "Egisa" įsiskolinimą valstybei sumoje 329 481,71 Lt su 2 % metinių palūkanų, kuris atsirado Sutarties Nr. 8263 ir Susitarimo Nr. 10542 pagrindu.

Kauno apskrities viršininko administracija hipotekos skyriui pateikė pažymėjimą apie nuosavybės teisių į ketinamą įkeisti Žemės sklypo dalį įregistravimą, Sutartį Nr. 8263, Sutartį Nr. 2-5920, atitinkamų Žemės sklypo dalių priėmimo-perdavimo aktus, sudarytus paminėtųjų sutarčių pasėkoje, pasirašiusio priverstinės hipotekos lakštą asmens įgaliojimus patvirtinantį dokumentą bei dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėta raštinės rinkliava už priverstinės hipotekos įregistravimą. Todėl priverstinė hipoteka UAB „Acme Baltija" atžvilgiu turėjo būti įregistruota, o privalomuoju priverstinės hipotekos įregistravimo pagrindu negali būti traktuojamas vienintelis dokumentas - sutartis tarp UAB „Acme Baltija" bei Lietuvos valstybę atstovaujančios Kauno apskrities viršininko administracijos, jei priverstinės hipotekos įregistravimo būtinumą sąlygoja keli jau egzistuojantys dokumentai. Be to, atsisakius tenkinti prašymą dėl priverstinės hipotekos įregistravimo akivaizdžiai apribojamos UAB „Acme Baltija" teisės įkeisti jai priklausantį turtą paskesnėmis eilėmis, kai tuo tarpu Kauno apskrities viršininko administracija, kaip UAB „Acme Baltija" kreditorius, tam neprieštarautų.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

CK 4.175 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priverstinė hipoteka įregistruojama įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu. Priverstinę hipoteką galima apibūdinti kaip hipoteką, atsirandančią be skolininko valios, t.y šios hipotekos atsiradimo pagrindas yra ne sutartis tarp kreditoriaus ir skolininko, kaip tai yra sutartinės hipotekos atveju, bet įstatymas ar teismo sprendimas. Pagrindinis priverstinės hipotekos skirtumas nuo sutartinės hipotekos yra tas, kad priverstinė hipoteka gali atsirasti tik įstatymo arba teismo sprendimo pagrindu ir tik paties įstatymo (CK) numatytais atvejais. Be to, priverstine hipoteka galima užtikrinti tik tam tikrus reikalavimus, kurie yra konkrečiai įvardijami naujajame CK. Vadovaujantis jo nuostatomis, priverstinė hipoteka įstatymo pagrindu gali atsirasti šiais atvejais: valstybės reikalavimams, kylantiems iš mokestinių bei valstybinio socialinio draudimo teisinių santykių, užtikrinti; reikalavimams, susijusiems su statinių statybomis ar rekonstrukcija, užtikrinti; reikalavimams, susijusiems su rentos mokėjimu, užtikrinti; kitais Civilinio kodekso numatytais atvejais. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorius Kauno apskrities viršininko administracija prašė įregistruoti priverstinę hipoteką pagal įstatymą – CK 6.414 straipsnio 2 dalies pagrindu (CK 4.175 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jau minėto CK 6.414 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo daikto perdavimo, nuo to momento, kai daiktai perduodami pirkėjui, iki visiško sumokėjimo laikoma, kad šie daiktai įkeisti pardavėjui užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (priverstinis įkeitimas (hipoteka), jeigu sutartis nenumato ko kita. Priverstinė hipoteka registruojama CPK 551 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalis, nagrinėjant prašymą, įpareigoja teismą patikrinti ar yra pagrindas steigti priverstinę hipoteką, taip pat ar turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką ar įkeitimą gali būti priverstinės hipotekos objektas pagal Civilinį kodeksą. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas Kauno apskrities viršininko administracijos prašymą, nurodė, kad UAB „Acme Baltija“ nėra sudariusi valstybinės žemės pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarties su Kauno apskrities viršininko administracija, todėl nepagrįstai prašoma įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą, kuriuo įkeičiamas skolininkui UAB „Acme Baltija“ priklausantis turtas – 0,6666/92084 ha dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , Kaune. Su šia teismo išvada kolegija sutinka. Nagrinėjamu atveju apelianto ir Kauno apskrities viršininko administracijos nesieja pirkimo – pardavimo santykiai. Apeliantas savo poziciją grindžia jo ir UAB „Egista“ 2006-12-20 pirkimo – pardavimo pardavimo sutartimi, kurios šalimi Kauno apskrities viršininko administracija nėra (b.l.14-25). Kadangi priverstinė hipoteka yra registruojama tik CK 4.175 straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju CK 6.414 straipsnio 2 dalyje nustatyto pagrindo įregistruoti priverstinės hipotekos lakštą nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Gražina DavidonienėKolegijos teisėjai Nijolia IndreikienėLeonas Jachimavičius