Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovei L. Č. (buvusi pavardė V.) dėl tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinosios globos namai ir M. C., išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jam yra tinkamai pranešta, jį tinkamai byloje atstovauja advokatas Rostislav Polubianko, kuris teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti ieškinyje išdėstytais motyvais.

Tretysis asmuo M. C. atsiliepimo nepateikė, teisme su ieškiniu sutiko ir paaiškino, kad su atsakove L. Č. (buvusi pavardė V.) gyveno nuo 1999 metų iki 2014 metų, jiems 2001 metais gimė dukra E. V., kuri šiuo metu gyvena globos namuose. Nori, kad dukrai būtų suteikta jo pavardė, jis tvarkysis dokumentus, nori, kad dukra gyventų su juo. Jis augina E. V. kaip savo dukrą.

Trečiojo asmens VšĮ Vilniaus Visų Šventųjų parapijos vaikų laikinos globos namų atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 61, 62).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateikė išvadą (b.l. 19, 20), kurioje nurodė, kad bendraujant su atsakove, ji ne kartą yra sakiusi, kad T. V. nėra biologinis E. V. tėvas, o mergaitės tėvas yra M. C.. Pati nepilnametė E. V. taip pat ne kartą yra minėjusi, kad nuolat bendrauja ir palaiko ryšį su savo biologiniu tėvu M. C., todėl skyrius vertina, kad ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo neprieštarauja nepilnametės E. V. interesams.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas byla nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 69).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta 2007 m. balandžio 11 d., įrašo Nr. 34 (b.l. 8). (duomenys neskelbtini) gimė E. V., kurios gimimo liudijime grafoje „tėvas“ įrašytas T. V. (b.l. 7). Byloje nustatyta, jog toks įrašas buvo padarytas laikantis Civilinio kodekso 3.140 straipsnio 1 dalies nuostatos, kadangi vaiką pagimdė motina, kuri vaiko gimimo momentu buvo susituokusi su ieškovu.

Ieškovas prašo nuginčyti jo tėvystę nepilnametei E. V. ir panaikinti įrašą vaiko gimimo liudijime, motyvuojant tuo, jog nuo 1998 metu su atsakove L. Č. (buvusi pavardė V.) gyvena atskirai ir jokių santykių nepalaiko. Atsakovė sutinka su ieškinio reikalavimu nuginčyti T. V. tėvystę ir nurodo, kad jos dukros tikrasis biologinis tėvas yra M. C., kuris teisme šią aplinkybę patvirtino ir paaiškino, kad kreipsis dėl tėvystės pripažinimo. Šalys nepageidavo, kad būtų atliekama DNR ekspertizė tėvystės nuginčijimui. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, į tai, kad tarp ieškovo ir nepilnametės E. V. nėra susiklosčiusių jokių tėviškų santykių, kai tuo tarpu tretysis asmuo M. C. pripažįsta, kad jis yra vaiko tėvas, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, kad ieškovo T. V. tėvystės nuginčijimas E. V. atžvilgiu, prieštarautų nepilnametės interesams. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei šalių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, darytina išvada, kad byloje nėra ginčo, jog T. V. negali būti vaiko – E. tėvas, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas (CK 3. 149 straipsnio 1 dalis, 3.150 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovui T. V., tiek atsakovei L. Č. (buvusi pavardė – V.) byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, abu jie atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų 100 procentų (b.l. 4, 5, 43, 44), todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 4 dalimi, bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteisiamos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad ieškovas T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o E. V., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Panaikinti 2001 m. rugpjūčio 2 d. gimimo įrašo Nr. 77 įrašo dalį, kurioje E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas T. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įsiteisėjusį teismo sprendimą per tris dienas išsiųsti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.