Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Jurbarko rajono savivaldybės administracijai ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl įpareigojimo pakeisti civilinės būklės akto įrašą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į bylos nagrinėjimą neatvyko suinteresuoto asmens Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Suinteresuotas asmuo pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Byla išnagrinėta iš esmės jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 5 dalis).

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas palaikė pareiškimą ir nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių dėl pavardės pakeitimo, tačiau skyrius atsisakė tenkinti prašymą. Mano, kad tokia išvada pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus. Po santuokos sudarymo su Vokietijos piliečiu pareiškėjos pavardė asmens dokumente nurodyta skirtinga, o tai sukelia asmeninių ir profesinių nepatogumų, ateityje gali atsirasti kliūčių paveldėjimo srityje. Nors galiojantys teisės aktai nenumato galimybės rašyti ne lietuviškomis raidėmis, tačiau yra reikšminga Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika ir Lietuvoje formuojama praktika, kad su užsieniečiu sudarius santuoką, sutuoktinių ir jų vaikų pavardės gali būti rašomos lotyniškais rašmenimis. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjos atstovas prašė pareiškimą tenkinti ir pavardę pakeisti iš V. į W. ir įpareigoti skyrių pakeisti įrašą. Pakeitus pareiškėjos pavardę atsiranda teisė jai kreiptis į migracijos skyrių dėl pavardės pakeitimo ir naujo asmens dokumento išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja R. V. (Lietuvos Respublikos pilietė) 2017 m. rugsėjo 29 d. ištekėjo už M. W. W., kuris yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis. Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyrius 2017 m. gruodžio 29 d. santuokos sudarymo įraše Nr. 170 pareiškėjos pavardę įrašė V.. Pareiškėja su vyru šiuo metu gyvena Vokietijoje.

Pareiškėja dėl pavardės pakeitimo kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių, tačiau 2018 m. sausio 18 d. išvada Nr. 1 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą ir ištaisyti santuokos sudarymo įraše jos pavardę į W., nes tam neturi teisinių galimybių. Pareiškėja nurodė, kad draudimas po santuokos sudarymo naudoti pavardę W.prieštarauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai ir pažeidžia pareiškėjos teises, todėl prašo panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. sausio 18 d. išvadą Nr. 1 ir įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti 2017 m. gruodžio 29 d. santuokos sudarymo įraše, akto įrašo Nr. 170, pareiškėjos pavardę į W.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.282 straipsnyje nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis). Vardas, pavardė ir vietovardžiai rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.281 straipsnį, civilinės būklės aktai registruojami, keičiami, papildomi, ištaisomi, atkuriami vadovaujantis Civilinės metrikacijos taisyklėmis. Civilinės metrikacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 „Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“, 11 punkte nustatyta, kad civilinės būklės aktų įrašai įrašomi lietuvių kalba. Registruojant ar įtraukiant į apskaitą Lietuvos Respublikos piliečio santuoką su užsieniečiu, taip pat jų vaikų gimimą, Lietuvos Respublikos piliečio pavardė rašoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais, reguliuojančiais vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose tvarką. Pagal Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991-01-31 nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, Lietuvos Respublikos piliečio pase vardai ir pavardės rašomi lietuvių kalbos rašmenimis pagal turimų pasų ar kitų asmens dokumentų, kuriais vadovaujantis išduodamas pasas, lietuviškus įrašus. 1999 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba. Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis pripažintina, jog šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės civilinės būklės aktų įrašus daryti nelietuviškais rašmenimis.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose yra konstatavęs (2003-10-02 sprendimas Garda – Avelio, C-148/02; 2010-12-22 Sayn – Wittgenstein, C-208/09; 2011-05-12 sprendimas Runevič-Vardyn ir Wardyn, C-391/09), kad skirtingas tos pačios pavardės, taikomos dviem vienos sutuoktinių poros asmenims, užrašymas gali sukelti rimtų nepatogumų suinteresuotiems asmenims tiek profesiniame, tiek privačiame gyvenime. Jei tokia situacija lemtų asmens dokumentuose esančios informacijos teisingumo kvestionavimą ir sukeltų abejonių dėl šeimos tapatybės bei tarp jos narių esančių santykių, tai galėtų turėti rimtų pasekmių, be kita ko, įgyvendinant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 21 straipsnyje tiesiogiai įtvirtintą apsigyvenimo teisę (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką SESV 21 straipsnyje įtvirtintos teisės ribojimas gali būti pateisinamas tik jei jis pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcingas nacionalinės teisės teisėtai siekiamam tikslui (2008-10-14 Grunkin ir Paul, C-353/06). Taigi, jeigu dėl skirtingo šeimos narių pavardžių rašymo kiltų rimtų administracinių, profesinių ar asmeninių nepatogumų, tai galėtų būti vertinama kaip SESV 21 straipsnyje numatytų teisių ribojimu.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja 2017 m. rugsėjo 29 d. Vokietijoje, sudarė santuoką su Vokietijos piliečiu martin W. W. bei pasirinko vyro pavardę W.. Jurbarko rajono Civilinės metrikacijos skyrius, įtraukiant į apskaitą pareiškėjos santuoką su užsieniečiu, pavardę sulietuvino ir įrašė „V. “. Įvertinus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką pripažintina, jog Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymas pakeisti 2017 m. gruodžio 29 d. Jurbarko rajono civilinės metrikacijos skyriaus santuokos sudarymo įraše Nr. 170 pareiškėjos pavardę iš V. į W. sukelia pareiškėjai administracinių, asmeninių bei profesinių nepatogumų keičiant turimus dokumentus, įrodinėjant jos tapatybės ir pateikiamų dokumentų autentiškumą. Draudimas įrašyti pavardę su W yra neproporcingas nepatogumams, kuriuos pareiškėja patiria dėl sulietuvintos jos pavardės. Be to, toks draudimas sudaro prielaidas pažeisti privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumo principą bei asmens teisę į vardą (CK 2.20 straipsnis). Nenustatyta, jog W raidžių rašymas varduose ir pavardėse galėtų taip pakenkti valstybinės kalbos vartojimo taisyklėms, kad tuo būtų pažeistas viešasis interesas.

Taigi įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, spręstina, kad nenukrypimas nuo šiuo metu esamo teisinio reguliavimo bei atsisakymas tenkinti pareiškėjos prašymą, neatitiktų teisingumo principo, būtų neproporcingas pareiškėjos siekiamam rezultatui ir galimoms kilti pasekmėms, kurias pareiškėja patirtų esant įrašytoms skirtingoms pavardėms. Atsižvelgiant į tai, prašymas laikytinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus 2018 m. sausio 18 d. išvadą Nr. 1, kuria buvo atsisakyta 2017 m. gruodžio 29 d. santuokos sudarymo įraše Nr. 170, pareiškėjos R. V. pavardę ištaisyti į pavardę W..

Įpareigoti Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių pakeisti 2017 m. gruodžio 29 d. santuokos sudarymo įraše Nr. 170, pareiškėjos R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), pavardę į pavardę W..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.