- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-18
- Bylos Nr.
- B2-1112-601/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01538-2009-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- VĮ Turto bankas
- Atsakovas
- BUAB „Džuda“
- Kategorijos
- 117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei, dalyvaujant ieškovo VĮ Turto bankas (kreditorius) atstovui R. I. atstovo atstovui A. G.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs ieškovo VĮ Turto bankas (kreditorius) skundą atsakovui BUAB „Džuda“ su trečiaisiais asmenimis (kreditoriais) VSDFV Kauno skyriumi, Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Swedbank AB, Swedbank lizingas UAB, AB „Ramirent“, UAB Ribinis būvis“, UAB „Valesta“, UAB „Knortas“, UAB Baltijos pašvaistė“, UAB „Azovlitas“ ir V. Š. dėl 2011 m. spalio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimo dalies pripažinimo negaliojančia,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašo pripažinti neteisėtu ir panaikinti BUAB „Džuda“ 2011-10-24 pakartotinį kreditorių susirinkimo nutarimą trečiu darbotvarkės klausimu: „Gautas lėšas 1 161 600 Lt t. sk. PVM už parduotą įkeistą turtą paskirstyti sekančiai:
išmokėti neišmokėtą atlyginimo dalį administratoriui;įkaiti turėtojui Swedbank AB pervesti 1 079 205,58 Lt sumą;paskirti VMI ir VSDFV 30 000 Lt PVM, GPM ir Sodros mokesčiams apmokėti.
Likusią sumą paskirti neapmokėtoms administravimo išlaidoms ir einamiesiems mokesčiams apmokėti“ (b. l. 3-4).
Šalies argumentai
Ieškovas skundą prašo tenkinti ir nurodo, kad administratorius, pardavęs bendrovės turtą, turėjo sumokėti valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai) pridėtinės vertės mokestį (201 600 Lt), o likusią sumą paskirstyti, tačiau buvo priimtas nutarimas paskirstyti visas gautas lėšas.
Atsiliepimas
Atsakovas prašo skundą atmesti ir nurodo, kad varžytinėse buvo parduotas bankrutuojančios bendrovės hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas, todėl pirmiausia turi būti tenkinami įkaito turėtojo finansiniai reikalavimai (ĮBĮ 34 str.), atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą (ĮBĮ 33 str. 5 d.). Nei Civilinis kodeksas, nei ĮBĮ, nei kiti įstatymai nenumato, kad už įkeisto turto pardavimą gauta pinigų suma būtų sumokėta kažkam kitam pirmiau už įkeisto turto turėtoją, išskyrus administravimui reikalingas išlaidas.
Tretysis asmuo V. Š., pateikęs atsiliepimą, prašo skundą atmesti ir nurodo, kad skundas nepagrįstas, nepaskirstytos lėšos buvo gautos vykdant priverstinio pardavimo veiksmus, o ne vykdant ekonominę veiklą, todėl tokia veikla neapmokestinama PVM ir nuo gautų lėšų negali būti skaičiuojamas PVM (Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo 3 str. 1 d.,). Be to pagal PVM įstatymo 32 str. pridėtinės vertės mokesčiu negali būti apmokestintos atsakovo lėšos, gautos už parduotą nekilnojamąjį turtą, nes šis turtas pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamas (pastatas nėra naujas: nėra kitų sąlygų, numatytų šiame straipsnyje).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad ginčo objektas yra gautos ir paskirstytos lėšos už 2011 m. rugsėjo 8 d. varžytinėse parduotą bankrutuojančios bendrovės hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą, kurio vertė 1 161 600 Lt (b. l. 49). Ginčo esmė - ar šio nekilnojamojo turto pardavimas yra apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu, ar nuo gautų lėšų turi būti sumokėtas pridėtinės vertės mokestis valstybei.
Teismas sutinka su atsakovo ir trečiojo asmens nurodytais argumentais, kuriais yra grindžiamas nesutikimas su ieškovo skundu. Tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovas iš esmės nenurodė jokių argumentų pagrindžiančių jo reikalavimą (CPK 178 str.), bei nenurodė jokių argumentų paneigiančių atsakovo ir trečiojo asmens išdėstytus argumentus
Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio 3 str. 1 d. numatyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas:
1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį;
2) prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje;
3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks.
Nagrinėjamu atveju, vykdant bankroto procedūras, varžytinėse buvo parduotas hipoteka įkeistas turtas, tam, kad būtų patenkinti kreditorių interesai, t. y. administratorius vykdė ĮBĮ nustatytas procedūras, o ne ekonominę ar ūkinę veiklą, todėl šio turto pardavimas nėra PVM objektas.
Be to, kaip pagrįstai nurodė tretysis asmuo, nekilnojamojo turto pardavimas pagal PVM įstatymo 32 str. paprastai pridėtinės vertės mokesčiu neapmokestinamas. Sąlygų, kurioms esant nekilnojamojo turto pardavimas būtų apmokestinamas pridėtinės vertės mokesčiu (PVM 32 str.), byloje nenustatyta, jų nenurodė ir ieškovas.
Taip pat pažymėtina, kad šio turto pardavimą lėmė vykdomos įmonės bankroto procedūros, tikslu tenkinti finansinius kreditorių reikalavimus, todėl šių lėšų paskirstymo klausimai turi būti sprendžiami remiantis ĮBĮ nuostatomis. IBĮ 34 str. nustatyta, kad įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jei įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti šio įstatymo 35 straipsnio nustatyta tvarka. Taigi, ĮBĮ aiškiai reglamentuoja lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, paskirstymą ir nenumato, kad nuo šių lėšų turėtų būti mokami kokie nors mokesčiai valstybei. Atkreiptinas dėmesys, jog priešingai, negu nagrinėjamu atveju, jeigu po bankroto bylos iškėlimo įmonė verstųsi ūkine komercine veikla, atsiradę iš šios veiklos mokesčiai turėtų būti mokami vadovaujantis įstatymais (ĮBĮ 10 str. 7 d. 5 p.), t. y. įstatymų leidėjas numatė atvejus, kada bankrutuojanti įmonė turi pareigą mokėti mokesčius valstybei.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad BUAB „Džuda“ 2011 m. spalio 24 d. kreditorių susirinkimo nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu (lėšų gautų už parduotą įkeistą turtą paskirstymas) yra teisėtas ir pagrįstas, nes administratoriui varžytinėse pardavus įkeistą turtą, nebuvo (nėra) pagrindo mokėti valstybei PVM.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 5 d., CPK 150 str., 290 str., 291 str.,
nutaria:
Ieškovo VĮ Turto bankas (kreditorius) skundą atmesti.
Panaikinti 2011 m. lapkričio 21 d. teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – iki sprendimo dėl skundo išnagrinėjimo įsiteisėjimo uždrausti BUAB „Džuda“ administratoriui išmokėti gautas už parduotą įkeistą turtą lėšas (1 161 600 Lt) pagal priimtą 2011 m. spalio 24 d. pakartotinį kreditorių susirinkimo nutarimą.
Dėl šios nutarties per 7 dienas gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos Apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.