Kauno apygardos teismo nutartis

2017-01-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-95-245/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-12
Bylos Nr.
1A-95-245/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-03345-2016-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
S. C.
Civilinis ieškovas
V. M.-Š., Kauno teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Valerijus Karpovas
Kategorijos
  • 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.4.9pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėjas Kęstutis Dargužis Baudžiamosios byla Nr. 1A-95-245/2017

Teisėja Jolita Cirulienė Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03345-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7; 2.4.9 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. sausio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės,

sekretoriaujant Rolandai Bučmienei,dalyvaujant prokurorui Dovilei Augustauskaitei,nuteistosios S. C. gynėjui advokatui Valerijui Karpovui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. C. apeliaciniu skundu dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo S. C. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį ir nuteista:

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį,180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams,pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, S. C. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmės sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės V. M.-Š. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, jai iš S. C. priteisiant 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas, jam iš S. C. priteisiant 28,23 eurus turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų Kolegija nustatė:

S. C. nuteista už tai, kad ji 2016 m. sausio 21 d., apie 20.30 val., namo (duomenys neskelbtini), laiptinės antro aukšto aikštelėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą nukentėjusios V. M.-Š. atžvilgiu, t. y., sudavė medine lazda nukentėjusiajai V. M.-Š. vieną smūgį į galvą ir vieną smūgį į veidą, tokiu būdu padarė nukentėjusiajai kairės veido pusės sumušimą su minkštųjų audinių patinimu – nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą bei sugadino svetimą nukentėjusiajai priklausantį turtą – akinius 231 eurų vertės, ir pasikėsino iš nukentėjusiosios rankų pagrobti 35 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „Asus“, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi nukentėjusioji V. M.-Š. pasipriešino bei sutrukdė pašaliniai asmenysJonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ištyrus byloje surinktus įrodymus nustatyta, jog S. C. padarė kaltinamajame akte nurodytus nusikalstamus veiksmus, todėl jos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį.Apeliaciniame skunde nuteistoji S. C. skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendį ir prašo atnaujinti įrodymų tyrimą arba sušvelninti paskirtą bausmę.Apeliantės teigimu, nagrinėjamoje byloje ne ji viena kalta. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja į skundo autorės parodymus atsižvelgė tik iš dalies, kadangi S. M., kuriai buvo suteiktas liudytojos statusas, buvo nusikaltimo organizatorė ir planuotoja. Tvirtina, kad tokiais veiksmais tyrėja pilnai neatskleidė nusikaltimo bei galutinės išvados, atitinkančios tikrovę. Be to, tyrėja visiškai pašalino S. M. iš tyrimo, taip palikdama apeliantę vienintele įtariamąja.Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas atidėjo pirmą teismo posėdį, kadangi nusprendė, jog turi dalyvauti liudytojai ir nukentėjusieji, pasakė, kad skundo autorė tokiomis aplinkybėmis negali visiškai prisipažinti, o antrame teismo posėdyje nei liudytojai, nei nukentėjusieji nedalyvavo. Pabrėžiama, kad apeliantę vieną „padarė“ kalta ir nuteisė, į šį procesą neįtraukę S. M., nors ji buvo skundo autorės bendrininkė.Skunde teigiama, kad apeliantei paskirta bausmė švelnintina.Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistosios gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistosios skundą atmesti.Nuteistosios S. C. apeliacinis skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos ne tik bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismui pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistoji apeliaciniame skunde neneigia, kad panaudojo fizinį smurtą nukentėjusios V. M.-Š. atžvilgiu ir pasikėsino ją apiplėšti, tačiau ginčiją, kad šiuos veiksmus atliko viena, todėl prašo atnaujinti įrodymų tyrimą, taip pat kelia bausmės sušvelninimo klausimą.Išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir apeliacinio skundo argumentus, įvertinusi byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas S. C. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kurių pagrindu pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo išsamiai išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Skundžiamame teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti motyvai, kuriais grindžiamos teismo išvados. Nuteistosios S. C. argumentai, kuriais ši siekia įrodyti, kad dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų baudžiamojon atsakomybėn trauktinas ir kitas asmuo – S. M., yra nepagrįsti ir atmestini, nes to, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje, buvo padarytos bendrininkų grupėje, nepatvirtina bylos duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais.Nuteistoji S. C. skunde nurodo, kad nagrinėjamų nusikaltimų padarymo aplinkybės nustatytos nepilnai, kadangi inkriminuotas nusikalstamas veikas organizavo ir suplanavo S. M., o ikiteisminio tyrimo pareigūnė nepagrįstai S. M. suteikė tik liudytojos statusą ir pašalino ją iš tyrimo, tačiau su šiais apeliantės teiginiais aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka.Pažymėtina, kad papildomos S. C. apklausos ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes, jog nusikalstamas veikas ją palenkė daryti S. M., kuri įvykio dieną pardavė savo kompiuterį nukentėjusiąjai V. M.-Š., prieš tai su nuteistąja aptarusi galimybę pasipelnyti iš nukentėjusiosios užpuolimo ir jos turto pagrobimo (t. 2, b. l. 33-34), nepatvirtino patikrinimo metu surinkti duomenys. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. M. buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 5 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 180 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 135), tačiau nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę, prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 149-152), šio nutarimo nuteistoji neskundė, todėl jis įsiteisėjęs. Tiek iki minėto įtarimo pareiškimo S. M., tiek po šio pareiškimo įteikimo, ji nuosekliai nurodė V. M.-Š. atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, jog nukentėjusioji buvo užpulta po to, kai, atvykusi pas S. M. apžiūrėti jos parduodamo kompiuterio ir jį įsigijusi, išėjo iš jos buto, S. M. išgirdo jos šaukimą laiptinėje, atidarė duris, įsileido į butą, kad iškviestų policiją (t. 1, b. l. 128-129, 136-138, 140, 143-145). S. M. tiek įtariamosios apklausos metu, tiek akistatos su nuteistąja metu neigė siūliusi S. C. atlikti nusikalstamus veiksmus V. M.-Š. atžvilgiu (t. 1, b. l. 136-138, 140, 143-145). Pačios S. C. parodymai skyrėsi ikiteisminio tyrimo metu. 2016 m. sausio 26 d. paaiškinime ir pirminėje apklausoje nuteistoji nenurodė, kad nusikaltimus V. M.-Š. atžvilgiu padarė palenkta S. M. (t. 2, b. l. 19, 27-28). Kad inkriminuotas nusikalstamas padarė bendrininkaujant su S. M., ji nurodė vėliau, po to, kai su pastarąją susipyko (t. 2, b. l. 33-35, 40-42, 49-51). Pareiškus galutinį pranešimą apie įtarimą, S. C. sutiko su sutrumpintu įrodymu tyrimu, tokiu būdu patvirtindama, kad veikas ji padarė viena (t. 2, b. l. 29). Taigi, iš aptartų duomenų matyti, kad objektyvių įrodymų, jog S. M. kartu su nuteistąja padarė nusikaltimus V. M.-Š. atžvilgiu, nebuvo gauta. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nuteistoji taip pat nurodė, kad inkriminuotus nusikaltimus padarė kartu su S. M., dėl ko teismas atidėjo bylos nagrinėjimą, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad byloje negauta duomenų apie nusikalstamų veikų V. M.-Š. atžvilgiu padarymą bendrininkų grupėje. Priešingai, tokiais S. C. teiginiais patvirtinama, kad į jos nurodytą aplinkybę dėl bendrininkavimo pirmosios instancijos teismas ir prokurorė atkreipė dėmesį ir sudarė galimybę nuteistajai bylos nagrinėjimo pertraukos metu susirasti gynėją bei aptarti gynybą, tačiau 2016 m. rugsėjo 28 d. posėdyje S. C. nepageidavo gynėjo, prisipažino kalta, teismas nerado pagrindo traukti baudžiamojon atsakomybėn kito asmens (t. 2, b. l..99-100, 104-105). Todėl buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, su kuriuo sutiko nuteistoji. Nuteistoji, skunde vėl nurodydama, jog veikas padarė su S. M., pati prašo sunkinti savo padėtį, tačiau ir tai neduoda pagrindo pripažinti, kad nusikaltimai padaryti bendrininkų grupėje, kadangi to nepatvirtina anksčiau aptarti bylos duomenys. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta anksčiau minėtus nuteistosios S. C. teiginius kaip deklaratyvius.Apeliacinį skundą nagrinėjančių teisėjų vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas S. C. kaltei dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti, todėl abejoti priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumu bei pagrįstumu, nėra pagrindo. Kita vertus apeliaciniame skunde keliamas bausmės švelninimo klausimas. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę.Pagal bendrą taisyklę teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi nustatytais pagrindais: pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę.S. C. skundžiamu nuosprendžiu pripažinta kalta pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį ir nuteista: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį,180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 5 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, nuteistajai paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmės sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams. Pirmosios instancijos teismas už abi veikas parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą.BK 180 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šią nusikalstamą veiką gali būti baudžiama areštu arba laisvės atėmimu iki 6 metų, o BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje reglamentuota, kad viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, t. y. į nusikalstamos veikos pobūdį – padaryti apysunkis ir nesunkus nusikaltimai; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimai padarytas dėl savanaudiškų motyvų (siekiant įgyti svetimą turtą); į nusikalstamų veikų stadiją, – viena veika – pasikėsinimas, kita veika – baigta; į kaltinamosios asmenybę – S. C. įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, neturi šeimos, nedirba, registruota darbo biržoje, 3 kartus teista, nusikaltimą padarė, būdama įtraukta į aprobuojamųjų asmens duomenų registrą, yra bausta administracine tvarka, nuobaudos galioja. S. C. atsakomybę lengvinančia aplinkybe apylinkės teismas pripažino tai, kad ji visiškai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis nustatė tai, kad S. C. veikas padarė, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, taip pat būdama recidyviste. Parinkdamas bausmės rūšį pirmosios instancijos teismas vertino tai, kad švelnesnėmis bausmėmis nei laisvės atėmimas negalima pasiekti bausmės tikslų, todėl nusprendė, kad bausmės tikslams pasiekti skirtina griežčiausia BK 180 straipsnio 1 dalies ir187 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, jo trukmę nustatant mažesnę nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Be to, kadangi S. C. prisipažino kalta, dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailėjosi, byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, teismas BK 64¹ straipsnį pagrindu šią bausmę sumažino vienu trečdaliu. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo bausmės rūšies parinkimu, atsižvelgiant į nuteistosios asmenybę ir išvardintas aplinkybes, taip pat ir į tai, kad S. C. anksčiau teista 3 kartus, tarp jų už panašių nusikalstamų veikų – vagystės, nesunkaus sveikatos sutrikdymo, padarymą, kas rodo, jog nuteistoji išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė, taip pat jos negatyvų požiūrį į visuomenėje nusistovėjusios tvarkos laikymąsi. Todėl bausmės (BK 41 straipsnio 2 dalis) paskirčiai įgyvendinti, kitos rūšies bausmių šiuo atveju nebepakanka. Aptartų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nuteistosios S. C. apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 18 d. nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios S. C. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisJurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė