- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-25
- Bylos Nr.
- 1-749-408/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virginijus Kalkauskas
- Kaltinamasis
- S. G.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant V. S., dalyvaujant prokurorei R. P., kaltinamajam S. G., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, baustas administracine tvarka,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. G. buvo kaltinamas tuo, kad 2012-10-26, apie 16.20 val., Kauno rajone Domeikavos sen., Kumpių k., UAB “Lukoil Baltija” priklausančioje degalinėje, iš 1 kuro užpylimo kolonėlės, į automobilį Volvo V70, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) užsipylė 32,29 ltr. A95 markės benzino, kurio vieno litro vertė 4,84 lt, kurių bendra vertė 156,28 lt, tai yra pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą priklausantį UAB “Lukoil Baltija”, tuo padarė UAB “Lukoil Baltija” 156,28 litų turtinę žąlą, tai yra kaltinamas padaręs baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.
Kaltinamasis kaltu prisipažino dalinai. Jis paaiškino, kad naudojasi lengvuoju automobiliu Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Šiuo automobiliu naudojasi apie 6 metus laiko, juo naudojasi tik jis vienas, niekada savo automobilio nebuvo perdavęs jokiems kitiems asmenims. Jo automobilis nuosavybės teise priklauso jo mamai B. G., kuri gyvena Panevėžio mieste. 2012-10-26 galėjo būti Kauno mieste su darbo reikalais ir apie 16.20 val. savo automobiliu Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galėjo atvykti į Kauno r., Domeikavos sen., Kumpių kaime esančią degalinę „Lukoil“, su tikslu užsipilti degalų. Prie kurios kuro užpylimo kolonėlės galėjo piltis degalus nepamena, nurodyti negali, taip pat negali nurodyti kiek degalų ir už kokią sumą pylėsi. Jei pylėsi kurą, tai galėjo piltis tik A95 markės benziną, kadangi jo automobilis varomas būtent šios markės benzinu. Mano, kad galėjo piltis į savo automobilio kuro baką 32,29 litrus, A95 markės benzino, kurio bendra vertė 156,28 lt. Negali nurodyti konkretesnių 2012-10-26 dienos įvykio aplinkybių, kadangi tos dienos nebepamena. Neatmeta galimybės, jog už kurą galėjo neatsiskaityti, tiesiog pamiršti tai padaryti, kadangi tyčia tokiai nusikalstamai veikai nesirengė, nesiruošė. Tačiau jai buvo užsipilta minėta dieną degalų būtent su jo automobiliu, kuriuo jis nuolatos naudojasi, tai galėjo padaryti tik jis pats, kadangi šiuo automobiliu naudojasi tik jis, niekam kitam jo nebuvo perdavęs.
Motyvuojamoji dalis
Teismas daro išvada, kad S. G. dėl jam pareikštų kaltinimų išteisintinas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Liudytojas V. D. parodė, kad jis dirba UAB „Lukoil Baltija“, esančios Kauno r., Domeikavos sen., Kumpių k., degalinės vadovu. 2012-10-26 prie jo priėjo degalinės operatorius ir pasakė jam, kad išvažiavo nesusimokėjęs už degalus klientas. Peržiūrėjęs degalinės vaizdo medžiagą nustatė, kad 2012-10-26, 16.20 val., prie 1-os kuro užpylimo kolonėlės privažiavo automobilis „Volvo“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilio išlipęs vairuotojas prisipylė 95 markės benzino 32,29 l už 156,28 lt. Užsipylęs užėjo į degalinę, priėjęs prie 2-os kasos su kava ir šokoladuku padavė tik 10 lt. kupiūrą ir kažkiek centų, atsiėmė grąžą ir neatsiskaitęs už degalus sėdo į automobilį ir išvažiavo.
Liudytojas R. K. parodė, kad jis dirba UAB „Lukoil Baltija“ esančios Kauno r., Domeikavos sen., Kumpių k., operatoriumi. 2012-10-26, 16. 20 val., prie 1-os kuro užpylimo kolonėlės privažiavo automobilis „Volvo“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), iš automobilio išlipęs vairuotojas prisipylė 95 markės benzino, 32,29 l už 156,28 lt. Užsipylęs benzino vairuotojas atėjo į degalinės salę, pasidarė kavos, pasiėmė šokoladuką ir priėjo prie jo kasos. Jis jam parodė kavą ir šokoladuką ir padavė 10 lt. kupiūrą, jis jo paklausė ar neturi centų, nes norėjo grąžą atiduoti metaliniai litais, taip pat jo paklausė ar jis pylėsi kuro, tačiau jam buvo atsakyta, jog ne. Atidavus grąžą ir čekį jis išėjo iš salės. Kaip minėtas vairuotojas pylė kurą jis nematė, tai buvo nustatyta iš vaizdo medžiagos, kad vairuotojas neatsiskaitė už degalus. Vairuotojas vilkėjo tamsia striuke, džinsinėmis kelnėmis, sportiniais bateliais, trumpai kirptų plaukų, viršugalvis praplikęs.
Iš 2012-11-15 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kauno r., Domeikavos sen., Kumpių k. Atliekant įvykio vietos apžiūrą niekas nepaimta ( b. l. 24-28).
Iš 2012-12-13 daiktų apžiūros protokolo ir apžiūrėtos vaizdo medžiagos matyti, jog S. G. atsiskaitydamas už salėje paimtas prekes, nieko kasininkui nepasako ir paduoda tik galimai 10 litų popierinę kupiūrą bei centus, nors kuro į automobilio kuro baką buvo piltasi už 156.28 lt., tai patvirtina kiti byloje esantys duomenys. Matyti, kad S. G. atsiskaito tik grynaisiais pinigais, jokio kito mokėjimo instrumento nenaudoja. Apžiūrėtasis vaizdo įrašas tiek pirmasis, tiek antrasis yra vientisas, t.y. tos pačios dienos, bei laiko, tai patvirtina vaizdo įrašų dešiniajame viršutiniame kampe esantys datos ir laiko rodmenys ( b. l. 22-23).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. už vagystę atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Išanalizuotų kaltinamojo S. G., teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustų liudytojų V. D. ir R. K. parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, vertinant juos tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad S. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d.
Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.
Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamojo S. G. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.
Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad S. G. veiksmuose yra požymiai baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.
Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. numatyta atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto vagystę. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str., objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystė, t.y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Vagystė, t.y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri gali būti ir apibrėžta, ir neapibrėžta. Subjektyvioji svetimo turto įgijimo, naudojimo ar realizavimo pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t.y. asmuo turi suprasti, jog įgyja svetimą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja ir to norėti. Šiam nusikaltimui svarbu tai, kad kaltininkas žino, jog jis vagystės būdu užvaldo svetimą turtą. Asmens žinojimas turi būti patvirtinamas byloje nustatytų aplinkybių visuma. Seka išvada, kad kaltinamojo veiksmuose nėra būtino jo veikai kvalifikuoti subjektyvinės kaltės požymio – jo žinojimo, jog jis pasisavino svetimą turtą. Šių požymių byloje nenustatyta, vagystė nebuvo padaryta.
Tokią išvadą patvirtina byloje esantys įrodymai. S. G. teisme nurodė, kad tikslo pagrobti kuro neturėjo. Jis paaiškino, kad degalinės teritorijoje jį užkalbino pažįstami, po to jis nuėjo į degalinės vidų, kur nusipirko kavos ir šokoladuką, už juos susimokėjo ir iš degalinės išvažiavo. Neprisimena ar degalinės operatorius jo klausė ar pylėsi kuro. Automobilis registruotas jo motinos, gyvenančios Panevėžyje vardu, todėl nėra jokio tikslo nesumokėti už kurą, kadangi degalinėje yra vaizdo kameros, kurių pagalba galima operatyviai nustatyti už kurą nesumokėjusio automobilio savininką. Jis paprasčiausiai užkalbintas pažįstamų užmiršo susimokėti už užsipiltą kurą.
Apklausti liudytojai nepatvirtino, jog degalinės operatorius klausė kaltinamojo ar jis pylėsi kuro, nurodė, kad vagystę pastebėjo, kada kaltinamasis iš degalinės jau buvo išvažiavęs. Tą pačią dieną vaizdo kamerų pagalbą nustatė automobilio savininkę.
Prokurorės nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos faktais ar objektyviais duomenimis, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 4 d. nuostatas būtų galima laikyti įrodymais, nes įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidą, jog S. G. turėjo suvokti, tačiau nepatvirtina, kad jis tikrai suvokė apie neteisėtą svetimo turto įgijimą. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nesant byloje kaltinamojo kaltės įrodymų jis yra išteisintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 straipsniais
nusprendė:
S. G., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl jam pareikšto kaltinimo padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., išteisinti, nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo pobūdžio.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD kompiuterinę laikmeną su vaizdo įrašu palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.