- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- II-145-1112/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00536-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė (pirm.)
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
- Advokatai
- Martynas Žilinskas
- Kategorijos
- 1.4.7Asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas (ANK 28 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.1Skundų dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėjimo teisinis reguliavimas (ANK 639 str.)
- 21.10.3Bylos dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje nagrinėjimo ribos apylinkės teisme (ANK 641 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius atstovui Donatui Miliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2021 m. liepos 8 d. priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo V. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjas Laurynas Jucys 2021 m. liepos 8 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – skundžiamas nutarimas) dėl to, kad V. M. 2021 m. birželio 3 d. 14.03 val. Akmenės r. sav., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas pagrindiniu keliu, kuriame įrengtas ženklas „Šalutinis kelias iš dešinės“, aplenkė kitą transporto priemonę, kai tai daryti draudžiama, tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – Kelių eismo taisyklės, KET) 140.1 punkto reikalavimus ir padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurį jam paskirta 170,00 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo skundžia nutarimą, prašo jį pakeisti, neskiriant ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o tuo atveju, jeigu teismas laikytų, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskyrimas neišvengiamai būtinas, prašo paskirti šią administracinio poveikio priemonę trumpesniam nei sankcijoje numatytam minimaliam 3 mėnesių terminui. Skunde nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo KET pažeidimo fakto ir paskirto baudos neginčija, o ginčija tik administracinio poveikio priemonę. Nurodo, kad priimant skundžiamą nutarimą nesivadovauta ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatomis, o tai sąlygojo neteisėto bei nepagrįsto nutarimo toje dalyje, kurioje jis skundžiamas, priėmimą. Padarytą administracinį nusižengimą iš karto pripažino ir pripažįsta, dėl jo padarymo nuoširdžiai gailisi. Savo poelgį vertina itin kritiškai. Ėmėsi veiksmų, kad tokie ar panašūs atvejai nepasikartotų – atsakingai bei pareigingai laikosi absoliučiai visų teisės aktų reikalavimų, visose gyvenimo srityse, automobilį vairuoja ypatingai atidžiai bei atsakingai.
Be to, nusižengimas sąlygotas ne kokio nors tyčinio ar piktybiško elgesio, bet nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Kitą automobilį lenkė važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, kurios abiejose pusėse, greta šaligatvių, yra ištisi želdynai – gyvatvorės, krūmai bei medžiai. Dėl jų, prieš pradėdamas lenkimą, objektyviai nematė prieš pat sankryža su (duomenys neskelbtini) gatve esančio kelio ženklo „Pagrindinis kelias“ (KET 1-o priedo Nr. 201). Kelio atkarpoje, kurioje pradėjo lenkimo manevrą, KET leidžia lenkti, taip pat įsitikino, kad lenkimui būtina kelio atkarpa yra laisva, baigdamas lenkti galės saugiai grįžti į savo eismo juostą ir kt. Lenkdamas aptariamo kelio ženklo taip pat nepamatė ir negalėjo pamatyti, nes jį užstojo lenkiamas automobilis. Apie ženklo egzistavimą sužinojo tik iš sustabdžiusių policijos pareigūnų. Tai patvirtina, kad tyčia ir tuo labiau piktybiškai aptariamo KET pažeidimo nepadarė. Į tai turėjo būti atsižvelgta individualizuojant atsakomybę. Be ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, turėjo būti įvertintos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dirbamu darbu susijusios faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl administracinio poveikio priemonės neskyrimo arba jos skyrimo trumpesniam terminui.
Šalies argumentai
V. M. skunde nurodo, kad nuo 2014 metų vidurio vykdau (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigas. Šios bendrovės veikla susijusi su (duomenys neskelbtini) eksploatavimu. Tinkamam šių hidroelektrinių eksploatavimui ir techniniam aptarnavimui yra būtina nuolatinė techninė priežiūra, kurią tinkamai atlikti galima tik prie jų nuvykus automobiliu, nes tik juo įmanoma nusigabenti visą darbui reikalingą inventorių ir medžiagas, kurie yra pakankamai didelių gabaritų bei didelio svorio. Bendrovėje dirba 9 darbuotojai, bet nėra nei vieno vairuotojo, todėl jo funkcijas atlieka pats direktorius, kuriam netekus teisės vairuoti transporto priemones iš esmės sutriko bendrovės veikla, o tai generuoja reikšmingus ir padarytam nusižengimui neproporcingus nuostolius. Visa tai, atsižvelgiant į paminėtas mano padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes bei į tai, kad niekam nesukeltas joks pavojus, nepadaryta jokia žala, patvirtina, kad šiuo atveju pagrįstai svarstytina dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies normą bei tenkinti V. M. prašymą pakeisti skundžiamą nutarimą, skiriant administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – trumpesniam nei sankcijoje numatytas minimalus terminas.
Šalies argumentai
Apklaustas teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo ir jo atstovas skundą palaikė, nurodė iš esmės tas pačias skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė teismo jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad nusižengimą padarė vairuodamas po persirgtos COVID-19 ligos, kuri truko apie 40 dienų, iš kurių 16 buvo gydomas ligoninėje, važiavo tęsti gydymo į sanatoriją. Gal dėl to, kad jautėsi prastai, buvo nepakankamai atidus. Vairuoja ilgiau negu 30 metų, grubių KET pažeidimų per tą laiką nėra padaręs.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atstovas teisme nesutiko su skundu ir prašė jo netenkinti, remdamasis atsiliepime nurodytais motyvais. Taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo švelninti ar mažinti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes jos terminas buvo parinktas minimalus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal ANK 639 straipsnį skundams dėl ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose nagrinėti taikomos šio kodekso XXXV skyriaus nuostatos, jeigu kitaip nenustatyta ANK XXXVI skyriuje.
Skundžiamu nutarimu V. M. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą paskirta 170,00 Eur bauda, kurios administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ginčija skundžiamu nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
ANK 420 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, kiek tai taikytina nagrinėjamoje byloje, nustatyta, kad lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų. Be to, pagal ANK 420 straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė. Taigi, atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį užtraukia kitame teisės akte – šiuo atveju Kelių eismo taisyklėse – nustatytų reikalavimų pažeidimas. Todėl, pagal ją kvalifikuojant nusižengimą, nurodoma ne tik pati blanketinė teisės norma, bet ir konkreti teisės norma (konkretus teisės aktas ir šio teisės akto straipsnis, dalis ar punktas), kurią asmuo laikomas pažeidęs. Skundžiamame nutarime nurodyta atitinkama, toliau aptarta, KET 140.1 punkte įtvirtinta norma.
KET 140.1 punkte, be kita ko, kiek tai taikytina nagrinėjamoje byloje, nustatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys, be kita ko, nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis ar vaizdo įrašais. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, vaizdo medžiagą, kurioje užfiksuotas nusižengimas, nustatė, kad V. M. 2021 m. birželio 3 d. 14.03 val. Akmenės r. sav., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) pagrindiniu keliu, kuriame prieš minėtą sankryžą įrengtas ženklas „Pagrindinis kelias“ (KET 1-o priedo Nr. 201), o ne „Šalutinis kelias iš dešinės“, kaip nurodyta skundžiamame nutarime, aplenkė kitą transporto priemonę, kai draudimas tai daryti šioje situacijoje įtvirtintas KET 140.1 punkte, pagal kurį lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, todėl V. M. nusižengimą institucija pagrįstai kvalifikavo pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Tai, kad skundžiamame nutarime klaidingai nurodytas kelio ženklas, nekeičia nutarimo esmės, nes pagrindiniame kelyje prieš sankryžą įrengti ženklai „Šalutinis kelias iš dešinės“ arba „Pagrindinis kelias“ abu vienodai draudžia lenkimą toje sankryžoje, taigi jie yra lygiaverčiai ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytos atsakomybės taikymo aspektu. Todėl teismo patikslintos skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės nekeičia nusižengimo esmės.
Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau pasakyta, spręstina, kad nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimant skundžiamą nutarimą nesivadovauta ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pagal kurias pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Institucija teisingai nustatė, kad buvo padarytas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, kad dėl jo padarymo kaltas V. M., kad jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, kad nėra ANK 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kad yra ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių aplinkybių (tokios nenurodytos skundžiamame nutarime), kad nepadaryta turtinė žala, nes jei ji būtų padaryta, veika būtų kvalifikuojama pagal kitą straipsnį.
Sprendžiant dėl to, ar institucija taip pat atsižvelgė į kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti, teismas atkreipia dėmesį, kad institucijai 2021 m. liepos 7 d. buvo pateiktas V. M. 2021 m. liepos 1 d. prašymas dėl švelnesnės nei įstatymo numatyta nuobaudos paskyrimo. Šis prašymas savo turiniu iš esmės atitinka teismui pateiktą skundą, kartu su prašymu buvo pateikta ir V. M. darbovietės (duomenys neskelbtini) 2021 m. birželio 28 d. pažyma apie jo darbo funkcijas. Be to, institucija į šias aplinkybes dar kartą atkreipti dėmesį ir jas įvertinti turėjo galimybę gavusi V. M. skundą, pateiktą per instituciją. Institucija nelaikė, kad prašyme ir skunde nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą neskirti V. M. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti šios teisės atėmimo terminą.
ANK 27 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinės nuobaudos paskirčiai įgyvendinti asmeniui kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas. ANK 28 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda skiria teismas ar ne teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), jeigu naudodamasis šia teise asmuo padarė administracinį nusižengimą. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą V. M. padarė vairuodamas transporto priemonė, t. y. naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Pagal ANK 28 straipsnio 2 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. ANK 420 straipsnio 5 dalyje imperatyviai nustatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių. V. M. paskirtas minimalios trukmės (3 mėnesių) teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Būtent įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį ir tai, kad nusižengimas padarytas dėl neatidumo, yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nėra ją sunkinančių aplinkybių, V. M. pagal aptartas nuostatas paskirtas minimalios trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą reiškia objektyvizuotą galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį, tačiau tai nereiškia, jog konkrečiam darbui dirbti negali būti nustatomi specialūs reikalavimai, kurie laikomi natūraliais, pavyzdžiui, tam tikro išsilavinimo turėjimas, specialios teisės įgijimas vairuotojams ir pan. (Konstitucinio Teismo 1996 m. kovo 15 d., 1996 m. liepos 10 d. nutarimai). Vadinasi, tai, jog asmuo netekęs teisės vairuoti negalės dirbti atitinkamo darbo, jokiu būdu nereiškia minėtos konstitucinės nuostatos pažeidimo. Todėl dar Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs ir nuosekliai laikosi pozicijos, jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007).
Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, dėl teisės vairuoti netekimo galimai kilsiančios neigiamos pasekmės – darbo praradimas ar jo apsunkinimas, materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. – nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos ar poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams. Vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas – gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Vadinasi, įstatymas teikia prioritetą visuomenės interesui taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją užtikrinti saugų eismą bei visuomenės saugumą, o ne administracinį nusižengimą padariusio asmens interesui išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, todėl jos nėra pakankamas pagrindas neskirti ar skirti trumpesnės trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nei ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas minimalus 3 mėnesių terminas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, teismas
nutaria:
Netenkinti V. M. skundo.
Palikti nepakeistą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius 2021 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), priimtą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini).
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusio Telšių apylinkės teismo Akmenės, Mažeikių arba Telšių rūmus.