Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Simaitienė Teisminio proceso Nr. 1-31-1-00419-2012-5

2012 m. liepos 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo N. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 182 str. 1 d. dėl 2012 m. kovo 16 d. prievolės išvengimo apgaule – 50 parų arešto bausme, dėl 2012 m. kovo 24 d. prievolės išvengimo apgaule – 50 parų arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d. bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, paskiriant galutinę 90 parų arešto bausmę. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2012-03-21 iki 2012-03-23 ir nuo 2012-03-27 iki 2012-03-29.

Iš N. K. priteista 1646,34 Lt turtinės žalos atlyginimo UAB „duomenys neskelbtini“ ir 564,80 Lt turtinės žalos atlyginimo UAB “duomenys neskelbtini“ naudai.

Iš N. K. paimti pinigai - 2950 Rusijos rublių, 137 JAV dolerių, 22,91 litų konfiskuoti ir perduoti civilinių ieškinių patenkinimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. K. nuteistas už tai, kad apgaulės būdu išvengė turtinės prievolės, t.y. jis 2012 m. kovo 16 d. atvyko į UAB „duomenys neskelbtini“ viešbutį „duomenys neskelbtini“, Klaipėdos mieste, kuriame gyveno iki 2012 m. kovo 21 d., tačiau atsisakė sumokėti 1646,34 Lt už suteiktas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas. Tokiu būdu apgaule savo naudai išvengė turtinės prievolės UAB „duomenys neskelbtini“ už 1646,34 Lt.

Be to, jis 2012 m. kovo 24 d. atvyko į UAB „duomenys neskelbtini“ viešbutį „duomenys neskelbtini”, Klaipėdos mieste, kuriame gyveno iki 2012 m. kovo 27 d., tačiau atsisakė sumokėti 564,80 Lt už suteiktas apgyvendinimo paslaugas. Tokiu būdu apgaule savo naudai išvengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas UAB „duomenys neskelbtini“ už 564,80 Lt.

Be to, jeigu apeliacinės instancijos teismas manytų, jog jis kaltu pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą pripažintas pagrįstai, svarstytina ar paskirtosios bausmės už atskiras nusikalstamas veikas ir subendrinta bausmė atitinka LR BK 54 str. nuostatas. Teismas pripažino, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad kaip asmenį neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra. Skirdamas su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį - areštą, teismas motyvavo veikų baigtumą ir veikų tyčinį pobūdį. Tai, kad jis yra užsienietis, Kanados pilietis, savaime neturėtų lemti vienos iš griežčiausių bausmės rūšių paskyrimo. Kita vertus, paskirtų bausmių dydžiai yra nemotyvuotai dideli, padarytų veikų pavojingumo laipsnis įvertinus veikų padarymo aplinkybes, kaltininko asmens bruožus, nėra toks išimtinis, kad būtų galima skirti griežtą bausmę.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas. Nors nuteistasis neigia padaręs jam inkriminuotus BK 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis BPK 20 str. įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai N. K. pripažino kaltu pagal BK 182 str. 1 d. Apylinkės teismas skundžiamą nuosprendį grindė byloje laikantis įstatymo reikalavimų surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais – iš dalies paties nuteistojo parodymais, liudytojų parodymais, byloje surinktais bei ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija. Šie įrodymai, papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleidžia išsamų nusikalstamų veikų vaizdą. Vadovaudamasis ištirtų įrodymų visuma, jų sisteminiu vertinimu, teismas padarė teisingą, nustatytas faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl N. K. kaltės padarius BK 182 str. 1 d. numatytus nusikaltimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis, minėti byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad jis suvokė savo sumanymą apgaulės būdu savo naudai išvengti turtinės prievolės, o būtent nesusimokėti už jam suteiktas apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, todėl nuteistajam baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai ir jį išteisinti nėra jokio pagrindo.

Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog jis neturėjo tyčios apgauti, kadangi už paslaugas nesumokėjo dėl atsitikusių nesklandumų, tačiau tokie argumentai ginčijant kaltę yra visiškai nepagrįsti, todėl atmetami.

Pagal BK 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas ar turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Baudžiamoji atsakomybė už sukčiavimą kyla tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai reiškia, kad asmuo atsako pagal BK 182 straipsnį tik tada, jeigu jis suvokė pavojingą veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Šioje byloje esminė apgaulė pasireiškė tuo, jog nuteistasis užsisakydamas viešbučiuose apgyvendinimo ir maitinimo paslaugas, iš anksto buvo nusprendęs neatsiskaityti už jas. Nuteistojo tyčios turinį aiškiai atskleidžia tai, jog jis žinodamas, kad neturi lėšų atsiskaityti, vis vien gyveno ir naudojosi viešbučio teikiamomis paslaugomis, pastebėtina ir tai, jog tai nutiko ne kartą. Nuteistasis gyvenęs „duomenys neskelbtini“ viešbutyje iki 2012 m. kovo 21 d. ir atsisakęs už suteiktas paslaugas sumokėti, jau 2012 m. kovo 24 d. atvyko į kitą UAB „duomenys neskelbtini“ viešbutį ir vėl pakartotinai atsisakė atsiskaityti už jam suteiktas paslaugas, nurodydamas tą pačią priežastį, jog neturi lėšų. Toks nuteistojo N. K. elgesys neabejotinai atskleidžia jo tyčią išvengti turtinės prievolės savo naudai. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, jog N. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog pinigų nežada susimokėti, kadangi jis neturi pinigų, nuteistasis tvirtino, jog jei tai būtų jo asmeninės išlaidos, jis sumokėtų pinigus. Maitinimas ir gyvenimas viešbučiuose yra biologiniai žmogaus poreikiai, tačiau už juos susimokėti jis nenori (t. 1., b.l. 32). Kolegija sprendžia, jog N. K. suvokė savo pavojingą veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jo neveikimo gali atsirasti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo. Konstatuotina, kad pagal pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytas veikos aplinkybes N. K. veikose yra visi sukčiavimo nusikaltimo sudėties būtinieji požymiai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis N. K. taip pat nesutinka ir su paskirtos bausmės rūšimi, teigdamas, jog paskirtoji bausmė jam per griežta. Tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, priešingai, nei nurodo nuteistasis sprendžia, jog jam bausmė už padarytas nusikalstamas veikas paskirta nepažeidžiant baudžiamojo įstatymo nuostatų, savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas remiasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir vadovaujasi į Bendrosios dalies normų reikalavimus. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas atsižvelgė ir įvertino, kad N. K. padarytos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. priskiriamos prie nesunkių nusikalstamų veikų, į tai, kad veikos padarytos tyčia ir yra baigtos, į tai, jog nenustatyta N. K. nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Todėl atsižvelgiant į bausmės paskirtį, jam pagrįstai buvo skirta arešto bausmė, paskirtas areštas atitinka BK 49 str. nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, tik šio dydžio arešto bausmė padės sulaikyti N. K. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, atims jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Tai, jog nuteistasis vis dėlto mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirto bausmės dydžio.

Įvertinusi visas aukščiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog skirdamas bausmę (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį) nuteistajam apylinkės teismas iš esmės atsižvelgė į visas nustatytas faktines aplinkybes, turinčias reikšmės tinkamam bausmės individualizavimui.

Rezoliucinė dalis

nuta r i a:

nuteistojo N. K. apeliacinį skundą atmesti.