- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-27
- Bylos Nr.
- 2A-189-524/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Žydrūnas Bertašius, Bronius Valius
- Ieškovas
- P. G.
- Atsakovas
- R. Ž., A. Ž.
- Kategorijos
- 42.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Burbienė Procesinio sprendimo kategorija 42.9, 42.8,50.1
2007 m.rugsėjo 27 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Broniaus Valiaus, sekretoriaujant Editai Mažrimienei, dalyvaujant ieškovo P. G. teisių ir pareigų perėmėjų B. G. , A. G. ir D. M. įgaliotam atstovui L. G. ir jo adv. A. Morkvėnienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo P. G. ir atsakovų R. Ž. ir A. Ž. apeliacinius skundus dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2006-11-17 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo P. G. ieškinį atsakovams R. Ž. ir A. Ž. dėl nuompinigių priteisimo, žalos atlyginimo ir turto išreikalavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodė, jog su atsakovais 2000-10-18 sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovams išnuomojo 32 ha žemės su padargais, pastatais, gyvuliais bei kitu turtu 5 metams. 2002-04-30 šalys sutartį papildė, susitardami, jog atsakovai kiekvienais metais ieškovui mokės po 3000 Lt nuomos mokesčio, valstybės mokamą kompensaciją dalysis per pusę, aptarė išnuomoto turto grąžinimo klausimus. 2005 m. spalio 18 d. nuomos sutartis baigėsi ir atsakovai, negrąžinę išnuomoto turto, nesumokėję nuomos mokesčio, iš sodybos išsikraustė. Atsakovai liko skolingi ieškovui 3000 Lt nuompinigių už laikotarpį nuo 2004-10-18 iki 2005-10-18, 1000 Lt už neįsėtus žiemkenčius, 3000 Lt už neįruoštą 5 ha dydžio dobilų lauką, 2000 Lt už negrąžintas 5 t grūdų, 2400 Lt už negrąžintas 8 t bulvių, 600 Lt už negrąžintus pašarinius burokus, 3427 Lt už sugadintą traktorių bei 750 Lt už sugadintą rotacinę šienapjovę. Be to, pagal 2002-04-30 sutartį atsakovai privalėjo kiekvienais metais grąžinti po 1 karvę, šio įsipareigojimo atsakovai nevykdė ir neteisėtai melžė 3 karves, todėl, atsižvelgus į gyvulių išlaikymo išlaidas, už gautą pieną privalo ieškovui sumokėti 4000 Lt. Atsakovams buvo palikta 20 t šieno ir 10 t šiaudų, virš 40 kubinių metrų malkų, kurias atsakovai sunaudojo, todėl turi atlyginti 2500 Lt už šieną ir šiaudus bei 1200 Lt už malkas. Išsikraustę iš sodybos, atsakovai paliko neišvalytą laikiną tvartą, jo išvalymas kainuos 300 Lt, be to, šių tvartų įruošimui atsakovai savavališkai sunaudojo 3 kubinius metrus lentų, kurių kaina - 500 Lt. Šias išlaidas ieškovas prašo priteisti iš atsakovų. Pagal 2002-04-30 sutartį buvo sutarę valstybės išmokas už žemę dalytis per pusę, todėl už 2005 metus atsakovai jam turi grąžinti 3000 Lt išmokų. Kadangi atsakovai sugadino techniką, jam reikėjo samdyti turto vertintoją sugadinimų masto nustatymui, tai kainavo 400 Lt, kuriuos taip pat prašo priteisti iš atsakovų. Papildomais ieškiniais prašo iš atsakovų taip pat priteisti 1080 Lt delspinigių nuo nesumokėto nuomos mokesčio sumos po 0,02 proc. už dieną. Kadangi atsakovui sutartu laiku, t. y. kas metai, negrąžino karvių, turi atlyginti negautas pajamas 1800 Lt už šių karvių atsivestus 6 veršelius bei 2000 Lt už tai, jog neteisėtai melžia 3 karves nuo sutarties pabaigos 2005 m. spalio 18 d. iki šiol. Pasibaigus sutarties laikui, atsakovai negrąžino gyvulių, todėl prašo įpareigoti atsakovus grąžinti karvę, reg. Nr.01988715, telyčaitę, reg. Nr. 03677339, bei dar dvi 2-3 veršių karves ir vieną metų laiko telyčaitę, t. y. tiek gyvulių, kurie buvo atsakovams išnuomoti, o jie išvykdami visus gyvulius išsivežė. Ieškovas taip pat prašo priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Plungės rajono apylinkės teismas 2006-11-17 sprendimu (b. l. 140-143) ieškinį patenkino iš dalies. Priteisti iš R. Ž. ir A. Ž. solidariai 13408,74 Lt žalos atlyginimo bei 590 Lt bylinėjimosi išlaidų P. G. . Likusią ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš R. Ž. ir A. Ž. solidariai 12,26 Lt žyminio mokesčio bei 31 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai dėl 3000 Lt nuompinigių už laikotarpį nuo 2004-10-18 iki 2005-10-18, dėl ½ dalies išmokų, gautų iš Nacionalinės mokėjimų agentūros už 2005 metus deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, dėl žalos atlyginimo už sugadintą šienapjovę ir traktorių, dėl 1200 Lt atlyginimo už sunaudotas malkas, dėl 2500 Lt už sunaudotą šieną ir šiaudus, priteisimo yra pagrįsti leistinais įrodymais, todėl ieškovas turi teisę į jų patenkinimą. Kiti ieškinio reikalavimai, t. y. dėl 3000 Lt nuostolių priteisimo už neįsėtus dobilus, taip pat už negrąžintus grūdus, bulves, burokus ir gyvulius bei negautas pajamas iš laiku negrąžintų karvių pieną ir jų atsivestus veršelius, taip pat už reikalavimus dėl tvartų išvalymo ir dėl sunaudotų lentų tvartams įrengti, kaip nepagrįsti leistinais įrodymais buvo atmesti. Teismas atmetė ir reikalavimą dėl delspinigių priteisimo už nesumokėtus nuompinigius nurodęs, kad tarp šalių sudarytoje turto nuomos sutartyje nėra numatyti delspinigiai už pradelstą nuomos mokesčio mokėjimą. Įstatymas „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“, kuriame numatyti 0,02 proc. delspinigiai, taikomas Vyriausybės ir savivaldybių reguliavimo sričiai priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos bei valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčiams, o ne privačių asmenų sudarytoms sutartims.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu (b. l. 149-151) prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2006-11-17 sprendimą visiškai patenkinant pareikštą ieškinį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo išsiaiškino visas faktines bylos aplinkybes ir neišsamiai išanalizavo byloje surinktų įrodymų visetą, todėl nepagrįstai nepatenkino ieškovo ieškinio. Pažymi, kad jam papildomai iš atsakovų turėtų būti priteista 3000 Lt už neįruoštą daugiamečių žolių pirmametį įsėlį 5 ha plote, už žiemkenčių įsėjimą ieškovui turėtų būti papildomai priteista 400 Lt, už iš ieškovui iki šiol negrąžintų karvių gautų pajamų 1/3 dalį – 7800 Lt, už negrąžintus grūdus, burokus, bulves – 5000 Lt, iš viso – 16200 Lt. Apeliantas taip pat prašo įpareigoti atsakovus jam grąžinti 3 jaunas 2-3 veršių karves ir 2 metines telyčias bei priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovai apeliaciniu skundu (b. l. 155, 161-162) prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2006-11-17 sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai taikė teisės normas, o tai sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Atsakovų manymu, šiai bylai reikšmingus įrodymus galima surinkti tik bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl prašo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovai teigia, kad teismo priteista 3000 Lt nuompinigių suma yra per didelė, nes jie ieškovui skolingi tik 617 Lt. Vertindamas žalą, padarytą traktoriui ir šienapjovei, teismas priteisė didesnes pinigų sumas nei šių daiktų vertė. Atsakovai pažymi ir tai, kad ieškovui priteista per didelė išmokų suma, nes atsakovai nebuvo išsinuomoję pasėlių, todėl iš jų reikia priteisti tik 1476,70 Lt. Atsakovai sunaudojo mažiau malkų, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, o šieno ieškovas atsakovams iš viso neperdavė, ir byloje nėra šį faktą patvirtinančių įrodymų.
Lietuvos Respublikos CPK 178 str. numato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Teismas sprendžia apie tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą įvertinęs įrodymų visumą. Dėl to teismas konstatuoja juridiškai reikšmingų byloje nustatytinų faktų buvimą tik tuomet, kai byloje pakanka įrodymų faktui nustatyti. Įrodymų pakankamumas reiškia, kad faktas gali būti pripažintas įrodytu, jei esantys įrodymai leidžia teismui įsitikinti ir daryti išvadą, kad faktas yra. Priešingu atveju tos įrodinėtinos aplinkybės, kurioms nustatyti nepakanka įrodymų, tėra prielaidos, todėl byloje rašytiniame pakvitavime dėl 10250 Lt sumokėjimo kitokios sumos buvimo įrodinėjimo procesas pasunkėja, o tarp šalių susiklostę žemės nuomos, žemės ūkio technikos, produkcijos ir gyvulių sutartiniai santykiai aiškintini pagal CK 6.193 suformuluotas sutarčių aiškinimo taisykles, atskleidžiant tikruosius jų ketinimus. Sutartis yra juridinis faktas, kuris sukuria, keičia ar nutraukia civilinius teisinius santykius. Sukūrusi civilinį teisinį santykį, sutartis pagal teisės normų nustatytas ribas reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvių elgesį iki to laiko, kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas. Sudarydamos sutartį šalys savo suderinta valia nustatė konkretų elgesį, t.y. teises ir pareigas. Jeigu sutarties šalys nevykdo prisiimtų teisių ir pareigų, yra panaudojamos atsakomybės priemonės. Byloje yra sprendžiamas žemės ir sunaudojamų bei nesunaudojamų daiktų nuomos sutartimi nustatytų teisių ir pareigų klausimas. Šalis sieja sutartiniai santykiai, atsiradę 2000-10-18 nuomos sutarties pagrindu ir jos 2002-04-30 sudarytu papildymu-pakeitimu ( b.l. 8-10). Šios sutarties objektas -32 ha įvairios paskirties žemė, žemės ūkio technika, 5 t grūdų, 8 t bulvių, 0,13 ha apsodintų gyvulinių burokų, trys dviejų veršių karvės, du pusės metų veršeliai, be to, ieškovas suteikė atsakovams gyvenamąjį plotą mūriniame name, vadinamame viraline, kurią sudaro virtuvė ir du kambariai, ir visus kitus pastatus pagal inventorinę bylą, išskyrus gyvenamąjį namą. Atsakovai buvo įsipareigoję prižiūrėti ir tręšti sodą bei naudotis puse sodo derliaus, o ieškovas leido atsakovams kirsti miške tik menkaverčius, išvartytus ir išdžiūvusius medžius. Atsakovai šia sutartimi buvo įsipareigoję prižiūrėti pastatus, žemės ūkio techniką, apmokėti mokesčius už elektrą, telefoną, gyvulių veterinarinį aptarnavimą, už visus įvykius eksploatuojant traktorius ir įrenginius atsako atsakovai, jie taip pat įsipareigojo užauginti ieškovui 2 kiaules po 120 kg svorio, 500 kg bulvių, 100 kg daržovių ir iki spalio 31d. kasmet sumokėti 1500 Lt nuomos mokesčio. Vasaros metu ieškovui gyvenant savo sodyboje atsakovai buvo įsipareigoję duoti pieno ir kiaušinių. Nuo 2002-04-30 šie sutartiniai įsipareigojimai buvo pakeisti ir papildyti (b.l.12). Nagrinėjamojoje byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad ieškovas savo pareigą perduoti išnuomotą turtą atsakovams įvykdė netinkamai. Pagal nuomos sutartį viena šalis-nuomotojas - įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kitą šalį-nuomininką - CK 6.477 str. 1d. įpareigoja mokėti nuomos mokestį. Pagrindinės nuomininko pareigos yra laiku mokėti nuomos mokestį už naudojimąsi turtu , naudotis išsinuomotu turtu atsižvelgiant į sutartyje nustatytas sąlygas ir turto paskirtį bei pasibaigus nuomos sutarties terminui grąžinti išsinuomotą turtą tokios būklės, kokios turtas buvo perduotas. Byloje nustatyta, kad atsakovai ne visiškai tinkamai šias savo pareigas vykdė.
Dėl nuomos mokesčio.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo prašė priteisti 3000 Lt nesumokėto nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2004-10-18 iki 2005-10-18, iš atsakovo A. Ž. paaiškinimo nustatyta, kad jis šią savo prievolę pripažįsta(b.l.84). Be to, šalys savo susitarimu nuo 2002-04-30 pakeitė nuomos mokesčio dydį ir nustatė jį 3000 Lt metams, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai šią sumą priteisė. Nepagrįstas atsakovų apeliacinio skundo motyvas dėl šio nuomos mokesčio priteisimo antrą kartą, nes iš 2005-09-13 Plungės rajono apylinkės teismo sprendimo nustatyta, kad 2000 Lt nuomos mokestis buvo priteistas už laikotarpį nuo 2003-10-18 iki 2004-10-18 (b.l.13).
Dėl neįsėtų žiemkenčių ir pirmamečių dobilų.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo prašė priteisti 1000 Lt už neįsėtus žiemkenčius ir 3000 Lt už neįsėtus pirmamečius dobilus, nurodo ieškinyje, kad atsakovai jam liko skolingi 1000 Lt už neįsėtus žiemkenčius 2,5 ha plote ir už neįruoštą pirmamečių dobilų 5 ha lauką. Pirmosios instancijos teismas šią ieškino dalį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovų 600 Lt už sėklas ir trąšas, sunaudotas užsėjant žiemkenčius, o 3000 Lt ieškinio dalį atmetė, nurodant, jog atsakovai pripažino, kad nutraukę sutartį pirmamečių dobilų nepaliko, o paliko pasėtą daugiametę žolę, kuri yra tokios pat vertės pašaras gyvuliams. Atsakovai šios sprendimo dalies neskundžia, o ieškovas prašo šią ieškinio dalį tenkinti. Iš nuomos sutarties (b.l.8) nustatyta, kad ieškovas atsakovams išnuomojo 2,5 ha žieminėmis kultūromis užsėto ploto, tačiau sutartyje nurodyta, kad jas užsėjo atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino šią ieškinio dalį, vadovaudamasis atsakovo pripažinimu (b.l.89), jog už šios kultūros sėklą ir trąšas jis sumokėjo 600 Lt. Ieškovo ši apeliacinio skundo dalis yra paremta prielaida, nes jis nurodo, jog papildomai dar turėtų kainuoti 400 Lt žemės apdirbimas. Tačiau sutartyje nurodžius, jog šis žemės plotas buvo jau atsakovo sutvarkytas ir apsėtas, todėl aiškinant šią sutarties nuostatą darytina išvada, kad ieškovas neturėjo išlaidų apsėjant 2,5 ha plotą, todėl ši sprendimo dalis yra pagrįsta, nes sutarties įsipareigojimuose buvo nurodyta, kad atsakovai įsipareigoja pasibaigus nuomos teisiniams santykiams palikti tokios pat vertės savininko turtą, koks buvo sutarties pasirašymo metu (b.l.11). Vadovaujantis šia nuostata darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio dalį dėl 3000 Lt , nes nuomos sutartyje buvo nurodyta, jog ieškovas išnuomojo atsakovams 5 ha žemės sklypą, užsėtą pirmamečiais dobilais, nenurodžius , jog šį plotą užsėjo atsakovas, todėl aiškinant šią sutarties dalį darytina išvada, jog šį plotą užsėjo ieškovas. Akte(b.l.9) įrodo, kad nutrūkus nuomos santykiams šis plotas liko neužsėtas dobilais, šis aktas nenuginčytas, iš atsakovo paaiškinimo (b.l. 89) nustatyta, kad jis sutiktų šiek tiek sumokėti už dobilus, jokių įrodymų dėl kitos žolės vertės nėra, priešieškinio atsakovai nepareiškė, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šią ieškinio dalį atmetė įskaitydamas tokios pat vertės paliktu kita žole apsėtu plotu, nesant įrodymų dėl ploto vertės. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles atsakovai privalėjo įrodyti, kokį ir kokios vertės plotą jie paliko vietoje išsinuomoto. Jeigu atsakovai ieškovams turi reikalavimų dėl perduotų jiems vertingų pasėlių, jie gali reikšti jiems reikalavimus kitoje byloje. Tačiau sutarties nuostata, jog atsakovai įsipareigoja turtą perduoti tokios vertės ir būklės, kokios gavo, įpareigoja atsakovus atlyginti 3000 Lt vertę už išsinuomotą ir negrąžintą užsėtą dobilais plotą, todėl ši sprendimo dalis naikintina ir ši ieškinio dalis tenkintina.
Dėl negrąžintų grūdų, bulvių ir burokų.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo prašė priteisti iš atsakovų 2000 Lt už negrąžintus grūdus, 2400 Lt už negrąžintas bulves ir 600 Lt už negrąžintus burokus. Pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį atmetė nurodydamas, kad atsakovai už šią ieškinio dalį atsiskaitė 10250 Lt pakvitavimu (b.l. 94).
Dėl gyvulių.
Šalies argumentai
Papildomu ieškiniu ieškovas teismo prašė priteisti (b.l.66) iš jo laikomos karvės atsivestų 6 veršelių vertę, t.y. po 300 Lt už vieną veršelį, bei įpareigoti grąžinti 5 galvijus: jo buvusią telyčią dabar 4 veršių karvę Nr. 0198815 ir 2005-04-25 gimusią telyčaitę Nr. 036339, likusias 2 jaunas 2-3 veršių karves ir vieną vienerių metų telyčią. Teismas šią ieškinio dalį atmetė, laikydamas, kad atsakovai už gyvulius atsiskaitė paminėtu pakvitavimu (b.l. 94).
Dėl pakvitavimo.
Paminėtomis įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis darytina išvada, kad ieškovas nenuginčijo 10250 Lt vertės pakvitavimo (b.l. 99), t.y. ieškovas nepateikė įrodymų savo teiginiui – jog tikroji pakvitavime nurodyta suma buvo 250 Lt- pagrįsti, todėl apeliacinės instancijos teismui kitaip jo vertinti nėra teisinio pagrindo. Iš ekspertizės akto nustatyta, kad šį pakvitavimą pasirašė ir ieškovas, ir atsakovai. Įvertinus pakvitavimo tekstą ir susiklosčiusius teisinius santykius tarp šalių darytina išvada, kad atsakovai 10250 Lt sumą sumokėjo ieškovui vykdant ginčo nuomos sutartį, nes kitų teisinių santykių šalys nenurodo. Iš atsakovės paaiškinimo (b.l.102) nustatyta, kad vykdant ginčo sutartį 2003-11-14 ieškovui atsakovai sumokėjo 2000 Lt už grūdus, 1000 Lt už neįsėtus žiemkenčius, 800 Lt už bulves, 600 Lt už burokus, 2000 Lt už karves, 500 Lt už veršius, 3000 Lt už nuomą ir 400 Lt už žemės mokestį. Iš ieškovo paaiškinimo nustatyta, kad jam buvo sumokėti tik 250 Lt, tačiau savo apeliaciniame skunde nurodytiems motyvams pagrįsti jis nepateikė įrodymų, todėl kitaip vertinti rašytinio įrodymo ir ekspertizės akto nėra teisinio pagrindo. Bylos medžiaga leidžia padaryti išvadą, jog pakvitavime nurodytą sumą detalizuoti įmanoma tik šalių paaiškinimais, todėl įvertinus atsakovų paaiškinimus dėl 3000 Lt nuomos mokesčio darytina išvada, kad jie prieštaringi, nes atsakovas pripažino, jog 3000 Lt nuomos mokesčio už šios bylos ginčo laikotarpį nėra sumokėjęs ieškovui. Tokio dydžio nuomos mokestis buvo nustatytas nuo 2002-04-30, nuomos teisiniai santykiai nutrūko 2005-10-18, todėl darytina išvada, kad 3000 Lt sumokėtas nuomos mokestis negali būti už laikotarpį nuo 2004-10-18 iki 2005-10-18, o už kitą laikotarpį, nes 10250 Lt suma buvo sumokėta 2003-11-14. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus, nurodytus pakvitavime, atmetė konstatuodamas, jog atsakovai iš dalies atsiskaitė su ieškovu.
Dėl sugadintos technikos.
Šalies argumentai
Ieškovas teismo prašė priteisti 3427 Lt už sugadintą traktorių ir 750 Lt už sugadintą rotacinę šienapjovę. Pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį patenkino, papildomai priteisdamas ir 400 Lt turėtų šio turto vertinimo išlaidų. Paminėtos technikos sugadinimo faktą ir atkūrimo vertę ieškovas įrodinėjo vertinimo ataskaitomis (b.l.19), kurių atsakovai nenuginčijo. Atsakovai nuomos sutartimi buvo įsipareigoję grąžinti techniką tokios būklės, kokios jiems buvo perduota, bei įsipareigojo atsakyti už visus įvykius, atsitiksiančius eksploatuojant traktorių ir techniką. Atsakovams neįrodžius, jog ieškovas jiems perdavė netinkamos techninės būklės įrenginius ar juos pasiėmė prieš terminą, ši ieškinio dalis tenkintina pagrįstai, nes liudytojų parodymais įrodyta, jog atsakovai 2004 m. vasara su šia technika dirbo.
Motyvuojamoji dalis
Dėl pajamų, gautų už pieną
Ieškovas prašė priteisti 4000 Lt už neteisėtai gautas pajamas už pieną, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią ieškinio dalį atmetė, nes nuomos sutartyje išnuomotos karvės nebuvo identifikuotos ir byloje nėra įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad būtent išnuomotos karvės davė tiek pieno, kiek apeliaciniame skunde įrodinėja ieškovas. Remtis prielaida teismas neturi teisinio pagrindo.
Dėl sunaudoto šieno, šiaudų, sukūrentų malkų, sunaudotų lentų bei daržinių paruošimo.
Ieškovas prašė teismo priteisti 2500 Lt už sunaudotą šieną ir šiaudus, 1200 Lt už sukūrentas malkas, 500 Lt už sunaudotas lentas, 300 Lt už daržinių paruošimą. Tačiau nuomos sutartyje ir jos priede nėra minimi šie daiktai, todėl pirmosios instancijos teismas neturėdamas jokių įrodymų šią ieškinio dalį tenkino iš dalies, tik remdamasis ieškovo paaiškinimu ir netiksliais liudytojų parodymais. CPK 320 str. 1 d. nustato, kad draudžiama išeiti iš apeliacinio skundo ribų, o atsakovai apeliaciniame skunde pripažįsta, jog jie sunaudojo 6 kubinius metrus ieškovo malkų, todėl ieškovui įrodinėjant, jog vienas kubinis metras malkų tuo metu kainavo 30 Lt, ši ieškinio dalis tenkintina iš dalies ir iš atsakovų ieškovui priteistini 180 Lt už sunaudotas malkas, nes CK draudžia be pagrindo praturtėti kito asmens sąskaita. Kita šio sprendimo dalis naikintina.
Dėl kompensacijos pasidalijimo.
Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovų 3000 Lt už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė 1531,4 Lt šios išmokos, nes sutarties priede nurodyta, jog šalys susitarė tokią subsidiją pasidalyti. Byloje nustatyta, kad atsakovai gavo subsidiją ir už ieškovo deklaruotus 21 ha žemės, todėl ši išmoka padalyta teisėtai, o atsakovų apeliaciniame skunde nurodytas motyvas dėl 225,9 Lt šios išmokos sumažinimo yra neįrodytas.
Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 13408,4 Lt žalos atlyginimo įskaitant ir 400 Lt turto vertės nustatymo išlaidų, tačiau dėl netinkamo materialinių normų išaiškinimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo ši suma keistina, t.y. pirmosios instancijos teismas nepriteisė 3000 Lt už neįsėtus dobilus, bet nepagrįstai priteisė 2500 Lt už sunaudotą šieną bei šiaudus ir 1200 Lt už sunaudotas malkas, nors byloje nustatyta, kad malkų atsakovai sunaudojo už 180 Lt, todėl priteista suma mažintina iki 12888,40 Lt, atitinkamai sumažinant priteistą ieškovui žyminį mokestį iki 34,40 Lt., iš viso bylinėjimosi išlaidos sumažintinos iki 574,40 Lt (CPK 326 str.1d.3p.).
Iš dalies patenkinus atsakovų apeliacinį skundą, t.y. sumažinus priteistą sumą 520 Lt, priteistini iš ieškovų teisių ir pareigų perėmėjų 15,60 Lt sumokėto žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (CPK 93 str. 3 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2006-11-17 sprendimą pakeisti ir priteistą P. G. (jo teisių ir pareigų perėmėjams B. G. , A. G. , D. M. ) žalos atlyginimo sumą sumažinti iki 12888,40 Lt, bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 574,40 Lt.
Priteisti R. Ž. ir A. Ž. iš B. G. , A. G. ir D. M. po 5,20 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą.