Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius baudžiamojoje byloje Nr. 1-2276-667/2014, kurioje D. S. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 229 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. S. kaltinama tuo, kad ji, būdama valstybės tarnautoja ir teikdama viešąsias paslaugas, dirbdama VšĮ Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų gydytojos akušerės ginekologės pareigose, laikotarpyje nuo 2009-01-14 iki 2009-07-14 vykdydama nėščiosios T. L. sveikatos priežiūrą, 2009-01-14 nustačiusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-l 135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų" 1 priedo „Didelės rizikos nėštumo faktoriai" 3.2.5 p. nurodytą didelės rizikos nėštumo faktorių - „kūno masės indeksas, nustatytas iki 12 nėštumo sav., 35 ir didesnis", neįrašė šio nustatyto rizikos faktoriaus į T. L. medicininių dokumentų - Nėštumo eigos įrašų (Asmens sveikatos istorijos Nr. 318K) grafą pavadinimu „Rizikos faktoriai", tuo pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. V-l 135 „Dėl nėščiųjų sveikatos tikrinimų" 1 priedo „Didelės rizikos nėštumo faktoriai" 4 p. nurodytą normą — nustačius didelės rizikos nėštumo faktorių, padaromas įrašas atitinkamose nėščiosios medicinos dokumentų grafose, VšĮ Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų gydytojos akušerės ginekologės D. S. pareigų instrukcijos 10 p. - gydytoja akušerė ginekologė privalo tinkamai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, dėl ko nėščiajai T. L. 2009-07-16 00.30 vai. atvykus gimdyti į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo" 3 priede „Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių akušerinę ir neonatologinę pagalbą, skirstymas pagal akušerinės ir neonatologinės pagalbos lygius" nurodytą antrinio A lygio įstaigą -Kauno Krikščioniškuosius gimdymo namus, esančius Kaune, Miško g. 27, nesant medicininių dokumentų atitinkamoje grafoje įrašo apie nustatytą didelės rizikos nėštumo faktorių, T. L. nebuvo nukreipta į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. kovo 15 d. įsakymo Nr. 117 „Dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros tvarkos patvirtinimo" 3 priede „Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigų, teikiančių akušerinę ir neonatologinę pagalbą, skirstymas pagal akušerinės ir neonatologinės pagalbos lygius" nurodytą tretinio lygio įstaigą — perinatologijos centrą, dėl ko gimdyvei T. L. užjos gimdymą atsakingo medicinos personalo buvo suteikta nepakankamai kvalifikuota medicinos pagalba, dėl ko 2009-07-16 1 1.16 vai. cezario pjūvio operacijos metu T. L. gimė išnešiota, 4200 g svorio gilioje hipoksijoje naujagimė V. L. - S., kuri mirė (duomenys neskelbtini) 23.30 val. dėl ūmios vaisiaus asfiksijos, išsivysčiusios gimdymo metu, plyšus motinos gimdai, tuo D. S. dėl neatsargumo neatliko savo pareigų, dėl ko nukentėjusiesiems T. L. ir K. S. dėl dukters mirties padaryta didelė žala.

Baudžiamoji byla nutrauktina.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajai D. S. inkriminuojama nusikalstama veika baigta 2009-07-16. Veika, kurios padarymu kaltinama D. S. kvalifikuota pagal BK 229 straipsnį.

BK 3 straipsnyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnyje numatytos aplinkybės dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatytų BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas.

Senaties terminų skaičiavimas reglamentuotas BK 95 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad paminėto straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas.

Senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos. Konkretūs baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, kaip jau minėta, numatyti BK 95 straipsnyje. Jie skaičiuojami nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos (BK 95 straipsnio 2 dalis).

D. S. kaltinimas pareikštas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo. BK 95 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, keitėsi ir griežtėjo. Vadovaujantis BK 3 straipsniu, įstatymas (BK 95 straipsnis) dėl senaties termino turi būti taikomas tas, kuris yra švelnesnis.

BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktis (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01) numatė, kad asmeniui apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu praėjo penkeri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. Veika, kurios padarymu kaltinama D. S. baigta 2009-07-16, duomenų apie tai, kad D. S. būtų pasislėpusi nuo tyrimo ar teismo, kad būtų padariusi kitas nusikalstamas veikas, nėra, todėl laikytina, kad baudžiamosios atsakomybės senaties terminas jau yra suėjęs ir D. S. atžvilgiu baudžiamasis procesas turi būti nutrauktas, kaip tai numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šiuo klausimu teismas priima nutartį, kadangi nutraukiant bylą dėl senaties termino nei išteisinamasis, nei apkaltinamasis nuosprendis nepriimamas. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-07 „Baudžiamojo proceso kodekso normų, nustatančių aplinkybes, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, taikymo teismų praktikoje apžvalgos“ 3 ir 3.1 punkte nurodyta, kad suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminui, baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, kai senaties trukmei nustatyti svarbios aplinkybės - nusikalstamos veikos kvalifikavimas, jos padarymo laikas, senaties eigą sustabdančios ir nutraukiančios aplinkybės – nekelia abejonių. Nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas, kaltinamasis nepripažįstamas kaltu.

Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas pripažinti, kad suėjo BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatytas maksimalus senaties terminas, todėl, remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, baudžiamasis procesas D. S. atžvilgiu nutrauktinas. Byloje surinkti įrodymai dėl kaltinimo D. S. pagrįstumo (nepagrįstumo) nevertintini.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

D. S. kardomoji priemonė nepaskirta.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: T. L. N. eigos įrašai, gimdymo istorija, naujagimės L. – S. gydymo stacionare ligos istorijos – paliktinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teismas, vadovaudamasis BPK 235 straipsniu, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 253 straipsniu, 254 straipsnio 4 dalimi, 318 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąjį procesą D. S. atžvilgiu pagal BK 229 straipsnį nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

T. L. N. eigos įrašus, gimdymo istoriją, naujagimės L. – S. gydymo stacionare ligos istorijas – palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, D. S. ir nukentėjusiesiems T. L. ir K. S. šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.