Kauno apygardos teismo nutartis

2020-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-870-238/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-07
Bylos Nr.
1S-870-238/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36527-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Kategorijos
  • 2.14.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1S-870-238/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36527-2019-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.14.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės (toliau – Prokurorė) Jurgitos Baltrūnienės skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties, kuria buvo tenkintas UAB „ABC“ teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo H. K. panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi H. K., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, esant nepakaltinamam, pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi tenkino UAB „ABC“ teikimą, kuriuo buvo siūloma H. K. nutraukti priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, taikymą. Nutartyje apylinkės teismas nurodė, jog iš UAB „ABC“ gydytojų konsultacinės komisijos pateiktų duomenų, gydymo įstaigos atstovės ir Ž. K. paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatė, kad H. K. priverčiamoji medicinos priemonė tapo nebereikalinga, nes jis gydomas, slaugomas ir prižiūrimas senelių namuose, iš ten pats pasišalinti nebegalės dėl progresuojančios ligos pobūdžio bei kitų veiksnių. Taip pat darė išvadą, kad išnyko BK 98 straipsnio 6 dalyje numatytas vienas iš požymių – asmens pavojingumas, todėl H. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį psichiatrinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, nutarė, kad yra tikslinga nutraukti.

Šalies argumentai

Skundu Prokurorė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės taikymą H. K.. Skunde nurodo, jog priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas yra specifinis, nes medicinos priemonės yra kartu ir gydymo, ir valstybės prievartos priemonių derinys. Šiomis priemonėmis siekiama užtikrinti pavojingas veikas padariusių asmenų sveikatos apsaugą, gydymą ir kitus gyvybiškai svarbius interesus – apsaugoti visuomenę nuo kitų galimų sutrikusios psichikos asmenų pavojingų veikų. Skunde teigiama, kad nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, jog H. K. tapo nepavojingas, kadangi teismo posėdžių metu apklausiama gydytoja nurodė, kad jis (H. K.) serga demencija, pacientas išlieka neadekvatus elgesio bei dėl ligos pobūdžio negalima prognozuoti kur, kada ir kas gali atsitikti. Be to, vien ta aplinkybė, kad asmuo yra prižiūrimas senelių namuose, neleidžia daryti išvados, kad asmuo tapo nepavojingas. Teigiama, kad medicininėje išvadoje bei teismo posėdžio metu pateikti gydytojos paaiškinimai apie H. K. būklę, neleidžia daryti išvados, kad pagal esamą sveikatos būklę H. K. nėra pavojingas visuomenei, jog jam būtų galima nutraukti priverčiamąją medicinos priemonę.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės skundas atmetamas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 405 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį panaikinti taikytą priverčiamąją medicinos priemonę, jeigu asmuo pasveiko ir išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti.

Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas, taip pat išnyksta reikalas tokią priemonę taikyti. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 25 d. nutartimi H. K., esant nepakaltinamam, pritaikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Iš Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutarties matyti, jog apylinkės teismas, įvertinęs UAB „ABC“ gydytojų konsultacinės komisijos pateiktus duomenis, gydymo įstaigos atstovės ir Ž. K. paaiškinimus teismo posėdžio metu, pagrįstai ir teisingai nustatė, kad H. K. priverčiamoji medicinos priemonės tapo nebereikalinga, kadangi jis šiuo metu yra gydomas, slaugomas ir prižiūrimas senelių namuose, iš kurių pats pasišalinti negali dėl progresuojančios ligos pobūdžio ir kitų veiksnių. Apylinkės teismas darė pagrįstą išvadą, kad išnyko BK 98 straipsnio 6 dalyje numatytas vienas iš požymių – asmens pavojingumas, todėl H. K. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį psichiatrinį gydymą ir stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, tikslingai panaikino. Skunde pateikti argumentai nesudaro pagrindo naikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartį ir dėl Prokurorės skundo priimti naują sprendimą, kadangi apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai išsprendė klausimą dėl priverčiamų medicinos priemonių taikymo panaikinimo, konstatavus, jog ši priemonė tapo nebereikalinga. Todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartis paliekama galioti nepakeista, o Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Jurgitos Baltrūnienės skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė