Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deisima“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Deisima“ skundą dėl antstolio A. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis A. L., uždaroji akcinė bendrovė SME Bank, uždaroji akcinė bendrovė „Melga“, uždaroji akcinė bendrovė „Šiaulių rentvėjus“, uždaroji akcinė bendrovė „ECO SPRENDIMAI“, uždaroji akcinė bendrovė Legal Balance, uždaroji akcinė bendrovė „Pakruojo Elsana“, uždaroji akcinė bendrovė „Bokštelis.lt“, uždaroji akcinė bendrovė „Lemora“, mažoji bendrija „Smalsus robotas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Gusto prekyba“, A. T., Ž. M., N. B., I. G.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

15. Prie civilinės bylos pridėtų vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, kad antstolis A. L. vykdo vykdomąsias bylas Nr. 0159/22/01214, Nr. 0159/22/01883, Nr. 0159/23/00053, Nr. 0159/23/00167, Nr. 0159/23/00172, Nr. 0159/23/00238, Nr. 0159/23/00513, Nr. 0159/23/00563, Nr. 0159/23/00594, Nr. 0159/23/00710, Nr. 0159/23/00739, Nr. 0159/23/00759, Nr. 0159/23/00785, Nr. 0159/23/00804, Nr. 0159/23/00905, Nr. 0159/23/00952 dėl skolos ir kitų mokėjimų priverstinio išieškojimo iš skolininkės UAB „Deisima“ kreditorių UAB SME Bank, UAB „Melga“, UAB „Šiaulių rentvėjus“, UAB „ECO SPRENDIMAI“, UAB Legal Balance, UAB „Pakruojo Elsana“, UAB „Bokštelis.lt“, UAB „Lemora“, MB „Smalsus robotas“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB „Gusto prekyba“, A. T., Ž. M., N. B., I. G. naudai.

16. Antstolis A. L. 2023 m. birželio 27 d. priėmė Patvarkymą netenkinti skolininko prašymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo netenkino skolininkės atstovo G. B. prašymo nustatyti leidžiamas mokėjimų sumas (9 211,56 Eur) einamiesiems mokėjimams darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir SODRA, motyvuodamas, kad patenkinus tokį skolininkės prašymą būtų pažeisti išieškotojų teisėti interesai (vykd. byla Nr. 0159/23/00952, b. l. 21–25). 2023 m. birželio 30 d. antstolis priėmė Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskirstė antros eilės kreditoriams Ž. M., N. B., I. G. išieškotas sumas bei papildomas vykdymo išlaidas ir atlygį antstoliui (vykd. byla Nr. 0159/23/00952, b. l. 35–42).

Dėl patvarkymų motyvavimo

18. Vykdymo procesą, jo eigą, galimus atlikti vykdymo proceso dalyvių veiksmus reglamentuoja CPK, Sprendimų vykdymo instrukcija ir kiti norminiai teisės aktai (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 583 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Sprendimo vykdymo veiksmus atliekančio antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1 dalis). Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais; vykdydami vykdomuosius dokumentus, teisėtomis priemonėmis užtikrinti išieškotojo interesų gynybą, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų; vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais (žr. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1, 2 dalis); neviršyti suteiktų įgaliojimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis).

20. CPK 263 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinti reikalavimai sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui yra specialioji teisės norma taikoma tik teismų priimtiems sprendimams, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog minėta teisės norma yra privaloma antstoliui.

23. 2023 m. birželio 27 d. Patvarkymas netenkinti skolininko prašymo Nr. (duomenys neskelbtini)taip pat yra pakankamai motyvuotas, išsamus, aiškiai nurodyti tokio antstolio sprendimo motyvai, kurie pagrįsti teisės normomis, bei apibendrinus aktualias teisės normas antstolio padaryta išvada, kad patenkinus skolininko prašymą būtų pažeisti išieškotojų teisėti interesai. Pažymėtina, kad apeliantė nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame nenurodė išsamių argumentų, jog minėtas patvarkymas yra netinkamai nemotyvuotas. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus, jog Patvarkymas netenkinti skolininko prašymo Nr. (duomenys neskelbtini)nėra pakankamai motyvuotas.

24. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 291 straipsniu, spręsdamas dėl apelianto skundo dėl antstolio veiksmų pagrįstumo nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas dėl skundžiamų antstolio patvarkymų pagrįstumo, priešingai nei teigia apeliantė, nesudaro pagrindo vertinti, kad teismas būtų netinkamai taikęs procesines normas ar už antstolį būtų motyvavęs ginčo patvarkymus. Pažymėtina, kad antstolio priimtiems patvarkymams, netaikomi teisės aktuose nustatyti reikalavimai teismo priimtiems procesiniams sprendimams, todėl aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl antstolio priimtų ginčo patvarkymų teisėtumo, nurodė išsamesnius motyvus nei patvarkymuose antstolis, nesudaro pagrindo išvadai, kad skundžiami antstolio patvarkymai yra nemotyvuoti.

Dėl Patvarkymo netenkinti skolininko prašymo Nr. (duomenys neskelbtini)

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pagrindo šiuo atveju vadovautis CPK 688 straipsnio nuostatomis, nes kredito įstaiga, nagrinėjamu atveju, nelaikytina tinkamu subjektu CPK 688 straipsnio 1 dalies prasme, t. y. kitu asmeniu, pas kurį yra skolininko pinigų suma, į kurią gali būti nukreipiamas išieškojimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-611/2021 38 punktas). CPK 688 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų ir kitokio turto (nurodyto straipsnio 2 dalis). Nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko pinigų ir kitokio turto, antstolis juos aprašo ar surašo turto arešto aktą. Tuo atveju, kai yra areštuojamos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigų sąskaitose esančios lėšos ir leidžiama su jomis atlikti tam tikras operacijas, antstolis nurodo konkrečią lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti (3 dalis).

30. Kaip jau minėta, kredito įstaiga nelaikytina kitu asmeniu, pas kurį yra skolininko pinigų suma, į kurią gali būti nukreipiamas išieškojimas, todėl šiuo atveju CPK 688 straipsnio nuostatos netaikomos.

31. Išieškojimui iš piniginių lėšų, laikomų kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose) taikomos 689 straipsnio nuostatos. CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis <...> vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal šio straipsnio 2 dalį antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.

32. Tai gi, tuo atveju, jeigu skolininkas turi lėšų, antstolis jas išieško CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą (toliau – PLAIS) pateikdamas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą priverstinai nurašyti skolininko lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs CPK 688 straipsnio ir CPK 689 straipsnio nuostatose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, pagrįstai sprendė, jog antstolis vykdydamas išieškojimą iš piniginių lėšų, laikomų kredito įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje, neturėjo jokio pagrindo vadovautis CPK 688 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir leisti apeliantei atlikti pinigines operacijas.

33. Sprendimo vykdymo instrukcijos 16 punkte nurodyta, kad PLAIS iš Turto arešto aktų registro gavus antstolio nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas, antstolių ir kitų institucijų ar pareigūnų, turinčių teisę duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas, į PLAIS pateikti nurodymai priverstinai nurašyti lėšas vykdomi šia tvarka: PLAIS kredito įstaigose apriboja galimybę disponuoti piniginių lėšų suma, lygia antstolio į Turto arešto aktų registrą pateiktame nurodyme laikinai areštuoti pinigines lėšas nurodytai sumai. Jeigu PLAIS iš Turto arešto aktų registro buvo gauti kelių antstolių nurodymai laikinai areštuoti pinigines lėšas, PLAIS kredito įstaigose apriboja galimybę disponuoti piniginių lėšų suma, lygia bendrai visų antstolių į Turto arešto aktų registrą pateiktuose nurodymuose laikinai areštuoti pinigines lėšas nurodytai sumai. Šią sumą viršijančias pinigines lėšas PLAIS CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į PLAIS pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams (16.1 punktas); jeigu per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, nepateikia antstoliui dokumentų, įrodančių, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolio į Turto arešto aktų registrą pateiktas nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas netenka galios ir kredito įstaigų sąskaitose esančias pinigines lėšas PLAIS CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į PLAIS pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams (16.2 punktas); jeigu per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos asmuo, kurio lėšos areštuotos, pateikia antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolis pakeičia pirmiau į PLAIS pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jame nurodo sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir panaikina į Turto arešto aktų registrą pateiktą nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas. PLAIS, iš kredito įstaigų gavusi duomenis apie pinigines lėšas, viršijančias antstolio nurodyme priverstinai nurašyti lėšas nurodytą sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, CPK 754 straipsnyje nustatyta tvarka paskirsto nurodymus priverstinai nurašyti pinigines lėšas į PLAIS pateikusiems antstoliams ir kitoms institucijoms ar pareigūnams (16.3 punktas).

34. Tai gi, vadovaujantis Sprendimo vykdymo instrukcijos 16.3. punktu, tik skolininkui, kurio lėšos areštuotos, per 14 dienų nuo antstolio nurodymo laikinai areštuoti pinigines lėšas įregistravimo Turto arešto aktų registre dienos pateikus antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka, antstolis gali pakeisti pirmiau į PLAIS pateiktą nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas, jame nurodo sumą, kuria asmuo gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, ir panaikinti į Turto arešto aktų registrą pateiktą nurodymą laikinai areštuoti pinigines lėšas. Kitokių pagrindų nustatyti laisvai disponuojamų lėšų sumą areštuotoje sąskaitoje vykdymo procesą reglamentuojantys teisės aktai nenustato.

35. Apeliantė kartu su prašymu nustatyti leidžiamą disponuojamą sumą, antstoliui nepateikė jokių įrodymų, prašymui pagrįsti. Pažymėtina, kad kartu su skundu apeliantės pateikti priedai (vykd. byla Nr. 0159/23/00952, b. l. 122–162) nesudaro pagrindo vertinti, kad jie įrodo, jog yra areštuotos piniginės lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Taip pat atsižvelgiant į tai, atmestini apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja, prašydama antstolio nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą (einamieji mokėjimai darbuotojams, Valstybinei mokesčių inspekcijai ir SODRA) bendrai 9 211,56 Eur sumai antstoliui, nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog į areštuotą pareiškėjos sąskaitą yra arba bus pervedama 9 211,56 Eur dydžio lėšų suma, į kurią pagal galiojantį teisinį reglamentavimą negalima būti nukreipiamas išieškojimas, ar lėšos, iš kurių turėtų būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apeliantė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad egzistuoja vykdymo procesą reglamentuojančiose teisės normose nustatytas pagrindas nustatyti laisvai disponuojamą lėšų sumą iki 9211,56 Eur. Antstoliui tenkinus apeliantės prašymą ir nustačius laisvai disponuojamą sumą, nesant tam jokio teisinio pagrindo, būtų pažeisti kreditorių interesai.

Dėl Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) ir Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini)

37. Antstolis A. L. 2023 m. birželio 27 d. priėmė Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskirstė 2 eilės kreditoriams Ž. M., N. B. išieškotas sumas bei papildomas vykdymo išlaidas ir atlygį antstoliui (vykd. byla Nr. 0159/23/00905, b. l. 32–38). Taip pat antstolis 2023 m. birželio 30 d. priėmė Išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo paskirstė 2 eilės kreditoriams Ž. M., N. B., I. G. išieškotas sumas bei papildomas vykdymo išlaidas ir atlygį antstoliui (vykd. byla Nr. 0159/23/00905, b. l. 35–42).

38. CPK 609 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. Sprendimų vykdymo instrukcijos 94 punktas numatyta, kad antstolis išieškotas sumas paskirsto ir išmoka pagal išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą. Kai piniginių lėšų išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, visoms to skolininko atžvilgiu vykdomoms piniginio pobūdžio vykdomosioms byloms rengiamas bendras išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas. Administravimo išlaidų ir atlygio antstoliui dydžiai vykdant vykdomuosius dokumentus dėl pinigų sumų išieškojimo nurodyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte (Sprendimų vykdymo instrukcijos 108 punktas). Sprendimų vykdymo instrukcijos 109 punkte nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į išieškotinas sumas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 110 punktas).

39. CPK 753 straipsnyje nustatytas reikalavimų išieškoti pagal vykdomuosius dokumentus patenkinimo eiliškumas. Jeigu išieškotos iš skolininko sumos neužtenka vykdymo išlaidoms padengti ir visiems reikalavimams pagal vykdomuosius dokumentus patenkinti, išieškota suma paskirstoma šia eilės tvarka: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidoms; 2) išlaidoms tretiesiems asmenims už konkrečioje vykdomojoje byloje šių asmenų suteiktas paslaugas; 3) išieškotojams CPK 754 straipsnyje nustatyta eilės tvarka ir antstoliui kaip atlygis už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą, faktinių aplinkybių konstatavimą teismo pavedimu, dokumentų perdavimą ir įteikimą teismo pavedimu; atlygis antstoliui paskirstomas proporcingai išieškotojams paskirstytai sumai Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 753 straipsnio 1 dalis). Paskesnės eilės reikalavimai patenkinami po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės reikalavimai (CPK 753 straipsnio 1 dalis).

40. CPK 754 straipsnio 1 – 5 dalyse nustatyta reikalavimų tenkinimo eilė: 1) hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimai iš įkeisto turto patenkinami be eilės; 2) pirmąja eile patenkinami reikalavimai išieškoti išlaikymą ir reikalavimai atlyginti žalą, padarytą suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat atsiradusią dėl maitintojo netekimo; 3) antrąja eile patenkinami darbuotojų reikalavimai, atsirandantys iš darbo teisinių santykių; 4) trečiąja eile patenkinami visi kiti reikalavimai; 5) jeigu išieškotos sumos neužtenka visiems vienos eilės reikalavimams visiškai patenkinti, jie patenkinami proporcingai kiekvienam išieškotojui priklausančiai sumai; jeigu to paties išieškotojo naudai vykdomos kelios vykdomosios bylos, išieškotos sumos skiriamos reikalavimams anksčiausiai pradėtoje vykdomojoje byloje patenkinti. Antstolis, paskirstydamas vykdymo procese gautas lėšas, tiksliai vykdė nurodytas teisės normas. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo (apelianto) skundą dėl antstolio veiksmų.

41. Nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodinėja, jog antstolio skundžiamuose patvarkymuose nurodytos sumos paskirstytos nepagrįstai, netinkamomis sumomis, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, vykdymo išlaidų ir atlygio antstoliui sumos yra nepagrįstos, netinkamai paskaičiuotos. Apeliantė nesutinka, kad išieškotos sumos buvo paskirstytos išieškotojams ir antstoliui, tačiau nebuvo paskirstytos kitiems kreditoriams, kurie nėra išieškotojai pagal vykdomuosius dokumentus ir kurių naudai nevykdomas priverstinis išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad skunde dėl antstolio veiksmų nurodomi argumentai dėl išieškotų lėšų paskirstymo nėra pagrįsti byloje esančiais objektyviais duomenimis, be ja, atskirajame skunde apeliantė taip pat nenurodė jokių pagrįstų argumentų, o vykdomosiose bylose esantys duomenys nepatvirtina antstolio nepagrįsto išieškotų lėšų skirstymo, netinkamo atlygio išsimokėjimo ar kitų neteisėtų veiksmų.

42. Apibendrinant kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas ir padarė pagrįstą išvadą, kad antstolis šiuo atveju nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.

Dėl kreipimosi į Europos Žmogaus Teisių Teismą

43. Apeliantė prašo kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl to, ar Valstybės kliudymas UAB „Deisima“ sumokėti kreditoriui neįstojusiam į priverstinio vykdymo procesą ir netapusiam išieškotoju, visas lėšas priverstinai skirstant tik kreditoriams tapusiems išieškotojais, nėra diskriminacija dėl statuso, numatytą Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 straipsnyje?“

44. Pagal CPK 3 straipsnio 6 dalį teismas, nagrinėdamas bylas, taiko Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ar jos protokolų nuostatas ir vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kai tai susiję su jo nagrinėjama byla, gali kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu.

45. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad įstatymas teisę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą nustato Lietuvos Aukščiausiajam Teismui ir tik tuomet, kai nagrinėjama byla susijusi su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Nagrinėjamu atveju apeliantės atskirąjį skundą nagrinėja apeliacinės instancijos teismas ir jam nėra įstatyme numatyta teisė kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, todėl šis apeliantės prašymas netenkintinas.

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

46. Apeliantė atskirajame skunde prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, užklausiant, ar CPK 6 straipsnio 6 dalis, numatanti tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui galimybę kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą su prašymu pateikti konsultacinę išvadą ir nesuteikianti tokios galimybės kitiems teismams, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taip pat prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, užklausiant, ar CPK 754 straipsnio nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims.

47. CPK 3 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį, prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Taigi teisė spręsti dėl būtinybės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai pagal įstatymą tenka bylą nagrinėjančiam teismui. Teismas turi kreiptis į Konstitucinį Teismą tais atvejais, kai jam kyla pagrįstų abejonių taikytino teisės akto, kurio atitikties Konstitucijai patikrinimas priklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, konstitucingumu. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje taip pat pažymima, kad bylą nagrinėjantis teismas savarankiškai sprendžia, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013). Ši teismo diskrecijos teisė nepriklauso nuo to, ar pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, ar ne. Nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, kad, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo šį prašymą patenkinti. Sprendžiant, ar yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgiama į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, kadangi pagrindas inicijuoti konstitucinės justicijos bylą gali būti konkrečią bylą nagrinėjančiam teismui kilusios abejonės dėl toje byloje taikytino teisės akto atitikties Konstitucijai.

48. Apeliantė abejoja CPK 3 straipsnio 6 dalies nuostatų atitikimui Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažymėtina, kad apeliantė yra juridinis asmuo ir skunde dėl antstolio veiksmų nekelia klausimų, susijusių su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu, todėl nėra pagrindo šį apelianto prašymą tenkinti.

49. Be to, apeliantė kelia klausimą dėl CPK 754 straipsnio nuostatų atitikimu Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims, tačiau skunde dėl antstolio veiksmų iš esmės neginčija CPK 754 straipsnyje nustatytam kreditorinių reikalavimų patenkinimo eiliškumui. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad apeliantės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl CPK 754 straipsnio nuostatų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės principui, Konstitucijos 23 straipsnio 1 daliai, 29 straipsnio 1 daliai, 46 straipsnio 1, 2 dalims nėra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku ir teismo nustatinėjamomis aplinkybėmis, apeliantės nurodytas CPK 754 straipsnio taikymas vykdymo procese nėra iš esmės skundžiamas nagrinėjamoje byloje, todėl apeliantės prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkintinas kaip nesusijęs su konkrečiais skundžiamais antstolio veiksmais.

Dėl bylos procesinės baigties

50. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.