Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovams advokatui Martynui Žilinskui, advokatui Haroldui Ivanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. G. ieškinį Širvintų rajono savivaldybės administracijai dėl neteisėto darbo sutarties nutraukimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pripažinti darbo sutarties nutraukimą pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau –DK) 129 straipsnį su ieškovu neteisėtu;panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-945 ir grąžinti ieškovą į darbą; priteisti iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad nuo 1998 m. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijoje, nuo 2008 m. kovo 3 d. Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus socialinio darbo organizatoriumi. 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, o 2015 m. gruodžio 10 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo. Įspėjime apie darbo sutarties nutraukimą nurodoma, kad ieškovo darbo sutartis nutraukiama, nes po Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūrinių pertvarkymų yra naikinama ieškovo pareigybė. Ieškovo pareigybės panaikinimas nėra realus, darbo sutarties nutraukimas pagal DK 129 str. 2 d. atliktas pažeidžiant Darbo kodekso nuostatas, todėl atleidimas iš darbo neteisėtas. 2015 m. rugpjūčio 4 d. Širvintų rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta, kad didžiausias leistinas valstybės tarnautojų pareigybių ir darbuotojų pagal darbo sutartis skaičius yra 122 (anksčiau buvo 125) bei patvirtinta nauja Širvintų rajono savivaldybės administracijos struktūra. Naujai patvirtintoje struktūroje esminių pakeitimų nenumatyta. Nei šiame savivaldybės tarybos sprendime, nei jokiame kitame sprendime nėra patvirtintas savivaldybės vykdomų funkcijų keitimas, mažinimas ar atsisakymas. Tvirtinant naują savivaldybės administracijos struktūrą buvo patvirtinti tik nauji skyrių pavadinimai. Nieko nepasisakyta dėl šių skyrių vykdytinų funkcijų, jų perskirstymo. Joks pareigybių sąrašas kartu su nauja savivaldybės administracijos struktūra nebuvo patvirtintas. Tarybos sprendimu patvirtinta tik lentelėje sudėliota struktūra, tačiau nieko nepasisakyta dėl to, kaip bus perskirstytos pareigybės, kiek konkrečiai darbuotojų planuojama palikti dirbti, o kiek atleisti, kaip bus vykdoma darbuotojų atranka. Atsakovo struktūroje Socialinės paramos ir sveikatos skyrius iš esmės išliko, tik buvo sujungtas su Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir tapo Socialinės paramos ir vaiko teisių skyriaus Socialinės paramos poskyriu. Iš esmės visos funkcijos, kurias vykdė socialinio darbo organizatoriai, išliko. Tiesiog dalis funkcijų buvo perskirstytos kitiems darbuotojams. Taigi keičiant struktūrą buvo padaryti tam tikri pakeitimai, tačiau tai nesąlygojo ieškovo vykdytų funkcijų atsisakymo. Ieškovo vykdytos funkcijos nebuvo panaikintos, jos buvo tiesiog kitaip perskirstytos. Šiuo atveju realių struktūrinių pertvarkymų nebuvo padaryta. Tos pačios funkcijos, kurias vykdė ieškovas, ir toliau išliko, taip pat ir poreikis asmens, kuris tas funkcijas vykdytų. Vien skyrių pavadinimų keitimas ir funkcijų perskirstymas nesudaro teisėto pagrindo ieškovo atleidimui. Atsakovas nevykdė savo kaip darbdavio pareigos siūlyti ieškovui laisvas darbo vietas. Per visą įspėjimo laikotarpį ieškovui nebuvo siūlomas joks kitas darbas, ieškovas neturėjo jokios informacijos apie esančias laisvas darbo vietas po patvirtintų struktūrinių pertvarkymų. Be to, atsakovas, priimdamas sprendimą dėl laisvos darbo vietos pasiūlymo ir ieškovo atleidimo, nevertino ieškovui taikomų socialinių garantijų pagal DK 135 str. pirmenybės teisės būti paliktam darbe ir taip pažeidė ieškovo teises. Atsakovo pasirinkimas, ką palikti dirbti, yra visiškai neaiškus, darytas slapčia, nesudaryta darbuotojų atrankos komisija, nevykdytas darbuotojų kvalifikacijos vertinimas. Ieškovas patenka į DK 129 str. 4 d. nurodytą darbuotojų grupę – ieškovui iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę mažiau nei 5 metai, taip pat ieškovui yra nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis. Taigi atsakovas galėjo atleisti ieškovą tik tuomet, jei ieškovo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, tačiau šiuo atveju nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovo palikimas darbe galėtų iš esmės pažeisti atsakovo interesus. Ieškovui įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą buvo visiškai neinformatyvus, neatitiko DK numatytos prasmės, nes nebuvo suteikta jokios konkrečios informacijos, kaip bus vykdomi struktūriniai pertvarkymai, kodėl naikinama jo pareigybė, kokios kuriamos naujos pareigybės, kaip bus siūlomos laisvos darbo vietos, kokiais kriterijais vadovaujantis bus atrenkami darbuotojai į laisvas darbo vietas, kurie darbuotojai turi pirmenybės teisę būti palikti dirbti. Visi pertvarkymai buvo vykdomi paslapčia, neinformuojant darbuotojų. Atsakovas kaip darbdavys visiškai ignoravo savo pareigą informuoti darbuotojus apie priimtą sprendimą, kuris turi esminę įtaką darbo organizavimui savivaldybėje ir darbuotojų padėčiai. Darbuotojai neturėjo jokios informacijos apie tai, kokios yra savivaldybės tarybos priimto sprendimo priežastys, kokie planuojami pokyčiai, kaip pareigybės bus perskirstytos patvirtinus naują struktūrą, kurie darbuotojai bus atleisti ir kokiais kriterijais vadovaujantis bus paliekami dirbti. Savivaldybės administracijoje, ir kitose savivaldybei priklausančiose įstaigose iš darbo buvo atleisti daugiausia asmenys, kurie dalyvavo rinkimuose į savivaldybės tarybą ar dirbo rinkimų komisijos nariais, stebėtojais, todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog šie atleidimai yra sąlygoti ne realių struktūrinių pertvarkymų, o yra siekis susidoroti su politiniais oponentais.

Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovo pareigybės panaikinimas nebuvo fiktyvus, o pareigybė realiai panaikinta kompetentingo organo - savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, todėl egzistavo DK 129 str. 2 d. pagrindas atleisti ieškovą iš darbo ne dėl jos kaltės. Širvintų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu, savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas atlikti visus būtinus veiksmus, susijusius su sprendimo įgyvendinimu. Iš esmės pakeitus atsakovo struktūrą, atsirado poreikis peržiūrėti administracijoje dirbančių valstybės tarnautojų ir darbuotojų vykdomas funkcijas, pareigybių aprašymus bei performuoti pareigybes taip, kad būtų optimizuotas savivaldybės administracijoje dirbančių darbuotojų ir valstybės tarnautojų darbo krūvis, išvengta funkcijų dubliavimo. Atsižvelgiant į tai, dalis administracijos darbuotojų ir valstybės tarnautojų administracijos direktoriaus buvo atleista. Vadovaujantis LR vietos savivaldos įstatymo 30 str. 1 d., savivaldybės administracijos direktorius turi teisę organizuoti Savivaldybės administracijos darbą, o Savivaldybės tarybos pritarimas steigiant naujas ar panaikinant esamas pareigybes bei skiriant ir atleidžiant darbuotojus, nėra reikalingas. Šios teisės administracijos direktoriui numatytos ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos nuostatuose. Savivaldybės taryba tvirtina tik maksimalų pareigybių skaičių, kurio administracijos direktorius negali viršyti, tačiau jis gali savo nuožiūra spręsti dėl mažesnio pareigybių savivaldybės administracijoje skaičiaus. Ieškovo darbo vieta buvo panaikinta dėl struktūrinių pertvarkymų Širvintų rajono savivaldybės administracijoje. Pirmiausia, savivaldybės administracijos struktūrinių pertvarkymų realumą patvirtina akivaizdžiai sumažėjęs administracijoje dirbančių asmenų skaičius. Buvo sumažintas administracijos struktūrinių padalinių ir pareigybių skaičius, o naujai įsteigtos tik kelios pareigybės. Socialinės paramos ir sveikatos skyrius, kuriame iki atleidimo ieškovas dirbo socialinio darbo organizatoriumi, savivaldybės tarybos sprendimu buvo panaikintas. Naujai patvirtintoje atsakovo struktūroje šio skyriaus funkcijas perėmė Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius. Naujai Savivaldybės tarybos patvirtintame Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyriaus liko socialinės paramos poskyris, tačiau įsteigus iš esmės naują administracijos padalinį, vykdantį žymiai platesnes nei su socialine parama susijusias funkcijas, negalima tapatinti naujai patvirtintų pareigybių su anksčiau egzistavusiomis. Ieškovas iš darbo atleistas laikantis visų galiojančių teisės aktų reikalavimų. Ieškovui apie atleidimą pranešta laikantis įstatymo nustatytų įspėjimo terminų, direktoriaus įsakymu ieškovui pavesta išmokėti 5 mėnesių išeitinę išmoką. Ieškovo atleidimo iš darbo dieną nebuvo laisvų darbo vietų. Laisvos valstybės tarnautojų pareigybės tokiu atveju neturi būti siūlomos, atsižvelgiant į valstybės tarnautojų statusą, jiems keliamus griežtesnius nei darbuotojams reikalavimus, priskiriamą didesnę atsakomybę. DK 135 straipsnyje įtvirtinta garantija dėl ieškovo pirmenybės teisės būti paliktam dirbti negalėjo būti pritaikyta, nes pirmenybės teisė suteikiama tiems darbuotojams, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai, o ieškovas į šią grupę nepatenka. Ieškovui 2015 m. rugpjūčio 6 d. įteikto įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys atitiko DK reikalavimus, t. y. jis informuota apie būsimą darbo sutarties nutraukimą, darbo sutarties nutraukimo priežastį, laiką, atsiskaitymo tvarką. Prieš savivaldybei 2015 m. rugpjūčio 4 d. priimant sprendimą dėl naujos savivaldybės administracijos struktūros, apie šį siūlymą bei jo priežastis buvo skelbiama savivaldybės internetiniame puslapyje, savivaldybės tarybos sprendimas buvo skelbiamas ir viešai. Apie pareigybės panaikinimą ieškovas buvo informuotas nedelsiant, kai tik buvo pradėti struktūriniai pertvarkymai, taigi buvo sudarytos realios galimybės savivaldybės administracijos darbuotojams sužinoti apie vykstančius struktūrinius pasikeitimus bei gauti visą juos dominančią informaciją. Atsakovas griežtai nesutinka, jog ieškovo ir kitų atsakovo įstaigoje dirbusių darbuotojų ir valstybės tarnautojų atleidimas buvo siekis susidoroti su politiniais oponentais. Politinės pažiūros ar kiti su darbinėmis funkcijomis nesusiję veiksniai priimant šį sprendimą neturėjo jokios reikšmės, šie kaltinimai yra melagingi. Net pripažinus atleidimą iš darbo pagal DK 129 str. neteisėtu, šis reikalavimas negalėtų būti tenkintas, kadangi ieškovo pareigybė neegzistuoja, gražinimas į pareigas yra objektyviai neįmanomas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovas nuo 1998 m. dirbo Širvintų rajono savivaldybės administracijoje, nuo 2008 m. kovo 3 d. Širvintų rajono savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus socialinio darbo organizatoriumi. 2015 m. rugpjūčio 6 d. ieškovui buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą, o 2015 m. gruodžio 10 d. ieškovas buvo atleistas iš darbo. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad atsakovo struktūroje Socialinės paramos ir sveikatos skyrius iš esmės išliko, tik buvo sujungtas su Vaiko teisių apsaugos skyriumi ir tapo Socialinės paramos ir vaiko teisių skyriaus Socialinės paramos poskyriu. Iš esmės visos funkcijos, kurias vykdė socialinio darbo organizatoriai, išliko. Be to, atsakovas, atleisdamas ieškovą nevertino ieškovui taikomų socialinių garantijų pagal DK 135 str. pirmenybės teisės būti paliktam darbe ir tai, kad ieškovas patenka į DK 129 str. 4 d. nurodytą darbuotojų grupę – ieškovui iki teisės gauti visą senatvės pensiją yra likę mažiau nei 5 metai, taip pat ieškovui yra nustatytas tik 40 procentų darbingumo lygis. Taigi atsakovas galėjo atleisti ieškovą tik tuomet, jei ieškovo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, tačiau tokios aplinkybės nenustatytos.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir teigia, kad ieškovo atleidimas buvo teisėtas.

Dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų kaip svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį pagal DK 129 straipsnio 1 dalį.

Pagal DK 129 straipsnio 1 dalį darbdavys savo iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį tik dėl svarbių priežasčių. To paties straipsnio 2 dalyje, be kitų svarbių priežasčių, kurioms esant galimas darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva, nurodyti ir darbovietės struktūriniai pertvarkymai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ne bet koks įmonės struktūrinis pertvarkymas gali būti vertinamas kaip svarbi priežastis nutraukti neterminuotą darbo sutartį. Darbovietės struktūriniai pertvarkymai gali būti teismo pripažįstami svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį tuo atveju, jeigu dėl struktūrinių pertvarkymų darbuotojas arba keli darbuotojai nebegali atlikti darbo sutartimi prisiimtų funkcijų, nes tokios funkcijos ar jų dalis darbovietėje iš viso nebeatliekamos arba joms atlikti užtenka mažiau darbuotojų; struktūriniai pertvarkymai turi būti įforminti atitinkamo darbdavio valdymo organo sprendimu ir jis turi būti realiai vykdomas. Struktūrinių pertvarkymų faktui konstatuoti, be kita ko, aktualu nustatyti, kokia iki jų buvo darbdavio struktūra (sandara) ir kaip ji pakito; taip pat būtina nustatyti, ar struktūriniai pertvarkymai nėra fiktyvūs, t. y. tokie, kuriais remiantis tik siekiama pagrįsti darbo sutarties su konkrečiu darbuotoju nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2007; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2012).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovo struktūros pakeitimai buvo tik formalūs. Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad atsakovo struktūra buvo patvirtinta 2015 m. rugpjūčio 4 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 1-103. 2015 m. gruodžio 11 d. savivaldybės administracijos direktorės įsakymu Nr. 10-1022 buvo patvirtintos naujos pareigybės bei pareigybių aprašymai. Savivaldybės taryba nesprendžia dėl konkrečių pareigybių steigimo ir panaikinimo, jų skaičiaus savivaldybės administracijoje nustatymo, taryba tik tvirtina struktūrą bei maksimalų leistiną pareigybių skaičių. Savivaldybės administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, pagal savo kompetenciją nustato valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių, pareigybes, ir tvirtina jų sąrašą. Šiuo atveju pareigybes tvirtino administracijos direktorė, todėl įstatymų reikalavimai nepažeisti.

Byloje taip pat nustatyta, kad savivaldybės administracijoje skyrių skaičius buvo sumažintas iki 11, atsirado poskyriai, perskirstytos padalinių funkcijos, sumažinta pareigybių, todėl nėra pagrindo teigti, kad įstaigoje nebuvo atlikti realūs pertvarkymai. Savivaldybės administracijoje funkcijas vykdo mažesnis valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis skaičius. Todėl darytina išvada, kad vidinė struktūra yra performuota, o darbuotojų skaičius sumažėjo. Teismas sutinka su ieškovu, kad jo, kaip ir daugelio kitų atleistų darbuotojų funkcijos savivaldybėje išliko, tačiau jos buvo perkeltos į kitą skyrių.

Analizuojant ieškovo darbo vietos pasikeitimus, matyti, kad jis dirbo Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus socialinio darbo organizatoriumi. Pasikeitus struktūrai, šio skyriaus neliko ir buvo sukurtas naujas Socialinės paramos ir vaiko teisių apsaugos skyrius. Naujojo skyriaus veikla apima ne tik socialinių paslaugų teikimą, bet ir vaiko teisių apsaugą. Šį skyrių sudaro du poskyriai – Vaiko teisių apsaugos poskyris ir Socialinės paramos poskyris. Socialinės paramos poskyryje numatyta etatų mažiau negu anksčiau buvusiame Socialinės paramos ir sveikatos skyriuje. Visa tai rodo, kad funkcijos tarp darbuotojų buvo perskirstytos, jų perskirstymo tikslingumo, ekonomiškumo teismas nevertina. Taigi, ieškovo darbovietėje struktūriniai pertvarkymai buvo realūs.

Dėl darbdavio pareigos siūlyti atleidžiamam darbuotojui kitą darbą vykdymo ir ieškovo pirmenybės likti darbe bei DK 129 straipsnio 4 dalyje numatyto ypatingo atvejo.

DK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo jo sutikimu perkelti į kitą darbą. Ši nuostata reiškia, jog darbdavys privalo per visą numatomo atleisti darbuotojo įspėjimo laikotarpį, t. y. iki pat atleidimo iš darbo dienos, ieškoti galimybės darbuotoją perkelti į kitą darbą. Vis dėlto ši įstatymu darbuotojui suteikta garantija gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu darbdavys tuo metu apskritai turi arba įspėjimo laikotarpiu atsiranda laisvų darbo vietų; jei esanti laisva darbo vieta yra tokia, kad joje galėtų būti įdarbintas (perkeltas) darbuotojas, t. y. ji atitinka darbuotojo profesiją, specialybę, kvalifikaciją, o reikiamais atvejais – ir sveikatos būklę; jei darbuotojas išreiškia sutikimą būti perkeltas į kitą darbą pas tą patį darbdavį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2012, 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

Byloje nėra ginčo, kad ieškovui atsakovas jokio kito jo kvalifikaciją atitinkančio darbo nesiūlė. Atsakovas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad visu laikotarpiu nuo įspėjimo įteikimo iki atleidimo ieškovui nebuvo galimybės pasiūlyti kitą darbą. Priešingai, teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas turėjo galimybę pasiūlyti ieškovui kitas pareigas. Kaip jau minėta, ieškovo atliekamos funkcijos buvo perkeltos į Socialinės paramos poskyrį. Iš byloje pateiktų Socialinės paramos poskyrio socialinio darbo organizatorių pareigybių matyti, kad praktiškai visos funkcijos yra išlikę, t.y. anksčiau jų buvo 23, o dabar liko 19 (pavyzdžiui, naujai sukurta J. C. pareigybė). Šios pareigybės ieškovo atleidimo metu buvo laisvos ir jos jam nebuvo pasiūlytos.

Šiuo atveju teismas kaip svarbią aplinkybę vertina tai, kad aukščiau minėtas pareigas užėmė iki reorganizacijos nedirbę asmenys, kurie buvo priimti į Širvintų rajono savivaldybės administraciją po ieškovo atleidimo. Pavyzdžiui, J. C. buvo priimta socialinio darbo organizatore 2016 m. sausio 15 d. Ieškovas atitinka visus šios pareigybės reikalavimus.

Byloje nustatyta, jog tik po tarybos sprendimo dėl naujos struktūros priėmimo buvo peržiūrimos administracijos darbuotojų funkcijos ir pareigybės. Įspėjimai apie pareigybės panaikinimą pareiškėjams buvo įteikti iš karto po tarybos sprendimo priėmimo, t. y. 2015 m. rugpjūčio 6 d., tačiau naujas pareigybių sąrašas ir skyrių bei atskirų pareigybių aprašymai patvirtinti bei jų funkcijos nustatytos tik 2015 m. gruodžio 7 ir 11 d. Taigi akivaizdu, kad ieškovas buvo įspėtas, kad jo pareigybė bus naikinama, nors joks konkretus sprendimas dėl funkcijų perskirstymo nebuvo priimtas ar patvirtintas. Atsakovas įspėjo ieškovą, nors tuo metu dar nežinojo, kokios funkcijos dubliuojasi, kokios galbūt yra perteklinės ir kurias pareigybes reikėtų realiai panaikinti. Taigi, atsakovas neturėjo galimybės ir pasiūlyti kitas pareigas.

Teismas sutinka su ieškovu, kad šiuo atveju atsakovas pažeidė ir ieškovo pirmumo teisę likti darbe. Pagal DK 129 straipsnio 4 dalį darbo sutartis su darbuotojais, kuriems iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, asmenims iki aštuoniolikos metų, neįgaliaisiais, darbuotojais, auginančiais vaikų iki keturiolikos metų, gali būti nutraukta tik ypatingais atvejais, jeigu darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Nagrinėjamu atveju atleidimo metu K. G. buvo likę iki pensijos mažiau kaip 5 metai (ieškovui pensijinis amžius pagal atsakovo lentelę sueis 2020 m. rugsėjo 7 d., o jis buvo atleistas 2015 m. gruodžio 10 d.), be to, K. G. nustatytas tik 40 proc. darbingumo lygis (t. I, b.l. 35). Nors atsakovas teigia, kad jis nežinojo apie ieškovo neįgalumą, faktas, kad ieškovui buvo skaičiuojamas darbo užmokestis su didesniu NPD, kuris taikomas neįgaliems asmenims, ir, kad jį skaičiavo atsakovas, rodo, jog atsakovui buvo žinoma apie šį faktą. Juolab, kad ieškovas nurodė, jog apie tai buvo informavęs tiek savo skyriaus vedėją, tiek buhalterijos skyrių.

DK 129 straipsnio 4 dalis aiškintina ir taikytina kartu su to paties straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis. Pagal DK 129 straipsnio 4 dalį neterminuota darbo sutartis su šioje teisės normoje išvardytais darbuotojais gali būti nutraukta tik esant svarbioms priežastims ( DK 129 straipsnio 2, 3 dalys) ir tik ypatingais atvejais, jeigu tokio darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus. Sprendžiant, ar, atleidžiant darbuotoją iš darbo, buvo laikytasi DK 129 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalių reikalavimų, būtina, be kita ko, aiškintis bei vertinti aplinkybes dėl darbuotojo tinkamo įspėjimo, svarbios priežasties, ypatingo atvejo ir galimybės perkelti darbuotoją jo sutikimu į kitą darbą egzistavimo arba egzistavimo. Darbuotojui ginčijant teismine tvarka darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį, nurodytų faktų buvimą privalo įrodyti darbdavys (CPK 178 straipsnis).

Aiškinant ypatingo atvejo, kaip DK 129 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, sampratą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pasisakyta, kad, sprendžiant, ar darbuotojas buvo atleistas iš darbo, nepažeidžiant DK 129 straipsnio 4 dalyje jam įtvirtintos garantijos, įvertintina, ar konkretus atvejis pripažintinas ypatingu: ar realiai egzistavo tokia svarbi darbuotojo atleidimo priežastis, dėl kurios neatleidus darbuotojo būtų iš esmės pažeisti darbdavio interesai; taigi darbdavys turi turėti svarią priežastį darbo sutarčiai su darbuotoju, patenkančiu į DK 129 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų kategorijas, nutraukti; tokia priežastis siejama su esminiais darbdavio interesais ir jų pažeidimu; ar darbuotojo palikimas darbe iš esmės pažeistų darbdavio interesus, nustatoma atsižvelgiant į konkretaus darbdavio veiklos specifiką ir aplinkybes, konkrečias darbo sutarties nutraukimo atvejo aplinkybes bei jį pagrindžiančias priežastis.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas, kaip teigia atsakovas, savo darbo įnašu neprisideda prie darbdavio veiklos rezultatų ir blogina darbdavio finansinę padėtį ir, kad ši priežastis buvo ypatingas atvejis ir ieškovo palikimas darbe pažeistų atsakovo interesus. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad praktiškai analogiškoms funkcijoms atlikti priimami nauji žmonės, anksčiau nedirbę pas atsakovą. Atsakovas ieškovui nesiūlė jokio kito darbo, nors ieškovas turi didelę patirtį, aukštąjį universitetinį išsilavinimą (jam prilygintą), yra skatintas už gerą darbą ir nėra niekad baustas už netinkamą pareigų atlikimą. Taigi, tokio darbuotojo palikimas darbe tikrai nepažeistų atsakovo interesų, juolab, kad socialinio darbo organizatoriaus pareigybės ir funkcijos išliko.

Nepagrįstas atsakovo teiginys, kad naujas darbuotojas priimtas pagal terminuotą sutartį, todėl tokio darbo nesiūlė ieškovui. Pažymėtina, jog sprendžiant atleidimo klausimą, visuomet turi būti stengiamasi kuo mažiau pažeisti atleidžiamo darbuotojo interesus. Taigi, ieškovui turėjo būti siūloma ir darbo vieta pagal terminuotą sutartį, tačiau to nebuvo padaryta.

Teismo vertinimu darbo sutarties nutraukimo neteisėtumą rodo ir tai, kad nebuvo vertinama ieškovo pirmenybė likti darbe lyginant su kitais darbuotojais, kurie nebuvo atleisti.

DK 135 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad kai dėl ekonominių ar technologinių priežasčių arba dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų mažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti palikti dirbti turi darbuotojai, kurie turi ne mažiau kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, išskyrus darbuotojus, įgijusius teisę į visą senatvės pensiją arba ją gaunančius. Šiuo atveju ieškovas pas atsakovą dirbo nuo 1998 m., o Socialinio darbo organizatoriumi nuo 2008 metų. Taigi, jo darbo stažas pas atsakovą daugiau kaip 17 metų, todėl ieškovas turėjo pirmumo teisę likti darbe, tačiau tokia teisė nebuvo vertinama. Nors atsakovas teigia, kad ieškovo pirmumo teisė buvo vertinama, jis nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, o pateiktas pareigybių poreikio vertinimas ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos darbuotojų lentelė su darbo stažo, pensijinio amžiaus paskaičiavimu neleidžia daryti išvados, kad buvo įvertinta ieškovo pirmenybė likti darbe ir nebuvo galimybės jo perkelti į kitas pareigas. Priešingai, iš minėtų lentelių matyti, kad savivaldybėje dirba nemažai darbuotojų neturinčių pirmumo teisės likti darbe, o taip pat pensijinio amžiaus asmenų, prieš kuriuos ieškovas turėjo pirmumo teisę likti darbe. Pavyzdžiui, iš atsakovo pateiktų lentelių manyti, kad socialinio darbo organizatore ir toliau liko dirbti V. S., kuri yra pensininkė ir neturi pirmenybės teisės likti darbe. Analogiškai V. Z. neturi jokios pirmenybės likti darbe, tačiau socialinio darbo organizatorės darbo vietą išsaugojo. Be to, ieškovo kvalifikacija turėjo būti lyginama ir su kitų pirmenybės teisę turinčių darbuotojų kvalifikacija ir dirbančių visoje savivaldybėje. Tačiau tai nebuvo padaryta.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esant DK 129 straipsnio 4 dalyje nustatytai garantijai, toks darbuotojas turi pirmenybę prieš darbuotoją, kuris yra aukštesnės kvalifikacijos, bet neturi šios garantijos. Ir net asmeniui turint pirmenybės teisę likti darbe pagal DK 135 straipsnio nuostatas, pirmumo teisė taikoma asmenims, turintiems DK 129 straipsnio 4 dalyje nustatytas garantijas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2013). Taigi, ieškovas turėjo pirmenybę likti darbe lyginant su didžiąja dalimi darbuotojų.

Šiuo atveju, teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra ta, kad atsakovas po darbuotojų atleidimo jau priėmė 17 naujų darbuotojų iki tol nedirbusių pas atsakovą, ir Socialinės paramos skyriuje priimta nauja darbuotoja, ieškovo išsilavinimas aukštasis universitetinis, t. y. visa tai rodo, kad pas atsakovą buvo laisvų darbo vietų, tačiau jos nebuvo siūlomos atleidžiamam darbuotojui.

Dėl darbuotojo įspėjimo ir informacijos keitimosi su darbuotoju.

DK 130 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą turinys. Įspėjime turi būti nurodyta atleidimo iš darbo priežastis ir aplinkybės, kuriomis motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas (DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Įspėjimo paskirtis yra informuoti darbuotoją dėl jo tolesnės padėties darbovietėje ir yra svarbi darbuotojų teisių užtikrinimo priemonė tiek ginant darbuotojo interesus jam dirbant, tiek sprendžiant ginčą dėl jo atleidimo iš darbo pagrįstumo ir teisėtumo. Įspėjimo tikslas atleidžiant darbuotoją dėl įmonėje vykdomų struktūrinių pertvarkymų yra suteikti jam informacijos apie tai, kokio masto, kokių padalinių ir nuo kada atliekami pertvarkymai bei kita darbuotojo teisėms įgyvendinti ir prireikus ginti nuo pažeidimų reikalinga informacija. Pagal ją darbuotojas turi turėti galimybę sužinoti, patikrinti ir įsitikinti, kad pertvarkymai yra realiai vykdomi ir yra tikroji jo atleidimo iš darbo prielaida. Įspėjime turi būti žinios, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima pertvarkymai. Iš šių duomenų darbuotojas turi turėti galimybę spręsti ir įsitikinti, kad pirmiau nurodyta atleidimo iš darbo prielaida yra pagrindas atleisti iš darbo būtent jį, o ne kitus darbuotojus, su kuriais vykdomas pertvarkymas yra susijęs. Ši informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai darbuotojas įspėjamas apie atleidimą iš darbo dėl vykdomų struktūrinių pertvarkymų, įspėjime turi būti detaliai nurodyta, nuo kada, kokio masto, kurių struktūrinių padalinių (ar jų dalių), kurių darbuotojų darbo organizavimą ar kitokio pobūdžio (jį konkrečiai nurodant) pertvarkymai bus atliekami. DK 130 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimų neatitinka įspėjimo tekstas, kuriame nurodytas abstraktus vykdomų struktūrinių pertvarkymų faktas, bet jie nesukonkretinti pirmiau nurodytu būdu.

DK 47 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą dėl darbovietės struktūrinių pertvarkymų darbdavys turi surengti konsultacijas su darbuotojų atstovais. Tokios konsultacijos turi būti išankstinės, t. y. įvykti iki įspėjimų darbuotojams įteikimo. Šia nuostata siekiama išvengti numatomų pertvarkymų neigiamų pasekmių arba jas sušvelninti. 1998 m. liepos 20 d. Europos Sąjungos Tarybos Direktyvos 98/59/EB „Dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su kolektyviniu atleidimu iš darbo, suderinimo“ 2 straipsnyje nustatyta, kad kolektyvinio atleidimo atveju darbdavys turi iš anksto pradėti konsultuotis su darbuotojų atstovais, kad būtų pasiektas susitarimas, o per šias konsultacijas reikia tartis, kokiais būdais ir priemonėmis galima išvengti kolektyvinių atleidimų arba sumažinti atleidžiamų darbuotojų skaičių, taip pat sušvelninti šių atleidimų padarinius papildomomis socialinėmis priemonėmis. Jos gali būti skirtos atleistiesiems darbuotojams iš naujo įdarbinti arba perkvalifikuoti. Pagal Konvencijos Nr. 158 13 straipsnį darbuotojų atstovams su būsimų atleidimų priežastimis susijusi informacija turi būti pateikiama laiku, o galimybė konsultuotis apie priemones, mažinančias atleidimų skaičių ar jų neigiamas pasekmes, turi būti suteikta kaip įmanoma anksčiau. Jeigu konsultacijos iš viso nebūtų surengtos, tai gali būti svarstoma kaip darbuotojų ar jų atstovų teisių pažeidimas ir darbuotojų atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas.

Nagrinėjamu atveju, ieškovui įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą laiku, jis informuotas apie tai, kad jo pareigybė yra naikinama ir, kad įspėjimo laiku jam bus siūlomos užimti laisvos darbo vietos. Tačiau, teismo vertinimu, įspėjime turėjo būti aiškiai nurodoma, kokio masto ir kokias struktūras bei kitus darbuotojus apima atsakovo struktūriniai pertvarkymai. Iš ieškovui įteikto įspėjimo turinio sunku nuspręsti ir įsitikinti tuo, kad nurodyta atleidimo iš darbo priežastis yra pagrindas atleisti būtent jį, o ne kitus darbuotojus. Pažymėtina, kad naujos pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d., t. y. jau po ieškovo atleidimo. Turint omenyje, kad analogiškus įspėjimus dėl pareigybių panaikinimo gavo visi savivaldybės administracijos darbuotojai, išskyrus vadovybę, visi įspėti darbuotojai turėjo teisę pagrįstai manyti, kad atleistas bus kitas darbuotojas, o ne jis. Juo labiau, kad Širvintų rajono savivaldybės taryba 2015 m. liepos 27 d. sprendimu sumažino maksimalų darbuotojų skaičių tik trimis, t. y. nuo 125 iki 122. Atsižvelgiant į tai, ir į tai, kad apie grupinį darbuotojų atleidimą nebuvo pranešta Darbo biržai, ieškovas pagrįstai manė, jog jis nebus atleistas. Be to, tokio turinio įspėjimas, žinant, kad įspėti visi savivaldybės administracijos darbuotojai, o maksimalus darbuotojų skaičius sumažintas tik trimis, neleido ieškovui pagrįstai manyti, kad būtent jis bus atleistas iš darbo. Juolab, kad keletas darbuotojų įspėjimo laikotarpiu iš darbo išėjo patys.

Atsakovo teigimu, apie planuojamus struktūros pokyčius darbuotojai buvo informuoti paskelbiant informaciją savivaldybės administracijos interneto tinklalapyje bei buvo sudarytos visos galimybės gauti visą informaciją, tačiau byloje nustatyta, kad konkretūs pasikeitimai dėl pareigybių buvo pradėti svartyti tik po tarybos sprendimo priėmimo, o konkrečios pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d.

Darbuotojai būtų buvę tinkamai informuoti, jeigu su jais būtų surengtos konsultacijos, kurios yra būtinos atleidžiant grupę asmenų (šiuo atveju buvo atleista 24 darbuotojai iš 125, t. y. buvo grupinis atleidimas) ir jų metu būtų aiškiai nustatyta, kuriuos darbuotojus numatoma atleisti, būtų buvusi gauta informacija reikalinga darbuotojui įgyvendinant jo teises dėl galimybių būti perkeltam į kitą darbą, naudotis pirmumo teise atleidžiant iš darbo, tikintis gauti atsilaisvinančias ar naujai sukuriamas pertvarkymo metu darbo vietas. Ieškovo atleidimo iš darbo metu tokios konsultacijos nebuvo rengiamos. Atsakovo pateikti kvietimai į susirinkimus neįrodo to, kad buvo su darbuotojais konsultuojamasi, nes kvietimuose nenurodyta, kokiu klausimu rengiami susirinkimai, susirinkimų metu nebuvo rašomi protokolai. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad minėtų susirinkimų metu darbuotojai buvo išleidžiami į pensiją, sveikinami, ir pan., tačiau restruktūrizacijos klausimai nebuvo keliami ir visi darbuotojai iki atleidimo tikėjosi, kad jie ir toliau dirbs. Tai, kad su darbuotojais nebuvo konsultuojamasi iš dalies patvirtina ir tai, kad naujos pareigybės buvo patvirtintos tik 2015 m. gruodžio 11 d., t. y. iki atleidimo nebuvo žinoma kokios bus patvirtintos naujos pareigybės.

Dėl darbo biržos informavimo.

DK 130¹ straipsnyje nustatyta, kad apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą darbdavys privalo raštu pranešti teritorinei darbo biržai Vyriausybės nustatyta tvarka pasibaigus konsultacijoms su darbuotojų atstovais ir ne vėliau kaip prieš įteikdamas įspėjimus apie darbo sutarties nutraukimą. Šis reikalavimas turi būti vykdomas, jei per trisdešimt kalendorinių dienų numatoma atleisti ne mažiau kaip dešimt procentų darbuotojų įmonėse, kuriose dirba nuo šimto iki dviejų šimtų devyniasdešimt devynių darbuotojų (DK 130¹ str. 1 d. 2 p.).

Šiuo atveju savivaldybėje dirbo 125 darbuotojai, o buvo atleisti 24 darbuotojai, todėl atleidimas laikytinas grupiniu, tačiau teritorinei darbo biržai apie tai nebuvo pranešta. To neginčija ir atsakovas.

DK 130¹ straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis negali būti nutraukiama pažeidus pareigą pranešti teritorinei darbo biržai apie numatomą grupės darbuotojų atleidimą ar pareigą konsultuotis su darbuotojų atstovais. Byloje nustatyta, kad jokios konsultacijos su darbuotojais nebuvo rengiamos ir nebuvo pranešta darbo biržai apie grupės darbuotojų atleidimą, todėl darbo sutartis su ieškovu negalėjo būti nutraukta.

Dėl ieškovo grąžinimo į darbą.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau yra išdėstyta, darytina išvada, kad nutraukiant darbo sutartį su ieškovu buvo pažeista visa eilė DK normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, nesant darbuotojo kaltės, šie pažeidimai yra grubūs, todėl darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta neteisėtai.

Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu, individualus norminis aktas, priimtas dėl jo atleidimo iš darbo, naikintinas. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo darbo vieta ir funkcijos yra išlikę, ieškovas grąžintinas į darbą.

Nepagrįstas atsakovo argumentas, jog šiuo metu nėra darbo vietos, į kurią gali būti grąžinamas ieškovas. Teismo posėdžio metu apklausta Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorė nurodė, kad pareigybių keitimas, sukūrimas yra jos diskrecijos teisės ir pagal poreikį ji jas steigia, keičia. Tai patvirtina ir byloje esantys įrodymai, jog patvirtintos valstybės tarnautojų pareigybės buvo keičiamos atgal į specialistų pagal darbo sutartį pareigybes, todėl tikrai manytina, jog norint galima darbuotoją grąžinti į darbą. Juolab, kad ir šiuo metu yra laisvų darbo vietų ir kaip administracijos direktorė teismo posėdžio teigė, jog greičiausia ateityje jos bus užpildytos. Tai patvirtina ir 2015 m. gruodžio 11 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymu Nr. 10-1022 patvirtintas Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių sąrašas, iš kurio matyti, kad Socialinės paramos poskyryje yra trys laisvos darbo vietos.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio ir procesinių palūkanų priteisimo.

Pagal DK 300 straipsnio 3 dalį, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia jam vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Minėta įstatymo nuostata siekiama darbuotojui kompensuoti jo turėtus praradimus.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas iš darbo atleistas 2015 m. gruodžio 10 d. Jo vidutinis mėnesio darbo užmokestis buvo 481,95 Eur (t.3, b.l. 89). Ieškovui taip pat 5 mėnesius buvo išmokėta išeitinė išmoka, todėl, grąžinus jį į darbą, jam priteisiamas vidutinis mėnesio darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, atskaitant ieškovui išmokėtą išeitinę išmoką.

Ieškovas teismo posėdžio metu atsisakė nuo reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (LR CPK 140 str. 1 d.). Minėto reikalavimo atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui ar imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Reikalavimo atsisakymo pasekmės ieškovei yra žinomos. Esant šioms aplinkybėms, yra visos sąlygos priimti reikalavimo dėl 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo atsisakymą (CPK 42 str. 1 ir 2 d., 140 str. 1 d.). Priėmus reikalavimo dėl 5 procentų procesinių palūkanų atsisakymą, byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d. 4 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (Nauja redakcija nuo 2015-03-20, Nr. 1R-77) (toliau – Rekomendacijos). Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas patyrė 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsniu, atsižvelgdamas į Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, į ieškovo atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir pobūdį, jos darbo ir laiko sąnaudas, į bylos pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, į bylos nagrinėjimo trukmę, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, mano, kad šis bylinėjimosi išlaidų dydis nėra per didelis ir neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių. Tačiau, kadangi vieno iš reikalavimų ieškovas atsisakė, atsižvelgiant į atsakovo atstovavimo išlaidų dydį šioje byloje, ieškovui priteistinas bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas iki 1050 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovo K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) darbo sutarties nutraukimą pagal DK 129 straipsnį neteisėtu.

Panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2015 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 10-945 ir grąžinti ieškovą K. G. į Širvintų rajono savivaldybės socialinio darbo organizatoriaus ar lygiavertes pareigas.

Įpareigoti Širvintų rajono savivaldybės administraciją sumokėti ieškovui K. G. po 481,95 Eur vidutinį darbo užmokestį už kiekvieną mėnesį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskaitant jam išmokėtą 5 mėnesių išeitinę išmoką.

Priimti ieškovo K. G. ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukti.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti ieškovui K. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Širvintų rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 188722373) 1050 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.