- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-24
- Bylos Nr.
- 1S-310-478/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- M. Č.
- Kategorijos
- 2.5.14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 17 d. priimtą nutarimą taikyti nuteistajam M. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. Č. nuteistas Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 6 punktą, 9 punktą, 180 straipsnio 3 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 3 dalį ir 289 straipsnį, 25 straipsnio 3 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, laisvės atėmimu 17 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pakeista 2008 m. balandžio 1 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių skyrimo, paskirta galutinė bausmė – 17 metų laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2006 m. rugsėjo 5 d., pabaiga – 2023 m. rugsėjo 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2020 m. vasario 17 d. Komisijos nutarimu nutarta taikyti nuteistajam M. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 3 metų 6 mėnesių 22 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Komisija nurodė, kad pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas yra 34 balai, ir tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema. Bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys pasižymėjo teigiamomis savybėmis, jis nebuvo baustas už režimo reikalavimų pažeidimus, skatintas, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, kas sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, likusi neatlikta bausmės dalis, nusikalstamo elgesio rizika, ir padarė išvadą, kad nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.
4. Skunde nuteistasis M. Č. nesutinka su teismo išvada, kad jis dar negali būti lygtinai paleistas, prašo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti jo skundą ir priimti teisingą sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą.
Šalies argumentai
4.1. Skunde M. Č. nurodo, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, formalus lygtinio paleidimo kriterijus - atlikta minimali laisvės atėmimo bausmės dalis - siejamas su nusikaltimo sunkumu. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo neprivaloma dar kartą atsižvelgti ir esmine aplinkybe laikyti nusikaltimo sunkumą. Aplinkybės apie nusikalstamą veiką, už kurią nuteistasis yra nuteistas ir atlieka bausmę, jokiu būdu negali būti vertinamos sprendžiant šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl to, kad šios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Teigia, kad vertinant lygtinio paleidimo materialiąsias sąlygas, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteistojo elgesio pokyčius, teisingą bausmės paskirties suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir nebenusikals. Komisijos nutarime nustatyta, kad nuteistasis įvykdė komisijos nustatytas rekomendacijas, neturi galiojančių nuobaudų, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose. Nuteistojo nuomone, bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį jo atžvilgiu, ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.
4.2. Nuteistasis nesutinka su prokurorės poziciją, nes, pasak jo, ji naudoja ne faktinius duomenis, o susidorojimo metodus, kadangi jį apibūdinančios aplinkybės patvirtina, jog M. Č. atitinka gero elgesio kriterijus, tačiau ir po pusantrų metų prokurorė su apylinkės teismu teigia, kad visgi jo elgesys nėra nepriekaištingas, todėl jis kelia klausimą, ką turi padaryti, kad elgesys tenkintų teismą. Nuteistasis skunde nurodo, kad prokurorė atsižvelgia į ankstesnį netyčinį nusikaltimą, tačiau tą jau vertino teismas, priimdamas nuosprendį. Teigia, kad šiuo atveju, turi būti vertinamas elgesys šios bausmės atlikimo metu, kitaip lygtinio paleidimo institutas tampa beprasmišku, nes ankstesnio teistumo jis negali ištrinti ir pakeisti jo aplinkybių.
4.3. Nuteistojo vertinimu, teismo teiginys, kad per trumpa atlikta bausmė sudarytų pagrindą klaidingam suvokimui, neva bausmė per lengva, neapima realios bausmės vertinimo, juk bausmę jis atlieka jau 13 metų ir 6 mėnesius, ir tai pakankamas laiko tarpas, o likusi bausmė galėtų būti naudojama jo integracijai į visuomenę. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam nesuprantama, kodėl nėra suteikiama teisė į lygtinį paleidimą, kai neatlikta bausmės dalis 3 metai ir 6 mėnesiai, nes neaišku, kada ir kaip jis turės integruotis į laisvę, jei nesuteikiamas lygtinis paleidimas.
4.4. Skunde M. Č. nurodo, kad teismas neišsamiai įvertino visų lygtiniam paleidimui svarbių aplinkybių, kad jis laikomas atvirojoje kolonijoje, dirba už pataisos namų teritorijos ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei, lankosi namuose, ir suteiktas lygtinis paleidimas padėtų jam įsidarbinti arčiau gyvenamosios vietos, suteiktų didesnes darbines pajamas ir padidintų galimybes padėti šeimai, išmokėti didesnėmis dalimis ieškinį, ir tuo pagerintų jo integraciją. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad jis padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad jo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas, ir tai rodo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Skundo autoriaus nuomone, įvertinus pateiktą komisijos nutarimą bei nuteistojo asmens bylos duomenis, darytina išvada, kad nėra kliūčių tvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos (BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
5. Atsiliepimo į nuteistojo apeliacinį skundą negauti.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo M. Č. skundas atmestinas.
7. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, atlikę įstatyme numatytą paskirtos bausmės dalį, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
8. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis M. Č. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei ar aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Atlikus nuteistojo M. Č. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta 34 balai, kas reiškia, jog jis priklauso žemos rizikos grupei, tačiau, kaip buvo paminėta, net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
9. Nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami M. Č. elgesio pokyčiai – jis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamą nuteistojo pažangą, mažinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis kas kiek laiko užsiimdavo veikla, kuri yra susijusi su jo nusikalstamumu, praeityje jam įtaką darė asocialios grupės, jis kartodavo tas pačias klaidas, nes nepasimokydavo iš patyrimo, šiuo metu greitą veikimą vertina kaip ryžtingo ir savimi pasitikinčio žmogaus požymį. Jis, siekdamas išspręsti problemas, praeityje ne visuomet panaudodavo adekvačius problemų sprendimo būdus, siekdamas, kad kiti paklustų, naudojo smurtą ar grasino smurtu. Nuteistasis mano, jog šiuo metu jis neturi jokio pobūdžio sunkumų, ypač tokių, kurie būtų susiję su jo nusikalstamumu, tačiau iš asmens bylos matyti, kad viena iš jam skirtų drausminių nuobaudų, bausmę atliekant pataisos įstaigoje, buvo už fizinio smurto naudojimą prieš kitus asmenis. Nors šis pažeidimas buvo padarytas pakankamai seniai, drausminė nuobauda jau nebegalioja, po to nuteistasis daug kartų buvo skatintas už gerą elgesį, tačiau toks pažeidimo pobūdis, vertinant jį aptartų M. Č. asmenybės ypatumų bei jo elgesio laisvėje, visumos kontekste, apylinkės teismo pagrįstai buvo vertintas kaip atitinkamai charakterizuojantis nuteistąjį, ir šie asmenybę apibūdinantys charakterio bruožai pirmosios instancijos teismui leido pagrįstai abejoti, jog šiuo metu išėjęs į laisvę, nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.
10. Dėl skundo argumento, susijusio su prokurorės atsiliepime išreikšta pozicija, teisėjų kolegija pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK), nei BVK nedraudžia prokurorui teikti atsiliepimą dėl Komisijos priimto nutarimo, be to, atsiliepime prokuroro išsakyta nuomonė teismui nėra privaloma, pateikdamas nuomonę dėl komisijos nutarimo netvirtinimo, prokuroras negali įtakoti teismo sprendimo. Teismas gali atsižvelgti į atsiliepime nurodytas aplinkybes, tačiau, priimdamas sprendimą, patikrina visus apie nuteistąjį pateiktus faktinius duomenis. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo procedūra yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose. BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti. Ši įstatymo norma suponuoja išvadą, jog teismo prerogatyva yra spręsti, ar yra pakankamas pagrindas nuteistojo lygtinio paleidimo taikymui.
11. Skunde nuteistasis nurodo, kad aplinkybės apie nusikalstamą veiką negali būti vertinamos sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jau vien dėl to, kad šios aplinkybės buvo vertinamos priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas. Pažymima, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. M. Č. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, tačiau jis nuteistas už šešių tyčinių nusikaltimų padarymą, du kurių priskiriami prie sunkių, o vienas – labai sunkių nusikaltimų kategorijai, jį padarė veikdamas bendrininkų grupėje, teisminio bylos nagrinėjimo metu jis kaltę pripažino tik iš dalies. Šias aplinkybes būtina vertinti, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, kaip jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes.
12. M. Č. skunde teigia, kad jis atlikęs didelę paskirtos bausmės dalį, todėl likusi bausmė galėtų būti naudojama jo integracijai į visuomenę. BVK 157 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir M. Č. šį formalų pagrindą atitinka, jis atliko tris ketvirtadalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (BVK 157 straipsnio 2 dalies 4 punktas), tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.
13. Teisėjų kolegija laiko, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, M. Č. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. kovo 26 d. nutartį.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.