Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis T. B. savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad vykdyti prekybai reikalingi finansai, o jis jų neturi. Neįmanoma vykdyti jokios finansinės veiklos be finansų. O jeigu veiklos negali vykdyti, tai neišsiimami ir jokios licencijos ar leidimai, todėl ir nepildomi jokie dokumentai, o praktika kažkam aprodyti automobilį nėra niekur uždrausta, niekuo neapmokestinta ir VMI tokia veikla nėra numatyta. Kaltinamasis paaiškino, kad nuo 1998 metų jis turi kažkokios praktikos su automobiliais – važiuodavo į užsienį, pirkdavo lengvuosius automobilius, juos atsivarydavo, taip pat padėdavo juos atsivaryti, parduodavo. Taip atsirado ir didelis pažinčių ratas. Vėliau kaltinamasis išėjo į karinę tarnybinę, vedė, todėl ta veikla nutrūko. Vėliau jį žmonės susirasdavo, klausdavo, ar gali jam palikti prižiūrėti automobilį, tai yra užkurti automobilį, parodyti klientui, duoti pavažiuoti. Jam būdavo paliekami dokumentai, sutartys, jeigu klientui automobilis patiktų, tai kaltinamasis automobilį perduodavo. Kaltinamojo teigimu, parduoti automobilį gali kai esi jį įsigijęs, kai jis asmeniui priklauso. Kaltinamasis teigia, kad iš jo pusės, tai būdavo automobilio perdavimas, nes jis nebūdavo automobilių savininkas. Pirkdavęs automobilį žmogus pinigus duodavo kaltinamajam, o jis juos perduodavo automobilio savininkui. Buvo tie automobiliai, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Kaltinamasis juos rodė pirkėjams, perdavė. Asmenų, kuriems jis automobilius perdavė, pavardžių, vardų nepamena. Už automobilio perdavimą, apžiūrą kaltinamasis gaudavo 20 Eur, jei reikėdavo nuvežti, pavyzdžiui, techninei apžiūrai, tai paprašydavo dar 10 Eur. 20 Eur gaudavo, jei automobilį parduodavo, jei automobilio niekas nepirkdavo, tai nieko ir negaudavo. Ši jo veikla neregistruojama, nes nėra tokios veiklos. Individualios veiklos pažymėjimą buvo išsiėmęs mėnesiui laiko tik formaliai, pagal jį nieko nedirbo, nes darbo biržoje jam liepė arba išsiimti pažymą, arba įsidarbinti, kad pasikeistų kaltinamojo statusas. Šiuo metu iš seniūnijos gauna 158 Eur pašalpą. Ją pradėjo gauti, kai išėjo iš įkalinimo įstaigos, lyg nuo 2012 m. pabaigos. Už automobilių aprodymą uždirbdavo 100–150 Eur per mėnesį, bet ne visada gaudavo tokias sumas, kartais susitardavo, kad ukrainiečiai jam atvežtų vaistų, kad nereiktų jiems kaltinamajam mokėti pinigų. Tuo metu ukrainiečiai buvo pradėję kaip naują verslo rūšį – jie masiškai registruodavo automobilius per lietuviškas įmones, išimdami lietuvišką registraciją, tam reikėdavo praeiti techninę apžiūrą, todėl jie klausdavo kaltinamojo, kaip ir kur tai padaryti, kaltinamasis važiuodavo su jais kartu, jei jo prašydavo, tai nuveždavo ir pats, tai prašydavo už tai duoti 10 Eur. Būdavo, kad kaltinamasis ir apdrausdavo transporto priemones, nes jeigu reikėdavo kažką paremontuoti ir kažkur važiuoti, tai būdavo tas momentinis draudimas, nes tada mažesnė bauda iš policijos. Transporto priemonės visos būdavo be draudimo ir neregistruotos Lietuvoje, jos būdavo atvežtos iš užsienio. Automobilio pardavėjas būdavo lietuvis, bet pagal dokumentus – užsienio pilietis. Ekspertizė reikalinga norint pakeisti kategoriją – pavyzdžiui, kai automobilis dokumentuose pažymėtas su M1 kategorija, kaip krovininis, tada reikia nuvažiuoti į ekspertizę, kad parodyti, kad tas automobilis yra keleivinis. Kad tai sutvarkyti, automobilio pardavėjas kaltinamajam duodavo 10–20 Eur. Kai automobiliui reikėdavo techninės apžiūros, ją atlikti kaltinamojo prašydavo arba pirkėjas, arba automobilio pardavėjas. Kaltinamasis į „auto plius“ talpindavo visokius skelbimus. Perkant iš „auto plius“ 5 skelbimų paketą, tai kainuoja 7 Eur, ir jei žmogus nori įsidėti skelbimą, kaltinamasis už 3 Eur įkeldavo kitų žmonių skelbimus dėl parduodamų automobilių ir tokiu būdu užsidirbdavo kelis eurus nuo skelbimo įdėjimo. Kaltinamasis nurodė, kad yra visiškas absurdas, kad jis gavo apie 122 tūkstančius eurų pajamų. VMI inspektorė paaiškino, kaip gavo tokią sumą – sudėjo visų automobilių vidutines vertes, tai yra, ar tik draudimas automobilio buvo paimtas, ar techninė apžiūra. Ta pati VMI jam buvo atsiuntusi kažkokį reikalavimą, kad išsiimti veiklos liudijimą ir susimokėti 16 Eur mokesčių, ką kaltinamasis ir padarė, tuo tarpu tokios veiklos, kaip transporto priemonių pardavimas, ar kažko panašaus, liudijimo išsiėmimo išlaidos yra apie 160–180 Eur, tai yra vien tik mokėjimai Sodrai, kurių, pasak kaltinamojo, jis net nesurenka. Jis tai sako tik preliminariai, nes jis tos veiklos realiai net nevykdė. Šiuo metu turi reikalų su antstoliais dėl pirmo teistumo, ir skolos dėl jo tik tęsiasi ir auga. Kai išsiėminėjo individualios veiklos pažymą, klausė VMI specialistų dėl jo atliekamos veiklos įforminimo, tai jam aiškino, kad nėra tokios veiklos, kuria užsiima kaltinamasis, todėl negalima deklaruoti pajamų. Šioje sferoje nėra paslaugų teikimo sutarčių iš viso.

Savo vardu automobilių jis nėra registravęs. Automobilį „Regitroje“ registruoja pats pirkėjas. Kaltinamasis niekam nepadėjo įregistruoti 39 automobilių, net nežino, kaip tas padėjimas gali būti išreiškiamas. Jis tik paaiškindavo pirkėjams kaip, kas, kur yra. Nuo 2014 m. sausio 1 d. jis jokio automobilio nepirko ir neregistravo. Atsisako komentuoti dėl 3296 Eur pervedimo E. S., nėra pervedęs Š. M. 27 745 Eur.

Nors kaltinamasis T. B. neprisipažino padaręs nusikaltimus, jo kaltė įrodyta liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais.

Liudytojas Š. M. parodė, kad T. B. pažįsta, šiuo metu nebendrauja, anksčiau tarp jų santykiai buvo normalūs. Bendravimas anksčiau su T. B. buvo tik toks, kad liudytojas jam suteikė paslaugą – darė pavedimus, kai T. B. pirko mašinas. Liudytojas paslaugą T. B. teikė prieš 2–4 metus. Tuo metu liudytojas prekiavo automobiliais, kuriuos įsigydavo užsienyje, pavyzdžiui Danijoje. Liudytojas nurodė tiksliai nežinąs, tačiau, jo nuomone, T. B. užsiiminėjo tikriausiai tuo pačiu. T. B. pirkdavo automobilius. Liudytojas nesidomėjo, kodėl T. B. prašė, kad liudytojas padarytų pavedimą. Liudytojas T. B. skolingas nebuvo, T. B. liudytojui duodavo grynus pinigus, liudytojas juos įdėdavo į bankomatą ir darydavo pavedimą. Liudytojas tiksliai nepamena, kiek kartų darė tokį pavedimą, mano, kad T. B. pirko mažiau nei 10 automobilių. Bendros sumos, kurią pervedė, neprisimena, bet teigia, kad sumos už automobilį buvo nedidelės, gal 1500 Eur. Liudytojas pamena, kad pinigus pervesdavo firmai, jos pavadinimo nepamena, nepamena ir už kokius automobilius pervedė pinigus. Liudytojas pats tuo metu vykdė veiklą pagal individualios veiklos pažymą – pardavinėdavo turguje automobilius turguje. T. B. liudytojas turguje taip pat yra matęs, gal yra matęs ir jį parduodant automobilius.

Liudytojas parodė, kad apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tyrėjui pasakojo teisingai, nemelavo, nes buvo mažai laiko praėję.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 91–92), kuriuose liudytojas Š. M. parodė, kad nuo 2018 metų sausio mėnesio jis vykdo individualią veiklą, susijusią su automobilių pirkimu ir pardavimu. Automobilius jis perka iš Danijos ir juos parduoda Lietuvoje. T. B. pažįsta maždaug nuo 2018 metų, su juo susipažino (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) liudytojas pardavinėjo automobilius, T. B. taip pat pardavinėjo automobilius. Su juo pradėjo bendrauti. Liudytojas yra dirbęs užsienyje, tai yra Danijoje, joje turi kontaktų. Jis internetu randa skalbimus dėl parduodamų automobilių, pats važiuoja juos parsivaryti. T. B. jo paprašė pervesti pinigus už perkamus automobilius. Liudytojas turi banko sąskaitą, per kurią atlieka pirkimus. Kodėl T. B. pats iš savo sąskaitos neatliko pavedimų, liudytojas nežino. Liudytojas sutiko pervesti pinigus – sutiko T. B. padėti be jokio atlygio. T. B. pats internetu susirado automobilius, už kuriuos paprašė liudytojo atlikti pavedimus. T. B. liudytojui davė pinigus grynais, o liudytojas atliko pavedimus firmai „B.", kuri užsiima automobilių pardavimu. Liudytojas, T. B. paprašytas, pervesdavo pinigus už perkamus automobilius iki metų laiko. Tai vyko 2018 metais. Liudytojas atliko pavedimus apie 5 kartus. Vienu metu buvo perkama vienas ar du automobiliai. Už automobilį suma buvo apie 3000 eurų. Brangesni automobiliai nebuvo perkami. Atlikdamas pavedimą, liudytojas nurodydavo, kad pavedimas už T. B.. Pagal mokesčių nurodytą informaciją, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. T. B. galėjo jam perduoti 27 745 Eur už automobilių pirkimus. Liudytojas T. B. duotus pinigus įnešdavo į banko sąskaitą ir atlikdavo pavedimus. Pagal nurodytą sumą T. B. galėjo įgyti apie 8 automobilius. Įsigyjami automobiliai buvo įvairių markių. Liudytojas atliko tik pavedimus, kaip šie automobiliai būdavo pargabenami į Lietuvą, jis nežino. Kai kuriuos pargabentus automobilius liudytojas matydavo pardavinėjamus automobilių turguje. T. B. pardavimui turėdavo 2–3 automobilius. Iš kur dar T. B. pirkdavo automobilius, liudytojas nežino. Kam T. B. automobilius parduodavo, liudytojas nežino. T. B. liudytojui visada paduodavo pinigus grynais, kuriuos liudytojas įnešdavo į banko sąskaitą. Jokių dokumentų liudytojas su T. B. nepasirašinėjo, tai buvo žodinis sutarimas. Kiek liudytojui žinoma, T. B. dirbo vienas. 2018 metais buvo daug perkama automobilių iš ukrainiečių. Liudytojas nežino nei kam, nei kokiomis sumomis buvo parduoti per jį įsigyti automobiliai, kiek T. B. per mėnesį parduodavo automobilių, kiek turėdavo pelno, ar tai buvo jo pagrindinės pajamos – jie šiomis temomis nebendravo. T. B. dažnai būdavo (duomenys neskelbtini) ir pardavinėdavo automobilius. Liudytojas daugiau kaip metus laiko su juo nebendrauja, T. B. mato (duomenys neskelbtini), tačiau ką T. B. veikia, liudytojas nežino.

Po parodymų pagarsinimo liudytojas patvirtino, kad šie jo parodymai teisingi. Liudytojas patvirtino, kad tie 27 745 Eur yra bendra pavedimų suma, kurią T. B. liudytojui yra sumokėjęs grynais, o liudytojas šią sumą yra pervedęs. T. B. liudytojui nieko neskolingas. Darydamas pavedimą, pavedimo paskirtyje liudytojas nurodydavo žodžius – „Pavedimas už T. B.“. Liudytojas nurodė, kad pinigus už savo ir už T. B. perkamus automobilius jis pervedinėdavo atskirai.

Liudytojas E. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kurio parodymai buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi (2 t., b. l. 88–89), parodė, kad 2013 metais Lietuvoje jo įsteigta UAB „R." nuo 2016 metų pradėjo veiklą, susijusią su automobilių, jų detalių pirkimu ir pardavimu, automobilius pirkdavo iš Švedijos. Liudytojas asmeniškai asmens T. B. vardu nepažįsta, neprisimena už ką į jo sąskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. iš šio asmens buvo pervesta 32 967,80 Lt, tačiau galimai už parduotus automobilius. Atsižvelgiant į sumą, galėjo parduoti 2–4 automobilius. Automobiliai buvo pirkti iš liudytojo, kaip fizinio asmens. Liudytojas pirkėjo galėjo nematyti, su juo bendrauti tik telefonu ar elektroniniu paštu. Kas pirkdavo iš jo automobilius iš Lietuvos, tie jam pinigus pervesdavo į banko sąskaitą, o automobilius parsivarydavo su tralu. Jis Lietuvoje 2014 metais nėra pardavęs automobilių. Jis skelbimus dėl parduodamų automobilių dėdavo į Švedijos interneto tinklapius. Automobiliai, kuriuos jis pardavė kaip fizinis asmuo, buvo registruoti jo vardu ir jis buvo nurodytas kaip pardavėjas. Automobilių pirkimo pardavimo sutartys buvo sudaromos ir pasirašomos elektroniniu paštu arba per tralų vairuotojus.

Liudytojas D. U. parodė, kad kažkur prieš 5 metus, 2017 m. žiemos pabaigoje–pavasario pradžioje (duomenys neskelbtini) pirko automobilį „Volvo V50“. Vaikštant po turgų ir renkantis automobilį, pardavėjai prieidavo patys, jie būdavo šalia automobilių. Prie šio automobilio taip pat priėjo pardavėjas. Kaip pardavėjas atrodė, liudytojas neprisimena. Tikslios automobilio kainos liudytojas nepamena, bet atsimena, kad dėl kainos derėjosi ir kažką pavyko nusiderėti. Neatsimena, ką pasirašė dėl automobilio pirkimo, tačiau už automobilį mokėjo grynais pinigais, jokio raštelio, kad sumokėjo, negavo. Automobilis nebuvo su lietuviškais numeriais, nes lietuviškus numerius liudytojas gavo „Regitroje“. Automobilis nebuvo naujas, 2003-2004 metų. Galėjo pirkti automobilį už 1000–1500 Eur. Liudytojas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu galėjo daugiau atsiminti, tuo metu davė teisingus parodymus.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo pagarsinti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 94–95), kuriuose liudytojas D. U. parodė, kad 2017 metų žiemos pabaigoje–pavasario pradžioje jis vienas nuvyko į (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ieškojo pirkti automobilio. Kažkurioje turgaus vietoje pamatė stovintį automobilį „Volvo V50“, juodos spalvos, ant automobilio buvo uždėta kaina, kurios neprisimena. Jam apžiūrinėjant automobilį, prie jo priėjo jam nepažįstamas vyriškis, apie 50 metų amžiaus, apie 184 cm ūgio, stambesnio kūno sudėjimo, kaip liudytojas suprato, automobilio pardavėjas, kadangi vyriškis atsakinėjo į liudytojo užduotus klausimus apie automobilio būklę, ar gali pravažiuoti ir pan. Vyriškis kalbėjo lietuviškai, be akcento. Vyriškis liudytojui leido vietoje pravažiuoti. Liudytojas su juo derino automobilio pirkimą, sutarė kainą, kurios neprisimena, prisimena, kad pavyko šiek tiek nusiderėti. Pinigus sumokėjo tiesiogiai minėtam vyrui. Buvo surašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis. Sutartį pildė pardavėjas. Liudytojas nepamena, ar sutartis jau buvo dalinai surašyta, ar jis viską surašė. Liudytojas tik nurodė savo duomenis ir pasirašė. Jis pardavėjo asmens dokumento neprašė ir jo netikrino. Liudytojas neprisimena, koks automobilio pardavėjas buvo nurodytas automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje, taip pat negali nurodyti, ar šio vyriškio asmens duomenys buvo įrašyti į sutartį, kadangi netikrino. Sumokėjus pinigus už automobilį, kiek prisimena, joks kvitas išduotas nebuvo. Kartu su automobilio pardavėju nuėjo į VĮ „Regitra", liudytojas pardavėjui padavė savo asmens dokumentą, o pardavėjas vienas nuėjęs su dokumentais automobilį užregistravo liudytojo vardu. Automobilis buvo su užsienietiškais numeriais, kadangi registracijos metu jam buvo išduoti lietuviški numeriai. Kiek liudytojas prisimena, lipdukas ant automobilio buvo „DK" – kaip suprato, automobilis buvo parvarytas iš Danijos. Bendraujant su pardavėju, jis jam pasirodė tipinis pardavėjas, taip vadinamas „perekūpas", tai yra perpardavinėtojas.

Liudytoja L. R. parodė, kad 2015 metais, galėjo būti vasario mėnesį, atvykusi su vyru G. R., (duomenys neskelbtini) pirko automobilį „Volkswagen Passat“, kainavusį apie 3 000 Lt. Nusižiūrėjus automobilį aikštelėje, paskambino prie mašinos nurodytu telefono numeriu, atvyko pardavėjas, jie su pardavėju kartu vyko į „Regitrą“, liudytoja užsiregistravo automobilį savo vardu, sumokėjo pardavėjui pinigus. Automobilis nebuvo registruotas Lietuvoje. Galėjo būti, kad liudytoja pasirašė „kauferį“. Bendraujant su asmeniu, pardavinėjusiu automobilį, jai susidarė įspūdis, kad bendravo su automobilio savininku, net nekilo minčių, kad jis ne automobilio savininkas.

Liudytoja D. G. parodė, kad 2018 m. spalio 26 d. (duomenys neskelbtini) pirko automobilį „Ford“. Minėtą automobilį liudytoja rado „(duomenys neskelbtini)“ puslapyje. Ten buvo nurodytas telefono numeris, kuriuo ji skambino, klausinėjo apie automobilį, po jie važiavo apžiūrėti automobilį į turgų. Į turgų atvykęs vyras, liudytojos nuomone, buvo tas pats asmuo, su kuriuo ji kalbėjosi telefonu. Liudytojai susidarė įspūdis, kad ji kalba su automobilio pardavėju. Automobilio kaina buvo nurodyta 4800 Eur, bet jis kažkiek kainą nuleido. Dėl kainos su pardavėju derėjosi liudytoja, pardavėjas dėl kainos niekam neskambino. Liudytoja matė, kad šis pardavėjas turi aikštelėje daugiau automobilių, nes šalia stovėjo kitas „Fordas“, kurį pardavėjas jai taip pat parodė. Perkamas automobilis buvo su užsienietiškais numeriais, o gal visai be numerių. Pardavėjas davė užsienietiškus dokumentus. Pinigus grynais – 4500 Eur liudytoja sumokėjo tam pardavėjui, jokio dokumento dėl pinigų sumokėjimo negavo. Liudytoja pasirašė „kauferyje“, kitas parašas ten jau buvo. Automobilio techninę apžiūrą kartu su pardavėju važiavo atlikti kažkuriame centre.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2017 m. vasario mėn. (duomenys neskelbtini) pas kaltinamąjį pirko automobilį „Mercedes Benz“. Automobilį surado vaikščiodamas turguje. Automobilis buvo iš Danijos. Liudytojas su pardavėju susitarė, kad kitą dieną kartu važiuos atlikti techninę apžiūrą, bet už kelių dienų atvažiavus liudytojas rado, kad techninė apžiūra jau buvo padaryta, mano, kad galimai kaltinamasis ją atliko, nors liudytojas buvo norėjęs kartu važiuoti į techninės apžiūros centrą, norėjo specialiai apžiūrėti automobilį, nes automobilis neturėjo valstybinių lietuviškų numerių. Automobilis kainavo 6 400 Eur ar 6 200 Eur, tai buvo normali rinkos kaina. Liudytojas automobilio kainą derėjosi su kaltinamuoju, ją kažkiek nuderėjo, pardavėjas dėl deramos kainos neskambino niekam. Už automobilį liudytojas mokėjo kaltinamajam grynais. Liudytojui kaltinamojo buvo pateikta užsienietiška pirkimo-pardavimo sutartis. Kadangi liudytojas automobilį Lietuvoje pirko pirmą kartą, jis nelabai suprato, kokia turi būti sutartis, manė, kad Lietuvoje tokia praktika priimta. Sutartyje automobilio pardavėju buvo nurodytas kitos šalies žmogus, ir to žmogaus ji buvo pasirašyta, trūko tik liudytojo parašo. Pardavėjas niekur nepasirašė. Vėliau, kilus daug problemų su mašina, liudytojas norėjo ją grąžinti pardavėjui, bet įsigilinęs į sutartį, suprato, kad neturi jokios teisės, nes kaltinamasis figūravo tik kaip tarpininkas. Liudytojo nuomone, kaltinamasis pardavinėjo kelis automobilius, nes matė, kaip kiti žmonės apžiūrinėjo automobilius ir kaltinamasis juos aprodinėjo. Liudytojas nekalbėjo su pardavėju asmeniškai, ar jam priklauso kiti automobiliai, bet matėsi, kad pardavėjas turi savo automobilių ir turi vietą turguje, kur parduoda savo automobilius. Automobilį kartu su kaltinamuoju liudytojas registravo „Regitroje“, kuri yra (duomenys neskelbtini) – liudytojas ėjo kartu su pardavėju, nes jis nelabai žinojo, kaip elgtis, o pardavėjas tuo užsiima ir geriau žino kaip elgtis. Perkant automobilį, pardavėjas nurodė kelis smulkius automobilio defektus, bet, kaip pasirodė vėliau, tai buvo smulkmenos, nes vėliau pasirodė daug daugiau defektų. Kažkada vėliau pravažiuodamas pro mašinų turgų, liudytojas matė tą patį pardavėją – kaltinamąjį ir matė, kad jis stovėjo toje pačioje vietoje ir pardavinėjo tas mašinas.

Specialistė A. R. parodė, kad ji davė specialisto išvadą dėl T. B. veiklos šioje byloje, ją tvirtina. Nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. T. B. buvo įsigijęs individualios veiklos pažymą. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pristatyti dokumentai, susiję su tuo laikotarpiu vykdyta T. B. individualia veikla. Iš tų dokumentų, kurie buvo pateikti, yra nustatyti individualios veiklos pažymiai (specialistė cituoja specialisto išvadoje nurodytus tyrimui pateiktus dokumentus). Ikiteisminio tyrimo medžiagoje buvo liudytojų parodymai, kuriuose nurodyta, kad T. B. gaudavo pajamas už automobilių pardavimą, tai veikla galėtų būti automobilių, transporto priemonių pardavimas. Bet kokią veiklą vykdant ir gaunant pajamas, reikia informuoti mokesčių administratorių, įregistruoti veiklą ir sumokėti mokesčius. Išvados apie T. B. gaunamas pajamas (nuo kurių buvo paskaičiuoti turėję būti sumokėti mokesčiai) buvo padarytos iš liudytojų parodymų apie tai, kokias sumas jie mokėjo už automobilius. Visos gautos pajamos rodo veiklos požymius, T. B. gavo atlygį už kažkokią veiklą, apie ką reikia informuoti VMI ir VMI informuoja, kokiu veiklos pobūdžiu reikia įregistruoti veiklą, nesvarbu, ar gaunama 10, ar 20 Eur atlygis. Už tiriamąjį laikotarpį nustatyta 23 900 Eur T. B. gautų pajamų. Buvo nustatyta, kad vykdoma ūkinė komercinė veikla ir tam kaltinamasis dokumento neturėjo, mokesčiai nebuvo sumokėti.

Specialistė A. K. parodė, kad šioje byloje 2020 m. kovo 13 d. ji surašė mokestinio tyrimo ataskaitą ir pranešimą apie vykdomą mokestinį tyrimą. Tyrimo metu buvo padaryta išvada, kad T. B. nepateikė GPM deklaracijų, nedeklaravo gautų pajamų, nemokėjo mokesčių, galimai vykdė naudotų transporto priemonių pardavimo veiklą ir, kad tiriamuoju laikotarpiu jo išlaidos viršijo gautas deklaruojamas pajamas. T. B. yra teikęs tik vieną GPM deklaraciją, kurioje deklaravo 535 Eur už visus 2017 metus. Tyrimas buvo atliekamas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Gautos pajamos deklaruotos kaip kito turto pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn išmokos. Tiriamuoju laikotarpiu gautos išlaidos buvo apskaičiuotos išlaidas per visą tiriamąjį laikotarpį lyginant su minėta deklaracija ir trečiųjų šaltinių duomenimis – su banko išrašais, VMI turimos duomenų bazės duomenimis. Minėta išvada buvo padaryta turint omenyje tai, kad tai yra už automobilių pardavimą, buvo renkami duomenys apie galimą automobilių pardavimo veiklą. Kadangi pritrūko galimybių įrodyti tą veiklą, dėl to atliktas tyrimas buvo perduotas tolimesniems veiksmams policijos komisariatui. Ji, kaip specialistė, pagal „Regitros“ duomenis nustatė, kad T. B. pardavė vieną automobilį savo vardu, bet jis nedeklaravo šių pajamų. Jo vardu 2018 m. gegužės 24 d. buvo sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis. Ji buvo pasirašyta tarp T. B. ir K. V.. Prieš tai šis automobilis buvo registruotas Latvijoje, T. B. vardu, pardavimo kaina 5 000 Eur ir šių pajamų jis nedeklaravo ir išvis nepateikė GPM deklaracijos už 2018 metus. Tokia veikla, kokia nurodo vertęsis T. B., yra tarpininkavimas, tam jis galėtų išsiimti individualios veiklos pažymą. Reikėtų žiūrėti pagal veiklos kodą, kokios tos veiklos yra. Yra įvairių veiklos formų, tik reikia apsispręsti, kas labiau atitinka. Jeigu neišsiėmęs individualios veiklos pažymos vykdo veiklą ir gauna pajamas, tai asmuo vis tiek turi deklaruoti pajamas.

Per tiriamąjį laikotarpį nustatytos išlaidos: – 2014 m. išlaidos – pagal trečiųjų šaltinių pateiktus duomenis – tai įnešimai į E. S. sąskaitą bei administracinės baudos – 9 598,13 Eur, 2015 m. – vaikų išlaikymui sumokėti 484 Eur, 2016 m. – banko sąskaitų administravimo mokesčiai ir vaikų išlaikymui sumokėti 562,75 Eur, 2017 m. – vaikų išlaikymui, žyminio mokesčio išlaidos, kitos įmokos bei išieškotos sumos bei įnešimas į (duomenys neskelbtini) V. K. – 754,25 Eur, 2018 m. – vaikų išlaikymui, mokėjimai UAB „(duomenys neskelbtini)“, mokėjimai „(duomenys neskelbtini)“, žyminio mokesčio išlaidos, kitos įmokos ir išieškotos sumos bei perduotos sumos Š. M., iš viso sudarė 29 641,18 Eur (tyrimo trečia lentelė, 1 t., b. l. 45). Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pajamų suma buvo apie 122 000 Eur. Ši suma buvo nustatyta pagal gautus duomenis, kokie automobiliai nuo 2014 iki 2018 m. buvo apdrausti T. B. vardu, ir susumavus tų automobilių pirmųjų įgijėjų Lietuvoje pirkimo kainas.

Mokestinio tyrimo metu nėra reikalaujama susimokėti mokesčių, yra tik pateikiamas siūlymas – pateikiama informacija, kas yra nustatyta, ir teikiamas siūlymas per 10 dienų patikslinti arba pateikti deklaracijas. Jeigu mokėtojas būtų pateikęs deklaracijas, būtų įsivertinęs savo gautas pajams tuo laikotarpiu, į tai būtų atsižvelgiama. T. B. neprivalėjo pateikti mokesčių nuo tų 122 000 Eur, kuriuos priskaičiavo specialistė, jis galėjo deklaruoti tiek pajamų, kiek jis jų gavo ir pateikti tai įrodančius dokumentus, tai yra, T. B. galėjo pateikti, kad pajamų gavo mažiau – jis galėjo pateikti automobilių pirkimo - pardavimo dokumentus ir įrodyti tas gautas pajamas. Bet jis tyrimo metu nieko mokesčių inspekcijai nepateikė. Įvertinus visas aplinkybes, specialistei nekilo abejonių, kad buvo vykdoma veikla, susijusi su automobilių pardavimu – nėra draudžiama apdrausti kito žmogaus automobilį, bet kai apdraudžiama virš 50 automobilių ir jie visi apdrausti vieno mėnesio laikotarpyje, tai yra dideli skaičiai, paprastai, natūraliai žmonės to nedaro.

Jeigu žmonės (automobilių pardavėjai) prašo T. B. parodyti automobilius pirkėjams, nuplauti, prižiūrėti juos – tai tokios veiklos nėra. Tačiau yra turinio viršenybės prieš formą principas, kai visos aplinkybės parodo tikrąją padėtį, tai yra, kuo iš tikrųjų užsiima asmuo. Kitas žmogus gali paprašyti kito žmogaus kelis kartus parodyti tą automobilį, bet jeigu tai yra sistemingai daroma, ir T. B. nerodo jokių gaunamų pajamų, patiria kažkokias išlaidas, susijusias su tais automobiliais, mokesčių inspekcija gauna atsakymus iš Danijos įmonių, kad vienu atveju T. B. vardu buvo pirkti automobiliai, kitu atveju pirko Š. M. automobilius T. B. vardu, tai visos aplinkybės sudaro situaciją, kad yra vykdoma ne automobilių parodymo veikla, o prekyba automobiliais.

Pagal mokesčių inspekcijos gautus duomenis, T. B. buvo „pasislėpęs“ pardavėjas – visi automobiliai buvo įsigyti pagal „kauferius“, tačiau atvykę ir pateikę paaiškinimus pirkėjai nurodė, kad automobilius pirko (duomenys neskelbtini), arba per „(duomenys neskelbtini)“ portalą. Vienoje sutartyje buvo T. B. parašai.

2020 m. birželio 19 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento I juridinių asmenų patikrinimo skyriuje atliktas T. B. mokestinis tyrimas už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. Tiriamuoju laikotarpiu T. B. savo vardu apdraudė 53 motorines transporto priemones (lengvuosius automobilius ir mikroautobusus), iš kurių 39 buvo įregistruotos pirmą kartą Lietuvoje panašiu laikotarpiu kaip ir apdraustos. 16 iš savo vardu apdraustų transporto priemonių T. B. užsakė atlikti techninę apžiūrą, 3 – techninę ekspertizę. Automobilių pirkėjai Lietuvoje nurodė, kad automobilius įsigijo Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), jiems buvo pateikti užsienietiški pardavimo dokumentai, nors pardavėjas buvo lietuvis. Tiriamuoju laikotarpiu T. B. disponavo piniginėmis lėšomis, kurių pajamų šaltinių negali pagrįsti įstatymų nustatyta tvarka apmokestintomis pajamomis ir kurios nebuvo deklaruotos. Mokestinio tyrimo metu nustatyta, kad T. B. tiriamuoju laikotarpiu vykdė prekybą motorinėmis transporto priemonėmis neįregistravęs individualios veiklos bei, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. nedeklaravo iš minėtos veiklos gautų 122 507 Eur pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėjo su individualia veikla susijusių mokesčių (1 t., b. l. 33–34).

2020 m. kovo 13 d. Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos mokestinio tyrimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad mokestinio tyrimo metu nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. T. B. atskiromis dalimis perdavė Š. M. 27 945 Eur. Š. M. bankinių operacijų išrašuose nurodyti transporto priemonių pavadinimai bei T. B. vardas ir pavardė. Iš Danijos mokesčių administratoriaus gautame rašte nurodyta, kad Danijos įmonė (duomenys neskelbtini) (PVM kodas (duomenys neskelbtini)) patvirtina automobilių Volvo XC70 (2007 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Seat Altea (2009 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimus T. B. iš viso už 5 800 Eur. Danijos Mokesčių administratoriaus pateiktais duomenimis, T. B. 5 300 Eur sumokėjo bankiniu pavedimu (kaip nustatyta, tuos pavedimus T. B. vardu atliko Š. M.), likę 500 Eur buvo sumokėti automobilių paėmimo metu. AB SEB bankas pateiktų grynųjų pinigų operacijų sąrašo duomenimis, T. B. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. atskiromis sumomis į E. S. banko sąskaitą įnešė iš viso 32 967,80 Lt (9 548,13 Eur). VMI informacinės sistemos duomenimis, nuo 2013 m. liepos 24 d. E. S. yra vienintelis UAB „R.“ akcininkas ir vadovas, nuo 2016 m. balandžio 8 d. įmonė deklaravusi veiklą – automobilių ir lengvųjų transporto priemonių pardavimas. Taip pat įvertinus mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją, buvo nustatyta, kad:

Kaltinamasis T. B. kaltu padaręs nusikalstamas veikas neprisipažino, teigdamas, kad jis nevykdė prekybos automobiliais, o tik užsiėmė praktika kitų asmenų parduodamus automobilius aprodyti galimiems pirkėjams, kas nėra niekur uždrausta, niekuo neapmokestinta ir VMI tokia veikla nėra numatyta. Kaltinamojo teigimu, automobilių savininkai jam palikdavo automobilius prižiūrėti, tai yra užkurti automobilį, parodyti klientui, duoti pavažiuoti, jam būdavo paliekami dokumentai, sutartys, jeigu klientui automobilis patiktų, tai kaltinamasis automobilį perduodavo pirkėjui, perkantis automobilį žmogus pinigus duodavo kaltinamajam, o jis juos perduodavo automobilio savininkui.

Tačiau tikroji kaltinamojo veikla, kuria jis užsiiminėjo, yra įrodyta liudytojų parodymais, rašytiniais dokumentais.

Liudytojas Š. M. parodė, kad 2018 metais jis vykdė individualią veiklą, susijusią su automobilių pirkimu ir pardavimu, automobilius jis pirkdavo pagal skelbimus iš Danijos, juos parsivarydavo ir parduodavo Lietuvoje. Su T. B. liudytojas susipažino (duomenys neskelbtini), kur, kaip ir liudytojas, T. B. taip pat pardavinėjo automobilius. 2018 metais T. B. prašė liudytojo pervesti pinigus už perkamus automobilius. Liudytojas turėjo banko sąskaitą, per kurią atlikdavo pirkimus. T. B. automobilius, už kuriuos paprašė liudytojo atlikti pavedimus, internetu susirado pats. T. B. liudytojui davė pinigus grynais, o liudytojas atliko pavedimus firmai „B.", kuri užsiima automobilių pardavimu. Liudytojas T. B. paprašytas atliko pavedimus apie 5 kartus. Vienu metu buvo perkama vienas ar du automobiliai. Už automobilį suma buvo apie 3000 eurų, brangesni nebuvo perkami. Atlikdamas pavedimą, liudytojas nurodydavo, kad pavedimas už T. B.. Laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. T. B. galėjo jam perduoti 27 745 Eur už automobilių pirkimus. Liudytojas T. B. grynais duotus pinigus įnešdavo į banko sąskaitą ir atlikdavo pavedimus. Pagal nurodytą sumą T. B. galėjo įgyti apie 8 automobilius. Įsigyjami automobiliai buvo įvairių markių. Kai kuriuos nupirktus ir pargabentus automobilius liudytojas matydavo pardavimui automobilių turguje. T. B. pardavimui turėdavo 2–3 automobilius. Jokių dokumentų tarpusavy jie nepasirašinėjo, tai buvo žodinis sutarimas.

Liudytojas E. S. parodė, kad į jo sąskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. iš T. B. buvo pervesta 32 967,80 Lt, galimai už liudytojo T. B. parduotus 2–4 automobiliu. Liudytojas paaiškino, kad perkantys automobilius asmenys iš Lietuvos pinigus pervesdavo į liudytojo banko sąskaitą, o automobilius parsivarydavo su tralu, pats liudytojas Lietuvoje automobilių 2014 metais nėra pardavęs. Automobilių pirkimo pardavimo sutartys buvo sudaromos ir pasirašomos elektroniniu paštu arba per tralų vairuotojus. Apklausti liudytojai D. U., L. R., D. G., M. K. patvirtino, kad 2015-2018 metais automobilius įsigijo automobilių turguje iš, jų nuomone, pardavėjo T. B., liudytojams nekilo mintis, kad T. B. galėjo būti ne parduodamų automobilių savininkas, nes T. B. atsakinėjo į pirkėjų užduodamus klausimus apie automobilių techninę būklę, leisdavo automobiliu pavažiuoti, derinosi automobilių pirkimo kainą, imdavo pirkėjų sumokamus pinigus, paduodavo pasirašyti užsienietišką automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolų matyti, kad liudytojai M. D., L. R., D. G., P. S., M. K., M. K. L. K. atpažino T. B., kaip asmenį, iš kurio 2014–2017 m. (duomenys neskelbtini) įsigijo automobilius.

Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 31 d. T. B. atskiromis dalimis perdavė Š. M. 27 945 Eur, kuris šiuos pinigus T. B. vardu pervedė Danijos automobilių pardavėjams už perkamus automobilius. Š. M. bankinių operacijų išrašuose nurodyti transporto priemonių pavadinimai bei T. B. vardas ir pavardė. Iš Danijos mokesčių administratoriaus gautame rašte nurodyta, kad Danijos įmonė (duomenys neskelbtini) (PVM kodas (duomenys neskelbtini)) patvirtina automobilių Volvo XC70 (2007 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Seat Altea (2009 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) pardavimus T. B. iš viso už 5 800 Eur. Danijos Mokesčių administratoriaus pateiktais duomenimis, T. B. 5 300 Eur sumokėjo bankiniu pavedimu (kaip nustatyta, tuos pavedimus T. B. vardu atliko Š. M.), likę 500 Eur buvo sumokėti automobilių paėmimo metu. AB SEB bankas pateiktų grynųjų pinigų operacijų sąrašo duomenimis, T. B. laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. rugsėjo 2 d. atskiromis sumomis į E. S. banko sąskaitą įnešė iš viso 32 967,80Lt (9 548,13 Eur). Iš byloje esančių prašymo dėl transporto priemonės registracijos, užsienietiškos automobilio VW Passat pirkimo sutarties matyti, kad pilietis V. R. įsigijo automobilį iš E. S., kai tuo tarpu šis automobilis iš tikrųjų buvo įsigytas (duomenys neskelbtini) ir E. S. taip pat yra nurodęs, kad pats Lietuvoje automobilių 2014 metais nėra pardavęs. Be to, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktų duomenų matyti, kad T. B. 2018 m. spalio 2 d., 2018 m. lapkričio 13 d., 2018 m. gruodžio 4 d. per UAB „(duomenys neskelbtini)“ terminalus UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo iš viso 138,75 Eur už suteiktas paslaugas – skelbimus apie parduodamus automobilius, be to, nuo 2018 m. rugsėjo mėn. pasirašė partnerystės sutartį nuo 2018 m. spalio mėn. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ T. B. kas mėnesį išrašo PVM sąskaitą faktūrą 40 Eur sumai, nurodytas prekės pavadinimas – „(duomenys neskelbtini) auksinė transporto priemonių partnerystė“ bei laikotarpiu nuo 2018 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d. internetinėje svetainėje T. B. vardu buvo patalpinti 144 skelbimai apie parduodamas transporto priemones. Be to, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. liepos 24 d. ir nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d. T. B. savo vardu apdraudė 53 motorines transporto priemones, iš kurių 39 buvo įregistruotos pirmą kartą Lietuvoje panašiu laikotarpiu kaip ir apdraustos, 16-kai iš savo apdraustų transporto priemonių T. B. užsakė atlikti techninę apžiūrą, 3 – techninę ekspertizę.

Specialistė A. K. parodė, kad tiriamuoju laikotarpiu T. B. išlaidos viršijo gautas deklaruojamas pajamas, be to, tokia veikla, kokia nurodo vertęsis T. B., yra tarpininkavimas, tam jis galėtų išsiimti individualios veiklos pažymą. Specialistė paaiškino, kad nėra draudžiama apdrausti kito žmogaus automobilį, bet kai apdraudžiama virš 50 automobilių ir jie visi apdrausti vieno mėnesio laikotarpyje, tai yra dideli skaičiai, paprastai, natūraliai žmonės to nedaro, be to, galima aprodyti automobilį galimiems pirkėjams vieną-kitą kartą, tačiau kai ir tai daroma sistemingai, taip pat gavus duomenų, kad T. B. vardu buvo pirkti automobiliai, kitu atveju automobilius T. B. vardu pirko Š. M., tai visos aplinkybės sudaro situaciją, kad yra vykdoma ne automobilių parodymo veikla, o vykdoma prekybos automobiliais veikla.