- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-24
- Bylos Nr.
- 2S-533-345/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis (pran.), Algirdas Auruškevičius, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- L. A.
- Atsakovas
- K. A.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnybai
- Advokatai
- Džigintas Žiebelį
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutarties, pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui K. A., trečiajam asmeniui Vilniaus miesto Vaikų teisių apsaugos tarnybai, dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė L. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui K. A. prašydama padidinti Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2002 m. birželio 18 d. sprendimu priteistą iš atsakovo sūnaus L. A. išlaikymo dydį nuo 125 Lt iki 400 Lt kas mėnesį, nuo ieškinio padavimo dienos iki sūnaus L. A. pilnametystės. Nurodė, kad teismo sprendimu buvo priteista sūnaus L. A. išlaikymui po 125 Lt per mėnesį nuo 2002-06-11 iki sūnaus pilnametystės. Nuo 2002 m. ženkliai išaugus visų būtiniausių produktų ir paslaugų kainoms, atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, būtina vaiko interesais pakeisti teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį. Sūnui išlaikyti būtina 800 Lt suma per mėnesį – tai išlaidos drabužiams, maistui, žaislams, vaistams, mokyklinėms prekėms, transportui ir kultūriniams poreikiams tenkinti. Sūnus lanko baseiną, už kurį ieškovė per mėnesį moka po 25 Lt. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba ir yra registruota darbo biržoje, o atsakovas dirba pagal verslo liudijimą ir jo gaunamos pajamo per mėnesį sudaro apie 2 000 Lt.
Atsakovas K. A. su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinyje išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Nuo 2001 metų atsakovas ieškovei sūnaus išlaikymui per mėnesį mokėdavo daugiau nei 125 Lt, t. y. nuo 2001 m. iki 2006 m. liepos mėnesio mokėdavo po 250 Lt per mėnesį grynais, nuo 2006 m. liepos mėnesio iki 2007 m. spalio mėn. – po 250 Lt pervesdavo į ieškovės sąskaitą, o nuo 2007m. lapkričio mėn. iki dabar – po 300 Lt per mėnesį. Tokiu būdu ieškovė turėtų prašyti padidinti išlaikymą ne nuo 125 Lt per mėnesį, o nuo 300 Lt iki 400 Lt. Nurodė, kad jo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iš esmės nepagerėjo. Atsakovo teigimu, jo gaunamos pajamos buvo ne 2 000 Lt, o tik 1 153,69 Lt. Ieškovė nepateikė įrodymų apie jos turtinės padėties esminį pablogėjimą. Atsakovas atsižvelgdamas į ženkliai išaugusias produktų ir paslaugų kainas ir taip didino teismo priteisto išlaikymo dydį sūnui nuo 125 Lt iki 300 Lt. Be to, atsakovas savo sūnui gimtadienio ir kitų švenčių progomis papildomai pirkdavo drabužių ar kitų būtinų daiktų.
Priešieškiniu atsakovas prašė teismo nustatyti tokią bendravimo ir dalyvavimo sūnaus auklėjime tvarką - kiekvieno mėnesio po 15 d. pirmąjį sekmadienį, Šv.Kalėdų ir Vėlykų švenčių dienomis, atsakovo kasmetinių atostogų pirmąsias septynias dienas bei kiekvieną Tėvo dieną nuo 11 val. iki 18 val. pasiimti sūnų iš ieškovės namų. Nurodė, kad pastaruoju metu ieškovė riboja atsakovo teises bendrauti su sūnumi bei dalyvauti jo auklėjime. Ieškovė leisdavo matytis ir bendrauti su vaiku tik pagal jos pačios nustatytą tvarką ir sąlygas, t.y. matytis ir bendrauti su vaiku tik dalyvaujant pačiai ieškovei. Atsakovas nurodo, kad jo bendravimas su vaiku ir dalyvavimas jo auklėjime bei ugdyme nedaro žalos vaiko interesams, nes atsakovas neturi žalingų įpročių. Atsakovo žmona neprieštarauja, jog vaikas dažniau lankytųsi jų namuose.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo patvirtinta ieškovės L. A. ir atsakovo K. A. taikos sutartis, pagal kurią atsakovas K. įsipareigojo mokėti 350 Lt per mėnesį mėnesį sūnaus L. A. išlaikymui iki vaiko pilnametystės; nustatytos atsakovo ir L. A. bendravimo sdąlygos: kiekvieno mėnesio po 15 d. pirmąjį sekmadienį, Šv. Kalėdų ir Vėlykų švenčių dienomis, atsakovo kasmetinių atostogų pirmąsias septynias dienas bei kiekvieną Tėvo dieną nuo 11 val. iki 18 val. pasiims sūnų iš ieškovės namų. Civilinė byla pagal ieškovės L. A. ieškinį atsakovui K. A., dėl išlaikymo dydžio pakeitimo ir atsakovo K. A. priešieškinį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo ieškovei L. A. buvo nutraukta.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartį, ir priteisti vaiko išlaikymo įsiskolinimą nuo 2001 m. iki 2004 m., padidinti vaiko išlaikymo dydį iki 600 Lt per mėnesį, peržiūrėti atsakovo bendravimo su sūnumi sąlygas. Taip pat prašo nušalinti atsakovo atstovą advokatą Džigintą Žiebelį. Nurodo, kad ji buvo apgauta dėl išlaikymo dydžio sumos ir dėl daromo psichologinio spaudimo ir grąsinimų prašo leisti jai apsiginti. Nurodo, kad atsakovo advokatas yra jo giminaitis, t.y. jo sesers vyras, todėl jis turi būti nušalintas nuo bylos. Be to atsakovas ir jo gynėjas naudojosi jos sunkia finansine padėtimi, naivumu ir žadėjo surasti darbą už tai, kad ji sutiktų su jų sąlygomis. Nurodo, kad byloje nebuvo nurodyta svarbiausia aplinkybė, kad nuo 2001 m. iki 2004 m. atsakovas neteikė išlaikymo sūnui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 nutartį palikti nepakeistą, o ieškovei paskirti 2 000 Lt baudą. Nurodo, kad atskirąjame skunde išdėstytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Prieš parengiamąjį teismo posėdį vyko derybos dėl sūnaus išlaikymui mokėtino dydžio, ir šalys susitarė, kad atsakovas sūnaus išlaikymui ir toliau mokės po 350 Lt per mėnesį. Ieškovė taikos sutartį pasirašė laisva valia. Ieškovė galėjo pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu teisme, tačiau šia teise pasinaudoti atsisakė. Lietuvos Respublikos įstatymai nedraudžia advokatui atstovauti teisme savo giminaičių. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog 2001-2004 metais atsakovas neteikė išlaikymo sūnui. Priešingai byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog šiuo laikotarpiu atsakovas sūnų išlaikė. Tuo tarpu ieškovė nepateikė įrodymų, jog prašoma 600 Lt suma vaiko išlaikymui yra pagrįsta. Nurodo, jog apeliantė pati nesistengia materialiai prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Atsakovo manymu, ieškovė savo ieškinyje ir atskirąjame skunde nurodo aplinkybes, kurių visais nebuvo, bei sąmoningai nutyli aplinkybes, kurios realiai egzistavo, ir tuo sąmoningai klaidina teismą siekdama pakenkti atsakovui. Toks sąmoningas piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis trukdo teismų darbą ir laiką, todėl atsakovas mano, kad teismas, remdamasis LR CPK 95 str., turi pagrindo skirti ieškovei baudą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).
LR CPK 35 str. 1 d. numato šalių teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje (LR CPK 140 str. 1 d.). Taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ieškiniu prašė padidinti priteistą iš atsakovo sūnaus išlaikymo dydį nuo 150 Lt iki 400 Lt. Taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo sūnaus išlaikymui mokėti po 350 Lt per mėnesį iki jo pilnametystės. Tuo tarpu atskiruoju skundu ieškovė prašo padidinti išlaikymo dydį iki 600 Lt per mėnesį, t. y. kelia naujus reikalavimus, kurie negali būti keliami nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Tokiu būdu kolegija atmeta apeliantės prašymą padidinti Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatytą 350 Lt išlaikymo dydį.
Kolegija taip pat atmeta apeliantės reikalavimą priteisti vaiko išlaikymui įsiskolinimą nuo 2001 m. iki 2004 m., nes pirmos instancijos teisme tokie reikalavimai nebuvo keliami, o atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog 2002 m. – 2004 m. laikotarpiu atsakovas teikė Vilniaus miesto ketvirto apylinkės teismo 2002 m. birželio 18 d. nutartimi nustatytą išlaikymą sūnui.
Vadovaujantis LR CPK str. šalys turi įrodyti aplinkybes kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Tuo tarpu ieškovė nurodydama, jog pasirašant taikos sutartį dėl išlaikymo vaikui dydžio buvo apgauta, jai buvo daromas psichologinis spaudimas, jai buvo grasinama nepateikė jokių įrodymų, todėl kolegija kritiškai vertina šiuos apeliantės argumentus.
Ieškovė taip pat prašo nušalinti atsakovo atstovą advokatą Džigintą Žiebelį, nes jis yra atsakovo giminaitis, t. y. sesers vyras. LR Advokatūros įstatymo 25 str. nustatyta, kad advokatas neturi teisės būti atstovu ar gynėju byloje, iškeltoje jo tėvams (įtėviams), sutuoktiniui (partneriui), vaikams (įvaikiams), broliams ir seserims, priešingos šalies atstovu toje pačioje byloje, taip pat negali būti atstovu ar gynėju byloje, kurioje jis dalyvavo kaip teisėjas, arbitras, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, privatus kaltintojas, ir atstovauti teisme ar ikiteisminio tyrimo įstaigose, kuriose teisėjais ar ikiteisminio tyrimo pareigūnais dirba jo sutuoktinis (partneris), vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys. Atsakovo atstovas nepapuola į šių asmenų ratą, todėl nėra pagrindo nušalinti atsakovo atstovą nagrinėjamoje byloje.
Ieškovė prašo peržiūrėti atsakovo su sūnumi nustatytas bendravimo sąlygas, tačiau nenurodo priežasčių, dėl kurių šios sąlygos turi būti pakeistos, bei kokia tvarka jos turėtų būti pakeistos, todėl kolegija neturi teisinio pagrindo keisti Vilniaus m. antro apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi nustatytų atsakovo ir sūnaus bendravimo sąlygų.
Atsižvelgiant į tai, kad, ieškovė nepateikė įrodymų, jog vaiko išlaikymui per mėnesį reikia daugiau nei 700 Lt sumos (nes išlaikymą teikia abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, t. y. kiekvienas po 350 Lt), byloje nėra įrodymų, jog ieškovė yra nedarbinga dėl objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, byloje nėra įrodymų, jog šalių taikos sutartis pasirašyta ne laisva valia, o Vilniaus ketvirto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajai tvarkai, kolegija atmeta atskirąjį skundą kaip nepagrįstą.
Kolegija pažymi, jog iš esmės pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (LR CK 3.201 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str. 337 str. 1 d. kolegija,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto antro apylinkės teismo 2008 m. balandžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.