- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- eI-12443-609/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02495-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Eglė Kiaurakytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- R. G.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Kiaurakytė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui R. G. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo R. G. (toliau – ir atsakovė) jai priteisti 174,00 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis).
Pareiškėja nurodo, kad jai pavesta rinkti, administruoti, išieškoti vietinę rinkliavą Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Prašymą grindžia tuo, kad ginčo laikotarpiu atsakovas buvo nekilnojamojo turto objekto – gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), naudotojas ir už ginčo laikotarpį nėra sumokėjęs 174,00 Eur vietinės rinkliavos. Nustatė, kad nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė velionei atsakovo motinai D. M.. Atsakovas priėmė palikimą 2010 m. balandžio 20 d., tačiau daiktinės nuosavybės teisės savo vardu nekilnojamojo turto registre neįregistravo.
Atsakovas atsiliepimo į prašymą nepateikė.
Pareiškėjai ir atsakovui apie bylos nagrinėjimo būdą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 72 straipsnio 3 dalis, 74 straipsnio 4, 7 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Šio įstatymo 12 straipsnio 1, 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį ir vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.
Plungės rajono savivaldybės taryba 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T1-168 patvirtino Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. kovo 1 d. įsigaliojusiais Plungės rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, patvirtintais Plungės rajono savivaldybės tarybos 2017 m. sausio 26 d. sprendimu Nr. T1-1 (toliau – ir Nuostatai; su vėlesniais pakeitimais). Pagal Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2017 m. kovo 1 d., 24, 46 punktus, pareiškėja apskaičiuoja vietinės rinkliavos dydį, organizuoja ir tvarko vietinės rinkliavos surinkimą ir apskaitą. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 4, 54 punktus pareiškėjai pavestas vietinės rinkliavos administravimas bei nesumokėtos vietinės rinkliavos išieškojimas. Pagal Nuostatų 6 punktą (nuo 2017 m. kovo 1 d. atitinkamai Nuostatų 2 punktą), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą nustatoma visiems Plungės rajono savivaldybės atliekų turėtojams, kurie valdo, naudoja ar kitaip disponuoja nekilnojamuoju turtu, išskyrus žemės sklypus. Vietinės rinkliavos nuostatai netaikomi asmenims, turintiems Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose yra numatytas komunalinių atliekų tvarkymas. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 46 punktą, vietinę rinkliavą privalo mokėti visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypu) savininkai arba įgalioti asmenys. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojusios iki 2017 m. kovo 1 d., 41, 42 punktus, komunalinių atliekų turėtojams minimali atliekų susikaupimo norma ir atitinkamai vietinės rinkliavos dydis nustatomas pagal pagrindinę tikslinę turto naudojimo paskirtį ir gyvenamąją vietovę arba turimą bendrą plotą. Pagal Nuostatų redakcijos, galiojančios nuo 2017 m. kovo 1 d., 27, 28 punktus, vietinės rinkliavos dydis susideda iš pastovios (moka visi savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai ar Įgalioti asmenys; dydis nustatomos pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių) ir kintamosios dalies (moka savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų (išskyrus žemės sklypus) savininkai arba Įgalioti asmenys, kuriems teikiama komunalinių atliekų tvarkymo paslauga; dydis nustatomos pagal nekilnojamojo turto paskirtį ir objektų skaičių arba pagal konteinerio ištuštinimo dažnį, o gyvenamosios paskirties butams daugiabučiuose namuose - pagal nekilnojamojo turto objekte deklaruotų gyventojų skaičių arba pagal konteinerių ištuštinimo dažnį).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka (žr., pvz., LVAT 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).
Pareiškėja atsakovui apskaičiavo 174,00 Eur vietinę rinkliavą, mokėtiną laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. už nekilnojamojo turto objektą esantį adresu (duomenys neskelbtini), vietinės rinkliavos apskaičiavimą grindžiant Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, kuris patvirtina, kad minėtas nekilnojamojo turto objektas priklausė atsakovo velionei motinai. Taip pat, Testamentų registro išrašas patvirtina, kad atsakovas yra 2010 m. balandžio 20 d. palikimą priėmęs asmuo, neatsižvelgiant į tai, kad savo nuosavybės teisių neįregistravo Nekilnojamojo turto registre. Atsižvelgus į nurodytas faktines aplinkybes, Nuostatų prasme atsakovas yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtojas ir privalo mokėti vietinę rinkliavą.
Iš teismui teikiamos pažymos dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimo nustatyta, kad atsakovas nėra sumokėjęs 174 Eur vietinės rinkliavos, apskaičiuotos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Ginčo dėl apskaičiuoto vietinės rinkliavos dydžio byloje nėra. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ginčo rinkliavą sumokėjo arba nustatyta tvarka kreipėsi dėl vietinės rinkliavos lengvatų, nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčo laikotarpiu atliekos nebuvo sukuriamos ir jos nebuvo šalinamos per atliekų tvarkymo sistemą. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog vietinė rinkliava paskaičiuota tinkamai.
Minėta, kad pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis).
Kadangi nustatyta, jog už ginčo laikotarpį atsakovas prievolės mokėti vietinę rinkliavą nėra įvykdęs, todėl 174,00 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimo suma pareiškėjui priteistina.
Pareiškėja prašo iš atsakovo jai priteisti 4,06 Eur išlaidas už registrų išrašų suformavimą ir 23,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėja yra vietinės rinkliavos administratorius, kuris administruodamas vietinę rinkliavą vykdo vietinės rinkliavos mokėtojų apskaitą pagal nekilnojamojo turto, gyventojų registro ir kitas duomenų bazes. Taigi, disponavimas įvardijamais duomenimis yra sąlygotas vykdoma vietinės rinkliavos mokėtojų apskaita ir šios išlaidos nepriskirtinos prie bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau nurodyta, prašymas priteisti 4,06 Eur išlaidas už registrų išrašų suformavimą netenkinamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis nustato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS143–375/2008 yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą, pajėgumais. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Be kita ko, pareiškėja taip pat nenurodė, kad buvo susiklosčiusi kitokia išskirtinė padėtis, objektyviai lėmusi poreikį kreiptis į advokatų profesinę bendriją. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti 23,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. G. 174,00 Eur (vienas šimtas septyniasdešimt keturi eurų) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“.
Pareiškėjos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.