Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas, eI3-219-283/2021

Teismas: Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-01
Bylos Nr.: eI3-219-283/2021
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00207-2020-0
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.

Teisėjai: Dalytė Zlatkuvienė (pirm.), Irena Varžinskienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas: Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Atsakovas: G. S.
Trečiasis asmuo: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „LTG Infra“
Advokatai: Povilas Juzikis, Petras Selilionis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI3-219-283/2021Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00207-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 1 d.Panevėžys

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Ingridai Petuškinienei,

vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui Povilui Juzikiui,

atsakovui G. S. ir jo atstovui advokatui Petrui Selilioniui,

trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovui Kęstučiui Chrapačui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams atsakovui G. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „LTG Infra“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, ir pareiškėja) pareiškimu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1120-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo G. S. (toliau – ir atsakovas, ir G. S.) nuosavybės teise valdomą 0,3834 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 2) nustatyti, kad atsakovui G. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1120-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamą 0,3834 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 4 562 Eur; 3) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1118-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą G. S. nuosavybės teise valdomą 0,0101 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 4) nustatyti, kad atsakovui G. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1118-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamą 0,0101 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 120 Eur.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2020 m. rugsėjo 16 d. teismo posėdyje išnagrinėjo Susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartimi patvirtino: 1) Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1120-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą, leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą G. S. nuosavybės teise valdomą 0,3834 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 1), valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 2) Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1118-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą, leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą G. S. nuosavybės teise valdomą 0,0101 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas Nr. 2), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartyje konstatavo, kad Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“, kuriuo „Rail Baltica“ projektas pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektu, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, kuriuo remiantis, pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, yra galiojantys teisės aktai.

Be to, teismas padarė išvadą, jog byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad parengtas Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektas patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1P-396-(1.17 E.) „Dėl Žemės paėmimo visuomenės poreikiams (vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas-Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo“, nurodytu įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams; Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 6 d. sprendimais Nr. 23SK-437-(14.23.110.) ir Nr. 23SK-438-(14.23.110.) žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkyti padalinimo būdu, kiekvieną sklypą padalinus į du žemės sklypus, bei patvirtinti šių žemės sklypų kadastro duomenys; Nacionalinės žemės tarnybos direktorius 2020 m. kovo 17 d. aktus Nr. ŽVP-1120-(1.18.), Nr. ŽVP-1118-(1.18.), kuriais paėmė visuomenės poreikiams G. S. nuosavybės teise valdomą 0,3834 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) ir 0,0101 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), esančius (duomenys neskelbtini), bei nustatė kiekvieno visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo atlyginamų nuostolių dydžius; uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inreal“ vertintojo M. R. parengtose Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nurodytos atlyginimų sumos, skirtos G. S., pervestos į notaro depozitinę sąskaitą; G. S. buvo tinkamai informuotas apie vykdomas žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, jų metu priimtus dokumentus ir jų turinį.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis atskiruoju skundu nebuvo skundžiama ir yra įsiteisėjusi.

Patvirtinus žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje – aktų teisėtumą, nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus G. S. valdytus žemės sklypus nustatymo ir dėl atsakovo atsiliepime nurodytų klausimų.

Susisiekimo ministerija, pagrįsdama reikalavimą dėl atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtus G. S. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus nustatymo, pareiškime rėmėsi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – Žemės paėmimo įstatymas) 13 straipsnio nuostatomis ir nurodė, kad: 1) iš atsakovo visuomenės poreikiams paimtas žemės sklypas Nr. 1 yra kitos paskirties, naudojimo būdas – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, Vertinimo ataskaitos Nr. 19-08-478KL duomenimis, apžiūros metu šis žemės sklypas buvo neužstatytas, jame buvo vykdoma žemės ūkio veikla – sklype auginami kukurūzai; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, jame Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių nebuvo; 2) iš atsakovo visuomenės poreikiams paimtas Žemės sklypas Nr. 2 yra kitos paskirties, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; Vertinimo ataskaitos Nr. 19-08-479KL duomenimis, apžiūros metu šis žemės sklypas buvo neužstatytas, jame buvo vykdoma žemės ūkio veikla – sklype auginami kukurūzai; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, jame Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių nebuvo; 3) Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nurodytos Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertės (atitinkamai 4 562 Eur ir 120 Eur) nustatytos taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūras ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtinta Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – Metodika).

Šalies argumentai

Pareiškime Susisiekimo ministerija nurodė, kad, pagal Metodikos 57 punktą, Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertėms nustatyti taikomo lyginamojo metodo esmė yra vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui; visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų rinkos vertes nustatė turto vertintojo kvalifikaciją turintis UAB „Inreal“ vertintojas M. R.. Pareiškėja, nurodžiusi, kad turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimas ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme, kaip numatyta šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje, teigė, kad Vertinimo ataskaitos Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL laikytinos tinkamu ir leistinu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus.

Teismo posėdyje Susisiekimo ministerijos atstovas advokatas Povilas Juzikis (toliau – P. Juzikis), iš esmės pakartojęs pareiškime išdėstytus argumentus ir motyvus, remdamasis jame pateiktu teisės aktų nuostatų taikymu, prašė tenkinti pareiškimo reikalavimus dėl Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nustatytų atlyginimo dydžių už visuomenės poreikiams paimamus G. S. valdytus žemės sklypus ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydžių nustatymo. Susisiekimo ministerijos atstovas teigė, kad Vertinimo ataskaitos Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL yra tinkami įrodymai, pagrindžiantys teisingus atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžius. Tvirtino, kad Žemės paėmimo įstatymas aiškiai apibrėžia, kas yra atlyginama asmeniui, iš kurio paimama žemė visuomenės poreikiams, bei pabrėžė, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisminėje praktikoje yra suformuotas šio įstatymo nuostatų aiškinimas, į kurį atsižvelgtina nagrinėjamoje byloje. Nurodė, kad, nustatant visuomenės poreikiams paimamų G. S. nuosavybės teise valdytų žemės sklypų rinkos vertes, buvo atsižvelgta į tai, kad jų paskirtis yra ne žemės ūkio, o kita, t. y. pagal naudojimo būdą – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorija bei pramonės ir sandėliavimo objektų teritorija. Susisiekimo ministerijos atstovas kaip teisiškai nepagrįstą vertino G. S. siekį gauti papildomų nuostolių atlyginimą, siejamą su tikimybe valdomus kitus žemės sklypus ateityje panaudoti komercinei veiklai.

Atsiliepimas

Atsakovas G. S. atsiliepimu į Susisiekimo ministerijos pareiškimą nesutiko su Susisiekimo ministerijos pareiškime nurodytais atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydžiais.

G. S. atsiliepime nurodė, kad Susisiekimo ministerija neįvertino atsirasiančios turtinės žalos, susijusios su geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena įrengimu Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje. Atsakovas pažymėjo, kad jam nuosavybės teise priklauso trys kitos naudojimo paskirties (pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos) žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini) – 4,9517 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), 5,0180 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) ir 2,9759 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), be to, jis šioje vietovėje nuosavybės teise valdė kitos naudojimo paskirties (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos) 0,5874 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), iš kurio atidalintas ir suformuotas Žemės sklypas Nr.2. Atsakovas teigė, kad šie keturi žemės sklypai sudarė vientisą pramonės ir sandėliavimo objektams skirtą teritoriją, iš vienos pusės besiribojančią su Lietuvos magistraliniu keliu A17 (Panevėžio aplinkkeliu), o iš kitos pusės – su planuojama nutiesti geležinkelio linija Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena bei jos apsaugos zonomis. Pabrėžė, kad Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr.2 paėmimo visuomenės poreikiams procedūros metu apskritai nebuvo nustatytas šių žemės sklypų vertės sumažėjimas būsimai geležinkelio linijai akivaizdžiai apribojant galimybę panaudoti žemės sklypus pagal tikslinę jų naudojimo paskirtį, t. y. kaip pramonės ir sandėliavimo objektams skirtą teritoriją. Atsakovas pažymėjo, kad, paimant žemę visuomenės poreikiams, jos buvusiems savininkams tėra išmokama vienkartinė piniginė kompensacija, kuri neperskaičiuojama pasikeitus rinkos situacijai, todėl atlyginimo dydis turi būti nustatomas itin teisingai, objektyviai bei pagrįstai. G. S., remdamasis 2011 m. rugpjūčio 24 d. parengta UAB „Liturta“ turto vertės nustatymo ataskaita Nr. P11/08-120-B, kurios duomenimis, buvusio 1,9968 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), iš kurio buvo atidalinti ir suformuoti visuomenės poreikiams paimti 0,4659 ha žemės sklypas ir 0,3834 ha ploto Žemės sklypas Nr. 1 rinkos vertė buvo 164 504 Eur, teigė, kad 2011 m. rugpjūčio 24 d. Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė buvo 31 585,95 Eur. Atsakovo teigimu, tai, kad UAB „Inreal“ turto vertintojo M. R. nustatyta 4 562 Eur dydžio Žemės sklypo Nr. 1 rinkos vertė beveik 8 kartus skiriasi nuo atsakovo nurodytos vertės, kelia abejonių dėl UAB „Inreal“ turto vertintojo nustatytų Žemės sklypo Nr.1 ir Žemės sklypo Nr. 2 vertės teisingumo. G. S. atkreipė dėmesį, kad Susisiekimo ministerija nenustatė tiesiamos geležinkelio linijos bei jos apsaugos zonų neigiamo poveikio kitų atsakovui priklausančių žemės sklypų vertei ir panaudojimo galimybėms, neįvertino ir nenustatė visų nuostolių, patiriamų dėl geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena įrengimo. Atsakovo teigimu, kiti nuostoliai, susiję su šios geležinkelio linijos įrengimu, atsiras dėl kitų pramonės ir sandėliavimo objektų statybai skirtų atsakovui priklausančių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), esminio vertės sumažėjimo, nustačius geležinkelio apsaugos zonas ir netekus detaliuoju planu numatytų privažiavimų ir koridorių kitoms susisiekimo komunikacijoms bei inžineriniams tinklams. G. S. teigė, kad kiti nuostoliai, susiję su geležinkelio linijos įrengimu, atsiras dėl kitų pramonės ir sandėliavimo objektų statybai skirtų ir vertės sumažėjimo, nustačius geležinkelio apsaugos zonas ir netekus detaliuoju planu numatytų privažiavimų ir koridorių kitoms susisiekimo komunikacijoms bei inžinieriniams tinklams. Be to, G. S., remdamasis UAB „Verslavita“ parengtomis 2020 m. vasario 4 d. konsultacinėmis išvadomis Nr. KON-20-013A ir KON-20-013B, teigė, kad bendra (duomenys neskelbtini) esančių žemės sklypų 4,9517 ha žemės sklypo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), 5,0180 ha žemės sklypo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), 2,9759 ha žemės sklypo ( unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), 0,5874 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)), 1,5309 ha žemės sklypo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini)) vertė, juos panaudojant komercinei veiklai, galėtų būti nuo 1 352 000 Eur iki 1 414 000 Eur, o panaudojanti žemės ūkio veiklai - nuo 61 000 Eur iki 71 000 Eur, paimto visuomenės poreikiams Žemės sklypo Nr. 1 mažiausia rinkos vertė yra 34 410,53 Eur.

Teismo posėdyje G. S. ir jo atstovas advokatas P. Selilionis, iš esmės remdamiesi atsiliepime nurodytais argumentais ir motyvais bei išdėstytomis aplinkybėmis, nesutiko su Susisiekimo ministerijos prašomais nustatyti atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžiais.

Teikdamas paaiškinimus G. S. pabrėžė, kad, valstybei neatlyginus visų patiriamų nuostolių, yra pažeista jo teisė gauti teisingą atlyginimą.

Teikdamas paaiškinimus atsakovo atstovas advokatas P. Selilionis pažymėjo, kad Susiekimo ministerijos pateiktose Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nėra nustatytas atlyginimas už papildomus nuostolius, kuriuos G. S. patiria dėl suvaržytos galimybės disponuoti kitais jam priklausančiais žemės sklypais bei šių žemės sklypų vertės sumažėjimo dėl apribotų galimybių pateikti į juos. Advokatas P. Selilionis vertino, kad Žemės paėmimo įstatyme nuostolių atlyginimas suprantamas siaurai, ir tvirtino, kad kyla abejonių, ar šis įstatymas nustato teisingą atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir užtikrina visiško nuostolių atlyginimo principo taikymą. Teigė, kad G. S. pateikti rašytiniai įrodymai leidžia pagrįstai abejoti Susisiekimo ministerijos nurodytais atlyginimo dydžiais.

Tretieji suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė (toliau – AB) „LTG Infra“ ir Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimuose į pareiškimą nurodė, jog sutinka su pareikštais reikalavimais dėl atlyginimų dydžio už visuomenės poreikiams paimtus G. S. nuosavybės teise valdytus žemės sklypus nustatymo.

Teismo posėdyje trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atstovaujančio Panevėžio skyriaus atstovas K. Chrapačas prašė tenkinti Susisiekimo ministerijos reikalavimus dėl atlyginimo už iš G. S. paimamus žemės sklypus nustatymo.

Trečiajam suinteresuotam asmeniui AB „LTG Infra“ apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. AB „LTG Infra“ pateikė prašymą bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant ir remtis atsiliepime išdėstytais motyvais ir argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimo reikalavimai dėl atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo tenkinamas.

Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Žemesnės instancijos teismas

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Be to, įstatymų leidėjas Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodė, kad žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę; jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu; apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), aiškindamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnio 3 dalį, yra konstatavęs, kad ribojant nuosavybės teises visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; ribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo (žr., pvz., 2000 m. gruodžio 21 d., 2002 m. kovo 14 d., 2003 m. kovo 4 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimus); teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą nuosavybę principas reiškia, jog savininkui turi būti atlyginamas praradimas, kurį jis patiria netekdamas savo turto; asmuo, kurio nuosavybė paimama visuomenės poreikiams, turi teisę reikalauti, jog nustatytas atlyginimas būtų lygiavertis paimamai nuosavybei; priimant sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tuo pat metu turi būti nustatomas ir atlyginimo už paimamą nuosavybę dydis, taip pat nustatoma, kokia tvarka savininkui bus atlyginama už paimamą nuosavybę; įstatymu nustatytai valstybės ar savivaldybės institucijai, turinčiai teisę priimti sprendimą dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, tenka pareiga iš anksto (dar prieš priimant sprendimą) informuoti savininką apie ketinimą paimti iš jo nuosavybę visuomenės poreikiams, taip pat apie tai, kaip ir kokia tvarka savininkui bus atlyginama; nustatytas atlyginimas turi būti lygiavertis paimamai nuosavybei (žr., pvz., 2001 m. balandžio 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. liepos 8 d., 2008 m. gegužės 20 d. nutarimus).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama, ir pabrėžęs, jog žemės paėmimas ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti teisingai už ją atlyginant yra vienintelė ir proporcinga priemonė valstybės transporto infrastruktūrai plėtoti ją integruojant į Europos Sąjungos valstybių bendrą tinklą, todėl nėra teisinių pagrindų abejoti, ar taikomos priemonės proporcingos ir būtinos bendram visos visuomenės interesui skatinti integraciją ir valstybės modernizavimą įgyvendinti (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020; 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020; 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1176-815/2021).

Susisiekimo ministerija prašomų nustatyti atlyginimų už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus dydžius grindė UAB „Inreal“ turto vertintojo M. R. parengtų Vertinimo ataskaitų Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL duomenimis. Pareiškėja teismui paduotame pareiškime ir jos atstovas teismo posėdyje tvirtino, kad nurodytos vertinimo ataskaitos laikytinos tinkamu ir leistinu įrodymu nustatant atlyginimo dydį už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus.

Atsakovas G. S., ginčydamas Susisiekimo ministerijos nurodytus atlyginimų už visuomenės poreikiams paimamus Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2 dydžius, rėmėsi UAB „Liturta“ 2011 m. rugpjūčio 24 d. parengta Turto vertės nustatymo ataskaita Nr. P11/08-120-B, UAB „Verslavita“ 2020 m. vasario 4 d. parengtomis konsultacinėmis išvadomis Nr. KON-20-013A ir Nr. KON-20-013B bei 2021 m. sausio 27 d. parengta Žemės sklypo vertinimo ataskaita, teismo eksperto J. A. 2021 m. rugsėjo 6 d. parengta Konsultacine išvada Nr. KI21/08-32N.

Teismas sprendžia, kad atsakovo pateiktos Turto vertės nustatymo ataskaitos Nr. P11/08-120-B nėra pagrindo vertinti kaip paneigiančios Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nurodytų atlyginimo dydžių, kadangi ji parengta 2011 metais, be to, ši ataskaita buvo rengta ne atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus nustatymo tikslu. Be to, teismas daro išvadą, kad Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nurodytų atlyginimo dydžių nepaneigia ir atsakovo pateiktos Konsultacinėmis išvados Nr. KON-20-013A ir Nr. KON-20-013B, UAB „Verslavita“ parengta Žemės sklypo vertinimo ataskaita Nr. PN-21-076 bei Konsultacinė išvada Nr. KI21/08-32N. Tokia išvada daroma, visų pirma, atsižvelgus į tai, jog UAB „Verslavita“ 2020 m. vasario 4 d. parengtose konsultacinėse išvadose Nr. KON-20-013A ir Nr. KON-20-013B yra aiškiai nurodyta, kad jos yra informacinio pobūdžio, neturintys teisinės galios dokumentai, jos neatitinka turto vertinimo dokumento turinio, nėra ir begali būti turto vertinimo dokumentais (ataskaita), be to, jose pateikiamos labiausiai tikėtinos (galimos) žemės sklypų kainos rinkoje 2020 m. vasario 4 d., juos panaudojant komercinei veiklai arba žemės ūkio veiklai. Vertinant Žemės sklypo vertinimo ataskaitą Nr. PN-21-076 ir Konsultacinę išvadą Nr. KI21/08-32N, atsižvelgiama į tai, kad juos rengę subjektai visuomenės poreikiams paimtų ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų savarankiškų nekilnojamojo turto objektų – 0,3834 ha ploto Žemės sklypo Nr.1 ir 0,0101 ha ploto Žemės sklypo Nr.2 nevertino ir jų rinkos vertės nenustatė.

Remiantis tuo, kas nurodyta, daroma išvada, kad G. S. pateiktų dokumentų nėra pagrindo vertinti kaip keliančių abejonę Vertinimo ataskaitose Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nustatytomis Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertėmis.

Be to, sprendžiant dėl G. S. siekio gauti atlyginimą už kitus nuostolius atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, aiškinant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintas nuostatas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, suformuotoje bylose dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams vykdant ypatingos valstybinės svarbos projektus, yra nurodęs, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, dėl likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų, neturtinės žalos, atlyginimo (žr., pvz., 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje eA-892-415/2020, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020, 2020 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-782-552/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis savo suformuota praktika, 2021 m. lapkričio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2274-815/2021 pabrėžė, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ketvirtajame sakinyje aiškiai numatyta, jog kad nuostoliai, galimai atsirasiantys dėl komercinės veiklos apribojimų, nustatomi tik paimamam sklypui, o kiti nuostoliai, kurie tiesiogiai nesusiję su paimamu žemės sklypu, nėra atlyginami. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2207-415/202, pasisakydamas dėl aplinkybės, jog žemės sklypų paėmimas visuomenės poreikiams iš dalies ateityje keis ūkininkavimo (verslo) sąlygas, nurodė, kad konkretus ir neabejotinas visuomenės poreikis žemės paėmimui geležinkelio vėžei statyti suponuoja strateginio lygmens viešųjų interesų ir privačių interesų tarpusavio derinimo imperatyvą, iš kurio kyla visų subjektų, veikiančių viešuosiuose ir privatiniuose teisiniuose santykiuose, pareiga elgtis rūpestingai, apdairiai ir atsakingai, atsakovo, vykdančio ūkinę veiklą, atveju tai, be kita ko, reiškia, kad jis praktikoje turi taikyti tokį ūkininkavimo modelį, kuris užtikrintų racionalų turto naudojimą ir sudarytų prielaidas išvengti praradimų.

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad G. S. siekis gauti atlyginimą už kitus nuostolius, kuriais jis vertino valdomų kitų žemės sklypų vertės sumažėjimą dėl apsunkinto privažiavimo prie jų, panaudojimo pagal paskirtį praradimo, nėra teisiškai pagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Žemės sklypo Nr. 1, kuris iki atidalijimo pateko į G. S. valdytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis yra pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos; Žemės sklypo Nr. 2, kuris iki atidalijimo pateko į G. S. valdytą žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paskirtis yra susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos; 2019 m. liepos 30 d. apžiūrų metu šie sklypai buvo naudojami žemės ūkio veiklai – juose augo kukurūzai; vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ patvirtintomis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, žemės sklypams buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų; žemės sklypuose Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių nebuvo gauta. Nagrinėjant bylą, duomenų, patvirtinančių, kad visuomenės poreikiams paimtus Žemės sklypą Nr. 1 ir Žemės sklypą Nr. 2 G. S. būtų naudojęs komercinei veiklai, nenustatyta.

Pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 19-08-478KL, vertinamo paimamo visuomenės poreikiams Žemės sklypo Nr. 1 (nurodytoje ataskaitoje – 0,3834 ha dalies iš 1,5309 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 259-2) rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. liepos 30 d.) yra 4 562 Eur, duomenų apie patirtus kitus nuostolius dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo negauta; pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 2, vertinamo paimamo visuomenės poreikiams Žemės sklypo Nr. 2 (nurodytoje ataskaitoje – 0,0101 ha dalies iš 0,5874 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 260-2) rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. liepos 30 d.) yra 120 Eur, duomenų apie patirtus kitus nuostolius dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo nebuvo gauta.

Visuomenės poreikiams paimtų Žemės sklypo Nr. 1 ir Žemės sklypo Nr. 2 rinkos vertės nustatytos taikant lyginamąjį metodą, numatytą Metodikoje; nurodytų žemės sklypų rinkos vertes nustatė UAB „Inreal“ turto vertintojas M. R., kurio nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikaciją patvirtina pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini); Vertinimo ataskaitos Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL nėra panaikintos ir yra galiojančios.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Vertinimo ataskaitos Nr. 19-08-478KL ir Nr. 19-08-479KL vertinamos kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyti tinkami ir abejonių nekeliantys įrodymai, pagrindžiantys tiek visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertes, tiek ir išvadas, jog kitų patirtų nuostolių dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų nenustatyta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016).

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą

G. S. 2020 m. gruodžio 2 d. ir 2021 m. lapkričio 3 d. prašymais, išdėstęs juose iš esmės analogiškus motyvus ir argumentus, prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams.

G. S., išdėstęs Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje, Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, teigė, kad Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą aiškinant sistemiškai, galima išvada, jog Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje yra įtvirtintas visiško nuostolių, atsiradusių dėl visuomenės poreikiams paimamos nuosavybės (šiuo atveju žemės), atlyginimo principas. Tačiau Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta dalinė (ribota ar su išlygomis) kompensacija, tam tikru baigtiniu sąrašu (numerus clausus) apibrėžti nuostoliai. Atsakovas vertino, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai neapima visų nuostolių atlyginimo ir neatitinka teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą principo, todėl tvirtino, kad tokiu reglamentavimu susiaurinamas Konstitucijoje įtvirtintas teisingo atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą turtą principas, pažeidžiamas universalus teisingumo visų asmenų atžvilgiu principas. G. S. nuomone, Žemės paėmimo įstatymo nuostatų taikymas eliminuoja tiesioginį Konstitucijos 23 straipsnio taikymą subjektinėms asmenų teisėms ir sukuria prieštaravimą teisinės valstybės principui.

Teismo posėdyje G. S. atstovas advokatas P. Selilionis, remdamasis pateiktuose prašymuose išdėstytais motyvais, palaikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys rašytinių paaiškinimų dėl G. S. prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą nepateikė.

Teismo posėdyje Susisiekimo ministerijos atstovas advokatas P. Juzikis nurodė, kad Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitiktis Konstitucijos 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams abejonių nekelia. Pabrėžė, kad šiuo klausimu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią praktiką, ir nurodė, jog sprendžiant dėl G. S. prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgtina į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1312-552/2021 pateiktus išaiškinimus.

ABTĮ 4 straipsnis nustato, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai (1 dalis), o jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją (ABTĮ 4 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą suteikta išimtinai bylą nagrinėjančiam teismui; ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais; sprendimas kreiptis į Konstitucinį Teismą yra teismo atliktos įstatymo analizės ir aiškinimo rezultatas; tik teismas, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes ir toje byloje taikytino konkretaus teisės akto turinį, sprendžia, ar yra pakankamai teisiškai pagrįsta abejonė, jog sprendžiant ginčą taikytinas teisės aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai ir dėl to būtina kreiptis į Konstitucinį Teismą (žr., pvz., 2011 m. liepos 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-2474-11; 2013 m. lapkričio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-2184-13; 2021 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-474-756/2021, 2021 m. liepos 12 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1899-602/2021 ir kt.).

Sprendžiant dėl nagrinėjamoje byloje pareikšto G. S. prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimais dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje įtvirtintų nuostatų atitikties Konstitucijai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad sistemiškai aiškinant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, šio straipsnio 2 dalį, nustatančią atlygintinų nuostolių rūšis, jų atlyginimą pinigais rinkos kainomis, ir šio straipsnio 3 dalį, įtvirtinančią turto vertės ir atlygintinų nuostolių apskaičiavimo būdą, kiekvienu atveju sprendžiant asmens, kurio žemės sklypas (jo dalis) buvo Žemės paėmimo įstatyme nustatytais pagrindais paimtas visuomenės poreikiams, jo reikalavimo atlyginti patirtus nuostolius pagrįstumas turi būti vertinamas individualiai, taikant įstatyme įtvirtintus kriterijus (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3940-492/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas iš esmės analogiškus argumentus dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams, remdamasis aukščiau aptartu įstatymo nuostatų aiškinimu, padarė išvadą, kad nekyla pagrįstų abejonių dėl jų konstitucingumo (žr., pvz., 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1312-552/2021).

Nagrinėjamoje byloje nekilus pagrįstų abejonių dėl Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies atitikties Konstitucijos 23 straipsniui, teisingumo bei teisinės valstybės principams, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą prašymu spręsti, ar Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalis atitinka Konstituciją.

Dėl bylos proceso dalyvių turėtų atstovavimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Susisiekimo ministerija prašė atlyginti turėtas advokatų darbo apmokėjimo išlaidas. Pareiškėja šioms išlaidoms pagrįsti pateikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos parengtas sąskaitas-faktūras, išrašus iš suteiktų teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo aktų, sąskaitos apmokėjimo išrašus.

Susisiekimo ministerijai teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė AKJ CONSULTUS advokatų profesinės bendrijos advokatas P. Juzikis.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau sprendžiant, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi būti kompleksiškai įvertinta, ar, atsižvelgus į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, ir į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams ir viešajam interesui. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo teigimu, nė vienas iš nurodytų kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant Susisiekimo ministerijos vidines teisminio atstovavimo galimybes, atsižvelgiama į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius. Šio skyriaus veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 punkte nustatyta, kad vienas iš šio skyriaus uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (žr. https://sumin.lrv.lt/lt/contacts). Bylos nagrinėjimo metu Susisiekimo ministerijos viešai skelbiamais duomenimis, Teisės ir personalo skyriuje dirba 11 tarnautojų, įskaitant ir skyriaus vedėją, iš jų – 2 vyresnieji patarėjai, turintys teisės krypties išsilavinimą, jų pareigybės reikalingos atstovauti ministerijos, valstybės (jeigu ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose, kitose valstybės institucijose ir įstaigose (žr. https://sumin.lrv.lt/lt/contacts). Teismas daro išvadą, kad Susisiekimo ministerijos vidiniai žmogiškieji ištekliai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai nagrinėjamoje administracinėje byloje. Vertinant bylos pobūdį, atsižvelgiama į tai, kad Susisiekimo ministerijos pareiškimas buvo rengiamas esant susiformavusiai praktikai; byloje susiklosčiusi faktinė situacija, teisės taikymo požiūriu, nebuvo išskirtinė ir reikalavusi specialios srities teisinių žinių ir pasirengimo. Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo praktikoje yra nurodyta, kad, atsižvelgus į tai, kad Susisiekimo ministerijos kreipimaisi į teismą su analogiškais reikalavimais dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų teisėtumo patvirtinimo ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo yra nevienkartiniai, vertintina, jog advokato pagalbos poreikis tokio pobūdžio bylose itin minimalus, pareiškimo duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinė, tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už žemės sklypų paėmimą, jėgomis (žr., pvz., 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1176-815/2021).

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, jog Susisiekimo ministerija nepagrindė aplinkybės, jog advokatų pasitelkimas atstovauti jos interesams nagrinėjamoje administracinėje byloje buvo būtinas, todėl pareiškėjos prašymas dėl atstovavimo išlaidų priteisimo atmetamas.

Minėta, kad teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis). Patenkinus Susisiekimo ministerijos pareiškimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatymo, G. S. teisės į turėtų atstovavimo ir kitų išlaidų atlyginimą neįgijo, todėl jo prašymas priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41, 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimo reikalavimą dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo tenkinti.

Nustatyti, kad G. S. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtus nuosavybės teise valdytus žemės sklypus dydžiai yra:

1) už Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1120-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamą 0,3834 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 4 562 (keturi tūkstančiai penki šimtai šešiasdešimt du eurai);

2) už Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1118-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamą 0,0101 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 120 Eur (vienas šimtas dvidešimt eurų).

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir G. S. prašymų dėl atstovavimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.

Teisėjos Nijolė ČekanauskienėIrena VaržinskienėDalytė Zlatkuvienė