- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-07-20
- Bylos Nr.
- e2-2184-772/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01286-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- G. U.
- Trečiasis asmuo
- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos, R. S., VTPSI, ŠSA
- Kategorijos
- 20.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui V. R. ir jo atstovei advokatei I. Mekienei, atsakovo G. U. atstovei kuratorei R. S., trečiųjų asmenų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos (toliau – VTPSI) Šiaulių skyriaus atstovui J. Tomkutei ir Šiaulių m. savivaldybės administracijos (toliau – ŠSA) atstovei Ž. Rimšienei, neatvykus atsakovui G. U.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovui G. U. dėl bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą vykdyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras bei pripažinti teisę vykdyti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, rekonstravimo darbus be bendraturčio G. U. sutikimo, tretieji asmenys byloje R. S., VTPSI ir ŠSA.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašė jam kaip, statytojui, V. R., pripažinti teisę vykdyti II grupės nesudėtingo statinio rekonstravimo darbus, be atsakovo G. U., sutikimo.
Taip pat teisę vykdyti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,0700 ha, esantis (duomenys neskelbtini) Šiauliai, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras, be bendrasavininko atsakovo G. U. sutikimo.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodė, kad 2001-07-30 dieną, paveldėjo 39/100 pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 39/100 kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini)Šiauliuose. Kartu su ieškovu, šio namo ir kitų statinių bendrasavininkiais VĮ ,,Registrų centras“, yra įrašyti atsakovas G. U. ir trečiasis asmuo R. S..
Teigė, jog bendrasavininkas, G. U., adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliai, niekada negyveno iki turto paveldėjimo ir iki šios dienos negyvena, o savo dalį jau yra faktiškai pardavęs bendrasavininkės R. S. sūnui L. S. bei surašė 2014-02-21 dienos raštą, kad pinigus už savo dalį gavo. Tačiau šie asmenys įstatymo nustatyta tvarka pirkimo - pardavimo sandorio neįformino, todėl pagal Viešojo registro duomenis G. U. yra ir toliau laikomas bendrasavininkiu, dėl to atliekant bet kokius žemės sklypo formavimo ir nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbus, visur yra reikalingas atsakovo sutikimas. Atsakovui G. U., priklausančia turto dalimi faktiškai naudojasi ir valdo trečiasis asmuo, jo sesuo, R. S.. Niekada G. U. nereiškė pretenzijų R. S. dėl savo turto dalies, jau daug metų yra nežinoma kur gyvena ir būna atsakovas, retkarčiais su juo bendrauja tik R. S. sūnus, kuris jį susitinka užsienyje, o šiuo metu jokiomis ryšio priemonėmis su atsakovu nėra galimybės susisiekti. Dėl atsakovo skolų yra įregistruotas ir jam priklausančio turto areštas antstolio A. Bložės kontoroje.
Ieškovas V. R., siekdamas įgyvendinti savo savininko teises ir pagerinti savo nuosavybės teise valdomo turto dalį, susitaręs su faktiškai gyvenančią bendrasavininke R. S. ir jai neprieštaraujant, 2015 metais pradėjo vietoje supuvusio priestato, statytis naują, mūrinį priestatą. Jokių leidimų šiam priestatui statyti nebuvo gavęs, nes kiek ieškovui buvo žinoma, jog iki 80 m² metrų pastato statybai, leidimai nebereikalingi. Bendrasavininkė R. S. šiems darbams niekada neprieštaravo.
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, 2015-07-02 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-150702-00019, kad ieškovo vykdomi rekonstrukcijos darbai neturint statybą leidžiančio dokumento - rašytinio pritarimo statinio projektui. Pripažino, kad tai yra II grupės nesudėtingas statinys. LR Statybos įstatymo 23 str. 1d., numato, kad ieškovo vykdomai statybai, reikalingas rašytinis įgaliotojo valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui. Surašius savavališkos statybos aktą, vykdydamas valstybės institucijos nurodymus, ieškovas, kreipėsi dėl rekonstruojamo statinio projekto parengimo, tačiau buvau informuotas, kad siekiant gauti rašytinį pritarimą statinio projektui, tai yra statybą leidžiantį dokumentą, reikia pateikti statinio bendraturčių sutikimą ( SĮ 23 str. 10 d. 3p.) kurio ieškovas negali pateikti, nes atsakovas G. U., jam nuosavybės teise priklausančiame name negyvena, nesilanko ir iš vis jo buvimo vieta ieškovui nėra žinoma. Esant tokioms aplinkybėms ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą su ieškiniu, kad būtų pripažinta jo, kaip savininko teisė, vykdyti II grupės nesudėtingo statinio, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, rekonstrukcijos darbus, parengti projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, rašytinį pritarimą statinio projektui, be bendrasavininko G. U. rašytinio pritarimo.
Teigė, kad ieškovo atliekami rekonstrukcijos darbai, niekaip nepažeis bendrasavininko, G. U. teisių ir teisėtų interesų, kadangi jie yra atliekami prie ieškovo naudojamų patalpų, todėl jo teisės nebus pažeidžiamos. Nors tarp bendrasavininkų nėra įregistruota pastato naudojimosi tvarka, tačiau iš faktinių santykių ji yra susiklosčiusi, nes ieškovas, kaip bendrasavininkas, naudojasi plane pažymėtomis patalpomis 1-2, 1-3, 1-4, i-I, o atsakovui ir trečiajam asmeniui naudojimuisi priskirtos patalpos, plane pažymėtos 2-1, 2-2, 2-3, 2-4, todėl iš savavališkos statybos akto situacijos plano akivaizdu, kad ruošiamas statyti priestatas yra prie ieškovo naudojamų patalpų, todėl nei atsakovo, nei trečiojo asmens teisių ir teisėtų interesų nepažeis.
LR CK 1.137 str., numato, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.
Surašius savavališkos statybos aktą, ieškovas V. R. pateikė paaiškinimą, kad sužinojęs, jog jo vykdomiems darbams reikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas - pradėjo tvarkyti dokumentus, tačiau susidūrė su tuo, kad bendrasavininko nerandant, negali pateikti projektui ir statybą leidžiančiam dokumentui gauti, visų reikiamų dokumentų, taigi negali gauti bendrasavininko sutikimo, kas iš esmės pažeidžia, jo, kaip turto savininko teises ir teisėtus interesus, nes atsakovui nesirūpinant savo turtu, nenurodant savo kitos buvimo vietos, negalint su juo susisiekti, yra trukdoma įgyvendinti savininko teises.
Ieškovas gavo iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2015-06-22 pranešimą, kad vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo įgyvendinimo taisyklių 20 p., yra registruotas jo 2015-06-16 dienos prašymas organizuoti ir parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, tikslu suformuoti ir įregistruoti žemės sklypą, (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, tačiau šiame procese taip pat reikalingi visų bendrasavininkų sutikimai atlikti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse numatytus projekto rengimo darbus, siekiant suformuoti žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal LR Žemės ūkio ministro ir LR Aplinkos Ministro 2004-10-04d., įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės“, o be bendrasavininko G. U. sutikimo to padaryti negali.
Žemės sklypo suformavimo ir įregistravimo darbai reikalingi siekiant parengti rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą - rašytinį pritarimą, dėl ko ieškovui yra surašytas savavališkos statybos aktas bei paskirta administracinė nuobauda, kurią jis yra susimokėjęs. Taip pat trečiojo asmens VTPSI specialistai yra priėmę sprendimą pratęsti savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminą trims mėnesiams.
Taigi nesant galimybės gauti tiesiogiai atsakovo bendrasavininko G. U. sutikimo, anksčiau išvardintiems darbams atlikti, ieškovas yra priverstas kreiptis į teismą.
Byloje dėl taikos sutarties ieškinio padavimo teismui metu ieškovas nuomonės neturi (CPK 135 str.).
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis LR CK 1.138 str., SĮ, LR CPK 5 str., 135 str., 143 str., ieškovas teismo prašė:
1. Pripažinti ieškovui V. R. teisę vykdyti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,0700 ha, esantis (duomenys neskelbtini) Šiauliai, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras, be bendrasavininko atsakovo G. U. sutikimo.
2. Pripažinti ieškovui V. R. teisę vykdyti, rengiant statinio rekonstravimo projektavimo procedūras, gauti statybą leidžiantį dokumentą - II grupės nesudėtingam statiniui, rašytinį pritarimą statinio projektui, be bendrasavininko, atsakovo, G. U., sutikimo.
Ieškovas savo reikalavimą atsakovui grindė įbylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovas ir jo atstovė adv. I. Mekienė pakartojo ieškinio motyvus ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.
Atsakovo G. U. atstovė kuratorė R. S. duodama teismo posėdžio metu paaiškinimus nurodė, kad kaip atsakovo kuratorė su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad atsakovas yra su ieškovu bendraturčiai. Teigė, jog ieškovo pateikti dokumentai patvirtina, jog jam irgi priklauso dalis nekilnojamųjų daiktų tuo pačiu adresu kaip ir atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Nurodė, kad žinodamas apie situacija atsakovas dėl pateikti prašymo irgi neprieštarautų. Nemano, jog yra visos galimybės ateityje atidalinti tarp bendraturčių žemės sklypą. Atsakovas kaip ir ieškovas iki šiol yra jiems priskirto valstybės žemės sklypo nuomininkai. Nurodė, kad suderinti trijų asmenų valią dėl nuomojamo žemės sklypo valdymo, nebus sudėtinga, todėl atsakovo vardu sutinka, kad būtų patenkintas ir ieškovo reikalavimas dėl gyvenamojo namo bendraturčių valdomo žemės sklypo suformavimo, nes atsakovo interesai nenukentės. Atsakovo vardu sutinka, kad būtų patenkinti visi ieškovo reikalavimai, kad po to jam būtų galima naujai suformuotus nekilnojamųjų daiktų objektus įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad šalys joms priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis naudojasi atskirai. Atsakovė nemano, kad prie ieškovui priklausančios gyvenamojo namo dalies galėtų būti suformuotas atskiras žemės sklypas.
Trečiasis asmuo Šiaulių miesto savivaldybės administracija pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu derėtų sutikti dėl šių motyvų:
Pažymėtina, kad 2015 m. liepos 2 d. statytojui V. R. (toliau - statytojas) buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-60-150702-00019 už tai, kad neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, t. y. rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui, pradėjo II grupės nesudėtingo statinio, gyvenamojo namo rekonstravimo darbus. Kaip informavo VTPSI Šiaulių skyrius, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nugriauto medinio priestato vietoje, kurio buvę išmatavimai 1,90 m x 1,57 m, statomas naujas mūrinis 4,90 m x 3,00 m išmatavimų priestatas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau ieškovo ieškinys ŠSA nuomone turėtų būti tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ŠSA atstovė pakartojo atsiliepime į ieškovo ieškinį pateiktus motyvus ir neprieštaravo ieškovo pateiktam prašymui.
Trečiasis asmuo VTPSI irgi pateikė teismui savo nuomonę dėl ieškovo ieškinio reikalavimo ir nurodė šiuos motyvus.
Su pareikštu ieškiniu sutinkame, žemiau pateikiame savo paaiškinimus ir motyvus.
Pažymėjo, kad 2015 m. liepos 2 d. statytojui V. R. (toliau - statytojas) buvo surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-60-150702-0001 už tai, kad neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, t. y. rašytinio pritarimo supaprastintam statybos projektui, pradėjo II grupės nesudėtingo statinio, gyvenamojo namo rekonstravimo darbus. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad nugriauto medinio priestato vietoje, kurio buvę išmatavimai 1,90 m x 1,57 m, stato naują mūrinį 4,90 m - 3,00 m išmatavimų priestatą.
Mano, kad ieškovas pagrįstai ir savalaikiai pareiškė ieškinį ir nurodė pagrįstus motyvus, nes naudojasi įstatymų suteikta galimybe savavališkos statybos padarinius pašalinti juos įteisinant, bet tinkamam to atlikimui būtinas bendraturčio sutikimas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas palaikė atsiliepime į ieškinį pateiktus motyvus ir prašė teismo jį tenkinti.
Trečiasis asmuo R. S. taip pat pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai ir teismo prašys jį patenkinti.
Ieškovas, V. R., 2001-07-30 dieną, paveldėjo 39/100 pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 39/100 kitų statinių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) Šiauliuose. Šio namo kaip ir kitų statinių bendrasavininkai VĮ ,,Registrų centras“, yra įrašyti ir atsakovas G. U. bei trečiasis asmuo R. S.. G. U., yra jos brolis, kuris šiame name niekada negyveno ir juo nesirūpino. Kur jis šiuo metu būna, jai nėra žinoma, tik iš pažįstamų sužino, kad jis sutinkamas tai vienoje, tai kitoje užsienio šalyje, todėl ieškovas neturi jokios galimybės gauti iš jo sutikimo bet kokiems darbams, kuriuos teismo prašo leisti atlikti be bendrasavininko sutikimo.
Iš tiesų, atsakovas su jos sūnumi, buvo pasirašęs namų sąlygomis sutartį, kad jos sūnus įgyja iš jo dalį turto, tačiau notarine tvarka šio susitarimo nepavyko įforminti dėl atsakovo, nes jis tai grįžta, tai išvažiuoja, o kur lankosi, neinformuoja.
Ieškovo atliekamiems veiksmams, nurodytiems ieškinyje, trečiasis asmuo neprieštarauja, ir jau yra davusi sutikimą, nes tai iš esmės pagerins jiems, kaip bendrasavininkams, valdyti ir naudoti savo turimą nuosavybę, bei nepažeis nei atsakovo, nei jos interesų. Netenkinus ieškovo ieškinio, iš esmės būtų suvaržytos jo, kaip bendrasavininko teisės ir teisėti interesai, o tai visiškai neatitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.
LR CK 1.137 str., numato, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.
Taigi nesant ieškovui galimybės gauti tiesiogiai atsakovo, bendrasavininko, G. U., sutikimo prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu R. S. palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes ir prašė teismo jį tenkinti visiškai.
Teismas iš pradžių kaip instituciją, duodančią išvadą byloje įtraukė Nacionalinę žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos ir pastaroji pateikė teismui savo išvadą bei nurodė šiuos motyvus (71-74 b. l.).
Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Ieškovo ieškinys yra prevencinio pobūdžio, nes Ieškovas nepateikė teismui parengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, nenurodė kodėl tokį projektą delsia rengti ir kada parengs, taip pat nepateikė gyvenamojo namo rekonstrukcijos brėžinio (projektinio pasiūlymo), kad būtų galima įvertinti, kokie bus rekonstruoto statinio duomenys pabaigus statybą. Tenkinus tokį ieškinį, Ieškovas - įgytų teisę be Atsakovo sutikimo statyti norimo dydžio priestatą pagal bet kokį projektą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad sutikimas duodamas ne bendrai teisei | statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad Ieškovas jau pažeidė imperatyvias įstatymų normas ir Atsakovo teises, nes neturėdamas nei Atsakovo, nei valstybinės žemės patikėtinio sutikimo vykdė savavališką statybą atskiru žemės sklypu nesuformuotoje valstybinėje žemėje, ir todėl Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija Ieškovui 2015- 07-02 surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-60-150702-00019 dėl savavališkai statomo gyvenamojo namo priestato (objekto išmatavimai 4,9 m x 3,0 m). Pažymėtina, kad Žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia inicijuoti ir parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto vienam iš pastato bendraturčių be kitų bendraturčių sutikimo, toks projektas galėtų būti tikrinamas, tačiau negalėtų būti tvirtinamas ir įgyvendinamas. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jis yra pasirašęs sutartį su asmeniu, turinčiu kvalifikacinį pažymėjimą rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas G. U. nepritartų žemės sklypo suformavimui, jei toks projektas būtų parengtas. Kadangi žemės sklypo formavimo ir priestato statybos projektiniai pasiūlymai neparengti, galima daryti tik tikėtiną prielaidą, kad atsakovas G. U. bus pastato bendraturtis tuo laiku, kai Ieškovas projektą parengs ir, kad Atsakovas tokio projekto nederins.
Atsakovui nuosavybės teise priklausanti gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalis areštuota antstolių Tomo Ubarto ir Artūro Bložės, o viešame registre nėra duomenų, kokia yra tarp bendraturčių naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka, todėl laikytina, kad tretiesiems asmenims nėra žinoma, kuri konkreti gyvenamojo namo dalis priklauso Ieškovui, Atsakovui ir trečiajam asmeniui R. S.. Mano, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.77 straipsnio nuostatomis, taip pat reikėtų įvertinti, kokias pasekmes sukeltų bendrosios dalinės nuosavybės padidinimas pastačius priestatą prie gyvenamojo namo be bendraturčio sutikimo.
Žemesnės instancijos teismas
Dėl Nacionalinės žemės tarnybos procesinės padėties Nacionalinė žemės tarnyba Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nutartimi įtraukta į bylą išvadą duodančia institucija. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 252 straipsnio 2 dalies nuostatomis, išvadą duodančios institucijos atstovai baigiamosiose kalbose nedalyvauja. Mano, kad Nacionalinės žemės tarnybos procesinė padėtis iš išvadą duodančios institucijos turėtų būti pakeičiama į trečiojo suinteresuoto asmens. Pareiškiame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėtinė. Žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini)Šiaulių mieste nėra suformuotas. Žemės plotas, kuriame Ieškovas siekia formuoti žemės sklypą prie pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) yra Lietuvos Respublikos nuosavybė, o jos patikėtinis yra Nacionalinė žemės tarnyba. Todėl, visų pirma, turi būti suformuojamas žemės sklypas, įregistruojamas Lietuvos Respublikos vardu, pagal pagrindinio pastato nuosavybės teise šiuo metu nekilnojamojo turto registre įregistruotą kiekvienam bendraturčiui tenkantį gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrą plotą, nustatoma išnuomotina žemės sklypo dalis (Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260, 32 punktas), su Ieškovu sudaroma žemės sklypo dalies valstybinės žemės nuomos sutartis, kurioje ir būtų aptariamas statybos galimumo /negalimumo sąlygos žemės sklype, ir tik po to, kai minėti veiksmai bus atlikti, Ieškovui atsirastų pagrindas kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau - Žemės įstatymas) 2 straipsnio 14 dalimi, žemės sklypas yra teritorijos dalis, turinti nustatytas ribas, kadastro duomenis ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Taigi, neginčijamai teritorijoje, kurioje Ieškovas stato, suformuoto žemės sklypo nėra, todėl leidimą statyti jis galėtų gauti ne anksčiau, nei sudarytų valstybinės žemės nuomos, ar pirkimo - pardavimo sutartį ir pasirengtų statinio projektą.
Nacionalinė žemės tarnyba yra suinteresuotas asmuo šios bylos baigtimi, todėl tinkamai valstybei kaip žemės savininkui galėtų atstovauti tokio pobūdžio byloje būdama trečiuoju asmeniu.
Dėl žemės sklypo formavimo. Žemės įstatymo 1 straipsnio 20 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas tai visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą.
Pažymėtina, kad Žemės sklypui suformuoti turi būti rengiamas žemės sklypų formavimo - pertvarkymo projektas, vadovaujantis Žemės įstatymo 40 straipsnio nuostatomis, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis (toliau - Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“. Suderintą projektą organizatorius teikia Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, kuris nustato projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams. Taisyklių 12.2 punkte nurodyta, kad miestų ir miestelių teritorijose projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Kadangi Ieškovo gyvenamasis namas (su priklausiniais), prie kurio reikia suformuoti žemės sklypą, yra Šiaulių mieste, vadovaujantis Taisyklių 5 punkto nuostatomis, parengtą projektą tvirtintų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius.
Taisyklių 66 punkte nustatyta, kad parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas.
Paminėtų taisyklių 66 punkto nuostata suponuoja išvadą, kad kreiptis į teismą Ieškovas turėtų esant parengtam žemės sklypo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui.
Įgyvendinant formavimo - pertvarkymo projektą, atliekami suformuotų ar pertvarkytų žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534. Atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus parengiamos jų kadastro duomenų bylos, kurios teikiamos tvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui (Taisyklių 81 punktas), todėl įgyvendinat projektą taip pat reikalingi Atsakovo derinimai. Pripažintina, kad Ieškovas be Atsakovo sutikimo, savo kaip gyvenamojo namo bendraturčio teisių negalėtų įgyvendinti.
Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, Teismui nustačius, kad nebus neproporcingai apribojamos Atsakovo, kaip dalies gyvenamojo namo ir jo priklausinių savininko teisės, nesant į bylą pateiktų konkrečių projektų (projektinių pasiūlymų), Ieškovo ieškinys galėtų būti tenkinamas.
Prašė teismo pakeisti Nacionalinės žemės tarnybos procesinę padėtį iš išvadą duodančios institucijos į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų.
Teismas tenkino NŽT prašymą ir pakeitė šio asmens procesinę padėtį iš Institucijos, duodančios išvadą byloje į trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje (86 b.l.).
Teismo posėdžio metu NŽT atstovas pakartojo išvados motyvus ir prašė teismo priimti procesinį sprendimą savo nuožiūra.
Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.
Dėl ieškovo teisės vykdyti statinio rekonstrukciją.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas, atsakovas ir trečiasis asmuo R. S. yra ne tik valstybei priklausančio žemės sklypo valdytojai, bet ir dalies pastatų esančių (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, bendrasavininkiai. Ieškovui nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis gyvenamojo namo ir sandėlio, o atsakovui su trečiuoju asmeniu - po 61/200 dalis to paties gyvenamojo namo nurodytu adresu (10-16 b.l.). Ieškovas ketindamas atlikti minėto gyvenamojo namo dalies (priestato) rekonstrukciją (jį pertvarkant iš esmės), turi su būsimu projektuotoju sudaryti projektavimo sutartį, kurios pagrindu bus parengtas statybą leidžiantis dokumentas ir kuris bus pateiktas vietos savivaldybei. Tačiau projektuotojas negali pradėti rengti šio dokumento, kol nėra pateiktas gyvenamojo namo kito bendraturčio (atsakovo) sutikimas.
Pagal teismui pateiktus gyvenamojo namo dalies (priestato) rekonstrukcijos duomenis, matyti, jog ieškovas siekia atlikti naujos statybos darbus, o statinio kategorija – II grupės nesudėtingas statinys (23, 25 b.l.). Tokiam statiniui turi būti parengiama teisės aktų nustatyta tvarka reikalingos sudėties ir apimties projektinė dokumentacija, kurią patvirtina savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus (Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 12.4.2 p.). Pagal bendruosius statinio duomenis matyti, kad numatomas naujai pastatyti pastatas, t. y. po rekonstrukcijos priestatas bus didesnis ir aukštesnis, iš esmės keičiama priestato tūris ir aukštis (42 b.l.), todėl jam privalomos statinio projektavimo sąlygos, nustatančios statinio architektūros ir statybos sklypo urbanistinius reikalavimus (Statybos techninio reglamento STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ 29.2 p.). Šioms sąlygoms gauti reikalingas atsakovo sutikimas, siejamas su bendrąja daline nuosavybe, kurios objektas – gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini)Šiauliai, valdomas, naudojamas ir juo disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 str. 1 d., Statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 15.2 p., 83-84 b.l.). Pastebėtina, kad nors ieškovas nepateikė teismui techninio statinio rekonstrukcijos projekto, iš kurio būtų matyti, kad jis atliktas kvalifikuoto statinio statybos vadovo, patvirtintas ieškovo - statytojo (užsakovo) ir jame nurodyti sklype esami požeminiai tinklai sutikrinti su atsakingomis institucijomis, kas iš esmės atitiktų teisės aktų, skirtų statinių projektavimų rengimui, nuostatas. Tačiau, kadangi tiek atsakovo kuratorė, tiek ir trečiasis asmuo sutinka su ieškovo ieškinio reikalavimais, todėl teismas laiko, kad dėl to tarp šalių ginčo nėra ir jo nebus ateityje.
LR statybos įstatymo 20 str. 12 d. numato, kad už statinių projektavimo sąlygų išdavimą atsakingos atitinkamos institucijos, todėl, jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 11 05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1064/2003 m.).
R. V. teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2016-02-23 atsiliepimo nuostatomis (41-43 b.l.), ieškovo paaiškinimais, rengiamu priestato rekonstrukcijos projektu, kad perstatomas priestatas iš esmės neužima didesnio užstatymo ploto, t. y. statomas ant tų pačių pamatų, su nedideliais nukrypimais, todėl šalių bendrai naudojamas gyvenamasis namas ir valdomas valstybinės žemės sklypas dėl ieškovo priestato rekonstrukcijos nesumažės ir faktiškai nepažeis nusistovėjusios naudojimosi šiais nekilnojamaisiais daiktais tvarkos, atitinkamai nepažeis ir atsakovo naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu teisių.
Pažymėtina, kad nors kito bendraturčio (atsakovo) nesutikimas su rekonstrukcijos projektu nėra grindžiamas reikalavimu nustatyti ir patvirtinti naudojimosi gyvenamuoju namu ir žemės sklypu tvarka, tačiau toks poreikis šalims gali atsirasti ateityje. Nekilnojamojo turto registre ieškovo ketinamas rekonstruoti gyvenamojo namo priestatas, nėra savarankiškas nekilnojamasis daiktas, kuris būtų įregistruotas kaip ieškovo nuosavybė (10-11 b.l.), todėl visa apimtimi valdymo, naudojimosi ir disponavimo teisė juo ir naudojimosi teisė žemės sklypu priklauso ne tik ieškovui, bet ir kitiems bendraturčiams. Dėl to pripažintina, kad ateityje šalys turėtų nusistatyti ir naudojimosi šiais nekilnojamaisiais daiktais naudojimosi tvarką, siekdamos išvengti galimų tarpusavio nesusitarimų ar ginčų. Be to pastebėtina, kad atsakovui priklausanti idealioji gyvenamojo namo dalis yra areštuota, dėl to gyvenamojo namo bendraturčiai privalo arba nustatyti naudojimosi šiuo nekilnojamuoju daiktu tvarką arba siekti šio daikto atidalijimo (11 b. l.). Teismas laiko, kad kitam atsakovui sutinkant su ieškiniu, kuomet į bylą pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovo rekonstruojamas priestatas, kurio vieta žemės sklype irgi nėra identifikuota, tačiau ieškovas naudojasi gyvenamojo namo dalimi esančia priešingoje gyvenamojo namo pusėje nuo atsakovo naudojamos gyvenamojo namo dalies, todėl pripažintina, jog pastarojo teisės nebus pažeistos. Pažymėtina, kad kitas gyvenamojo namo bendraturtis ir žemės sklypo valdytojas trečiasis asmuo R. S. jau yra davusi sutikimą ieškovo priestato rekonstrukcijai atlikti (28 b.l.), tuo patvirtindama, kad ir jos teisių statinio rekonstravimas pagal būsimą projektą nepažeis.
Teismas įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, šalių bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, institucijų pateiktas išvadas sprendžia, kad atsakovo formalus atsisakymas duoti sutikimą ieškovui dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies (priestato) rekonstrukcijai atlikti yra nepagrįstas, pažeidžia ieškovo teises bei trukdo jam tinkamai įgyvendinti savininko teises į dalį gyvenamojo namo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys dėl šio reikalavimo tenkintinas visiškai, pripažįstant ieškovui teisę atlikti jam dalinės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo dalies (priestato), esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliai, rekonstrukciją be atsakovo sutikimo pagal būsimą ieškovo pateiktą projektuotojo parengtą techninį projektą ar kitą statybą leidžiantį dokumentą.
Dėl ieškovo teisės vykdyti žemės sklypo suformavimą.
Atskirai pastebėtina, kad šalių ir trečiojo asmens bendrai valdomas žemės sklypas (0,0700 ha) adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, VĮ ,,Registrų centras“ neįregistruotas.
Todėl pažymėtina, kad gyvenamojo namo bendrasavininkai privalo pagal teritorijų planavimo dokumentus suformuoti nurodytą ir faktiškai sklypui (duomenys neskelbtini)Šiauliai, priskirtą valstybinės žemės plotą. Tam tikslui reikalinga kreiptis į NŽT ir ŠSA bei inicijuoti anksčiau valstybinių institucijų sprendimais jiems priskirto ir faktiškai naudojamo žemės sklypo suformavimo procedūrą. Tačiau ir tokiu atveju jiems bus reikalingas visų bendraturčių sutikimas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos 6 punkte nustatyta, kad jeigu gyvenamasis namas priklauso keliems savininkams (bendraturčiams), jiems nuomojamas bendras naudojamas namų valdos žemės sklypas, kurio ribos nustatytos teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte, bet ne didesnis kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 hektaro – kituose miestuose. Jeigu gyvenamojo namo bendraturčiai naudoja didesnį kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro namų valdos žemės sklypą, rengiant teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustačius naudojamą žemės plotą, jų pageidavimu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nuomojamo namų valdos žemės sklypo plotas gali būti padidinamas, bet negali būti didesnis kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro kiekvienam gyvenamojo namo bendraturčiui, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai ar visuomenės poreikiams. Nuomojamo namų valdos žemės sklypo plotas didinamas priimant sprendimą suformuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotą didesnio ploto žemės sklypą. 7 punkte nustatyta, kad jeigu gyvenamasis namas ar kitos paskirties statinys arba įrenginys (statiniai arba įrenginiai), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre atskiru objektu (pagrindiniu daiktu), kuriam eksploatuoti suformuojamas atskiras žemės sklypas, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso keliems asmenims (bendraturčiams), žemės sklypas gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčiams nuomojamas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Tokiu atveju nuomos mokesčio suma bendraturčiams paskirstoma proporcingai kiekvieno jų nuomojamai žemės sklypo daliai. Kiekvieno gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio bendraturčio nuomojama žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito statinio arba įrenginio dalį, į kurią neįskaitomos gyvenamojo namo ar kito statinio (pagrindinio daikto) priklausinių bendraturčių nuosavybės teise turimos dalys.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ patvirtintų Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) taisyklių 2. 15 punkte nustatyta, kad namų valdų žemės sklypai formuojami pagal žemės sklypų ribų specialiuosius planus, parengtus žemės sklypų planų, esančių gyvenamojo namo kadastro duomenų byloje, pagrindu, jeigu namų valdos žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir pateikta apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui iki 2009 m. gruodžio 31 dienos.
Ginčo atveju žemės sklypas buvo formuojamas gyvenamajam namui eksploatuoti, todėl jam formuoti taikytinos tos pačios taisyklės kaip ir formuojant namų valdą.
Civilinio kodekso (toliau CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Taigi, išvardinti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registre žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, esantys duomenys nėra tikslūs, kadangi dar nėra parengtas žemės sklypo plano projektas, kurio preliminarus plotas – 0,0700 ha. Išvardinti įrodymai ir byloje nustatytos aplinkybės taip pat patvirtina, jog ieškovas turi teisę ginti savo teises, kreipdamiesi į valstybines institucijas ir prašydamas suformuoti jam ir kitiems bendraturčiams priklausantį valstybinės žemės sklypą. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus atstovai laikėsi išvadoje išdėstytos nuomonės, tačiau patvirtino, jog tik ieškovui kreipiantis į teismą ir teismui priėmus sprendimą, ieškovas galės rengti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių pagrindu ieškovui ir kitoms ginčo šalims bus suformuotas jiems priklausantis žemės sklypas. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas NŽT atstovų atsikirtimas, jog ieškovas dėl šio reikalavimo, pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Tuo pačiu atkreiptinas ieškovo ir jo atstovės dėmesys, kad NŽT išvadoje išdėstyta nuomonę, teismas vertintų kitaip, jei nebūtų atsakovo kuratorės ir trečiojo asmens R. S. sutikimo.
Pažymėtina, kad susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai paprastai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyminis imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčių susitarimas įgalina užtikrinti stabilų ir ekonomišką daikto valdymą, naudojimąsi juo bei disponavimą. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, nagrinėdamas bendraturčių ginčą, kai jie nesutaria dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdo ir sąlygų, patikrina priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kuris iš jų pažeidžia interesų derinimo principą. Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, tai kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę kaip tokią, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. Vieno bendraturčio atliekami bendro daikto pakeitimai pakeičia kitų bendraturčių naudojimo, valdymo ir disponavimo teisių turinį, bet tie pakeitimai negali tapti šių teisių pažeidimo priežastimi. Į argumentus dėl bendraturčių interesų derinimo principo neatsižvelgiama, kai bendraturtis savo teisėms įgyvendinti aktyviai neveikia, bet sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitam bendraturčiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003; 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009).
Nesutikimas turi būti grindžiamas jo kaip bendraturčio teisių ir teisėtų interesų pažeidimais. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovo formalus atsisakymas duoti sutikimą nėra objektyviai pagrįstas ir sudaro kliūtis veikti nustatyta tvarka kitiems namo bendraturčiams, t. y. ieškovui įgyvendinti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, todėl laikytina, kad toks atsakovo G. U. atsisakymas pažeidžia ieškovo, kaip bendraturčio, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe, kuomet ir kitas bendraturtis R. S. tam neprieštarauja (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įvertinus tai, jog atsakovo kuratorė sutinka ir su šiuo ieškovo reikalavimu, darytina išvada, jog atsakovo atsisakymas duoti sutikimą žemės sklypo prie gyvenamojo namo (unikalus Nr. 2995-3008-1017), esančio (duomenys neskelbtini)Šiauliuose, laikytinas nepagrįstu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovas V. R. nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jo patirtų atstovavimo išlaidų. Už teismui pateiktą ieškinį ieškovas sumokėjo į valstybės biudžetą 31,00 Eur žyminį mokestį, dėl to šios bylinėjimosi išlaidos jam priteistinos iš atsakovo (6 b. l.). Taip pat iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos 5,22 Eur pašto išlaidoms už procesinių dokumentų įteikimą bylos dalyviams atlyginti (bylos pažyma).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
1. Pripažinti ieškovui V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisę vykdyti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 0,0700 ha, esantis (duomenys neskelbtini) Šiauliai, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo procedūras, be bendrasavininko atsakovo G. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.
2. Pripažinti ieškovui V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisę vykdyti, rengiant statinio rekonstravimo projektavimo procedūras, gauti statybą leidžiantį dokumentą - II grupės nesudėtingam statiniui, rašytinį pritarimą statinio projektui, be bendrasavininko atsakovo G. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) sutikimo.
3. Priteisti ieškovui V. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo G. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą) žyminio mokesčio išlaidoms atlyginti.
4. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaitą, įmokos kodas 5660) iš atsakovo G. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,22 Eur (penkis eurus 22 ct) pašto išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.