- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-02-06
- Bylos Nr.
- e1-809-1035/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-5-00145-2019-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- L. G.
- Kategorijos
- 1.2.29.1.2Asmens tapatybės kortelės, paso, vairuotojo pažymėjimo ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimo suklastojimas arba disponavimas žinomai netikra ar žinomai suklastota tikra asmens tapatybės kortele, pasu, vairuotojo pažymėjimu ar valstybinio socialinio draudimo pažymėjimu (BK 300 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Vilniaus rajonas) prokurorės Valerijos Dėdinienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje L. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, teistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (trys veikos), 24 straipsnio 6 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį 300 MGL dydžio (37 500 Lt) bauda, kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. G. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2019 m. gruodžio 29 d., Norvegijos karalystėje, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijęs žinomai netikrą dokumentą – Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą L. G., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, šį žinomai netikrą dokumentą laikė tarp savo asmeninių daiktų ir gabeno iki 2019 m. gruodžio 29 d. 09.55 val., kol minėtą netikrą dokumentą rado VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnai, atlikdami lėktuvo reisu Nr. DY1082 iš Oslo (Norvegijos karalystė) per VSAT prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punktą, esantį Vilniuje, Rodūnios kelias 2, į Lietuvos Respublikos teritoriją grąžinto L. G. dokumentų patikrinimą. Šiais savo veiksmais L. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 2 dalyje.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas L. G. parodė, kad prisipažįsta, jog laikė netikrą vairuotojo pažymėjimą Norvegijoje. Šį dokumentą jis įgijo būdamas Norvegijoje, Lietuvoje jo neturėjo ir niekada nesinaudojo. Jis nuo 2010 metų gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2010 metų dirbo įmonėje samdomu darbuotoju, 2012 metais įkūrė savo įmonę kartu su partneriu, yra direktorius. Dirbant statybos įmonėje jam reikėjo vairuotojo pažymėjimo su BE kategorija nuomojantis priekabą. Priekaba parduotuvėje yra duodama nemokamai, tačiau reikia parodyti vairuotojo pažymėjimą, kad turi reikiamą kategoriją. Jis turėjo seno pavyzdžio galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kuris leido paimti vienos ašies priekabą, kurių buvo labai mažai, dažniausiai duodavo dviejų ašių. 2013 metais, švenčiant Naujuosius metus, Osle jis susipažino su lietuviu, kuris pasiūlė padaryti kategoriją, o tam reikalingas vairuotojo pažymėjimas. Vyras nusifotografavo jo tikrą vairuotojo pažymėjimą. Netikrą vairuotojo pažymėjimą vyras jam grąžino 2014 metų kovo mėnesį. Vyro jam perduotame vairuotojo pažymėjime, kuriame buvo įrašyti jo duomenys, atspausdinta jo nuotrauka, gimimo datoje buvo padaryta klaida, neteisingai nurodyta diena. Apie tai pasakė vyrui. Šis atsakė, kad gali pataisyti. Pasakė, kad šis vairuotojo pažymėjimas jam nebeaktualus, nes pasikeitė aplinkybės, vyriškis jam vis tiek atidavė tą vairuotojo pažymėjimą, neimdamas pinigų už jį. Jis tuo metu dėvėjo sportinę striukę, įsidėjo netikrą vairuotojo pažymėjimą į striukės rankovės kišenę ir užmiršo. Norvegijoje jis buvo teistas už ekonominius nusikaltimus, 2018 metais balandžio 12 d. jis nuvyko į bausmės atlikimo vietą, su savim nusivežė asmeninius daiktus, tarp kurių buvo ir striukė, kurios kišenėje buvo įsidėjęs netikrą vairuotojo pažymėjimą, apie kurį net neprisiminė. Bausmę atliko, jį paleido, 2019 m. gruodžio 29 d. buvo deportuotas iš Norvegijos į Lietuvą. Išleidžiant jį iš laisvės atėmimo vietos jam grąžino asmeninius jo daiktus, o dokumentų jam į rankas nedavė, sudėtus į voką perdavė lėktuvo įgulai. Atskridus į Lietuvą lėktuvo įgula voką su dokumentais perdavė pasitikti atėjusiam pasienio pareigūnui. Pareigūnas nusivedė jį į tarnybines patalpas, kur atidarę voką pareigūnai rado netikrą vairuotojo pažymėjimą. Šio dokumento būdamas Lietuvoje jis nelaikė ir negabeno. Jis žinojo, kad už disponavimą netikru vairuotojo pažymėjimu yra numatyta administracinė atsakomybė, už pirmą kartą skiriamas įspėjimas, už pakartotiną panaudojimą yra skiriama iki 1 000 Eur bauda. Gailisi (b. l. 40–41).
Kaltinamojo L. G. kaltę padarius jam inkriminuojamą BK 300 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Iš Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos specialistės I. J. 2019 m. gruodžio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. gruodžio 29 d. 09.55 val. į Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje esantį Vilniaus oro uosto PKP reisu DY1082 iš Oslo už šalies įstatymų pažeidimą grąžintas Lietuvos Respublikos pilietis L. G.. Voke, kurį perdavė įgula, kartu su originaliais dokumentais buvo klastotas Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas L. G. su L. G. nuotrauka. Surašytas pranešimas apie klastotę (b. l. 6, 7).
Iš 2015 m. lapkričio 19 d. rašto Nr.(21/20)-13-7373, gauto atsakymo iš Norvegijos Generalinės prokuratūros prokurorės A. G., matyti, kad Norvegijos įstatymuose už dokumentų klastojimą numatyta baudžiamoji atsakomybė. Baudžiamas dokumentą suklastojęs asmuo (nesvarbu ar ketino šiuo dokumentu naudotis), taip pat baudžiama už padirbto dokumento panaudojimą ir suklastoto dokumento įsigijimą (iš kitų asmenų), turint ketinimą juo pasinaudoti ar pateikti kaip tikrą. Pagalba ir bendrininkavimas (prisidėjimas prie kito asmens vykdomo klastojimo) taip pat yra kriminalinis nusikaltimas. Baudžiamąją atsakomybę numato 2005 m. gegužės 20 d. Baudžiamojo kodekso Nr. 28, 361 skyrius (dokumentų klastojimas), 362 skyrius (ne tokios sunkios klastojimo formos) ir 15 skyrius (pagalba ir bendrininkavimas). 2005 m. gegužės 20 d. Baudžiamasis kodeksas Nr. 28 įsigaliojo 2015 m. spalio 1 d. Už nusikaltimus įvykdytus iki 2015 m. spalio 1 d. baudžiamoji atsakomybė taikoma remiantis 1902 m. gegužės 22 d. baudžiamuoju kodeksu Nr. 10 18 skyriaus 179-190 a skirsniais. 1902 m. Baudžiamajame kodekse ir 2005 m. Baudžiamajame kodekse numatytos vienodos aplinkybės, kuomet už dokumentų klastojimą taikoma baudžiamoji atsakomybė (b. l. 8–9).
Iš Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2019 m. gruodžio 31 d. specialisto išvados Nr. 109(KTS)-128 matyti, kad pateiktas tirti Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) blankas, kuriame nurodyti L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) duomenys, yra pagamintas ne pagal Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimo blankų gamybos reikalavimus ir jis yra netikras, pirminio turinio rekvizitų pakeitimų nėra (b. l. 16–17).
Iš asmens kratos 2019 m. gruodžio 29 d. protokolo matyti, kad iš įtariamojo L. G. paimtas naujo pavyzdžio Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 25–26).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 300 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas žinomai netikrą vairuotojo pažymėjimą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Minėti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, kad L. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, Norvegijos karalystėje iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijęs žinomai netikrą Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotą L. G., gim. (duomenys neskelbtini), vardu), jį su savimi laikė ir gabeno, kol minėtą dokumentą rado Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnai.
Įtariamajam L. G. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, L. G. nurodė suprantantis galimybę procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, bausmės, kurią jam siūlo skirti prokurorė, rūšį ir dydį, proceso užbaigimui baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo. L. G. prašo leisti bausmę atlikti savaitgaliais, kadangi ketina nedelsiant pradėti dirbti (b. l. 80–82).
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas, veika baigta, į kaltinamojo asmenybę –teistas (b. l. 48–52), nebaustas administracine tvarka (b. l. 78), dirbantis (b. l. 79). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, nustatant jo dydį tarp šios bausmės rūšies minimumo ir vidurkio (BK 49 str. 3 d.). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į minėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra optimali.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis L. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka L. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. gruodžio 29 d. 09.55 val. (b. l. 22) iki 2019 m. gruodžio 30 d. 13.21 val. (b. l. 23), todėl šis laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (dvi dienos) įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę (BK 66 str.).
Pranešime įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu L. G. prašė paskirtą arešto bausmę leisti atlikti savaitgaliais (b. l. 80–82). Nustatyti kaltinamojo prašomą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis nėra teisnio pagrindo, nes BK 49 straipsnio 5 dalis, pagal kurią, jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis, nuo 2019 m. liepos 6 d. pripažinta netekusia galios.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra žinomai netikras Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas L. G., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, prisegtas prie bylos viršelio, esant prašymui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalinių tyrimų skyriui (BPK 94 str. 1 d. 3 p., b. l. 15).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
L. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir L. G. skirti galutinę bausmę – 16 (šešiolikos) parų areštą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti L. G. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 29 d. 09.55 val. iki 2019 m. gruodžio 30 d. 13.21 val. (dvi dienas), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra žinomai netikras Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas L. G., gim. (duomenys neskelbtini) vardu, prisegtą prie bylos viršelio, esant prašymui, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalinių tyrimų valdybos Kriminalinių tyrimų skyriui.
1. Nuteistasis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti atlikti arešto bausmės į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus (Kaunas, Technikos g. 34).
2. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
3. Nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas