- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-14
- Bylos Nr.
- 2-1271/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Donatas Šernas, Marytė Mitkuvienė, Vytas Milius
- Atsakovas
- A. B., R. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vyto Miliaus (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno ir Marytės Mitkuvienės
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. B. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-2002-605/2010.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiomis 2008 m. sausio 16 d. preliminarią žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 080116/1 bei 2009 m. vasario 13 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytas tarp ieškovo BUAB „Res digna“ ir atsakovų A. B., R. B., kuriomis ieškovui už 500 000 Lt buvo perleistas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); pritaikyti restituciją ir solidariai priteisti iš atsakovų ieškovo naudai 2008 m. sausio 16 d. preliminarios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 080116/1 bei 2009 m. vasario 13 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu jo perleistus 500 000 Lt.
Ieškovas, siekiant užtikrinti reikalavimų įvykdymą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir piniginio reikalavimo ribose areštuoti pinigines lėšas bankų sąskaitose, o jų nesant – tiek bendrosios jungtinės, tiek asmeninės nuosavybės teise atsakovams priklausantį kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovo BUAB „Res digna“ pareikštų ieškinio reikalavimų užtikrinimui ir areštavo atsakovų A. B. ir R. B. nekilnojamąjį turtą ir kilnojamuosius daiktus 500 000 Lt (penkių šimtų tūkstančių litų) sumai, o jų nesant - pinigines lėšas tai pačiai sumai, turto saugotoju paskiriant atsakovus ir uždraudžiant atsakovams areštuotu turtu disponuoti. Iš areštuotų lėšų atsakovams buvo leista atsiskaityti su ieškovu. Šį sprendimą teismas grindė tuo, kad ieškovo reikalavimas yra turtinis, ir tuo, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių atsakovai turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, o tai nulemtų ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą ar tapimą neįmanomu.
Šalies argumentai
2010 m. gegužės 3 d. atsakovai A. B. ir R. B. pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2002-605/2010. Atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės t. y. ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti. Šį prašymą grindžia tokiais argumentais:
1. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad kyla grėsmė, jog galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas. Nesant šių įrodymų, teismas turėjo atmesti ieškovo prašymą ir turėjo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi Kauno apygardos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
2. Kauno apygardos teismui skundžiama nutartimi pritaikius laikinąsias apsaugos priemones (t. y. areštavus turtą ir neleidus juo disponuoti) atsakovai, kurie augina tris nepilnamečius vaikus, neteko galimybės patenkinti net minimalių šeimos poreikių ir neteko galimybių vykdyti įsipareigojimų, kylančių iš sutarčių su trečiaisiais asmenimis. Tokiomis laikinosioms priemonėmis buvo pažeisti ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principai. Tai lemia, kad Kauno apygardos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
3. Byloje nėra duomenų, kad atsakovai gali mėginti realizuoti ar perleisti tretiesiems asmenims savo turtą ir tuo apsunkinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Kauno apygardos teismas nevertino ir netyrė šios bylai reikšmingos faktinės bylos aplinkybės. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
2010 m. birželio 16 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas BUAB „Res digna“ atsiliepimas į atsakovų atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-2002-605/2010. Atsiliepimu prašo Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą. Šį prašymą BUAB „Res digna“ grindžia tuo, kad ieškinio suma yra didelė, o atsakovai nepateikė duomenų, jog ieškinio suma jiems nėra didelė ir jog nėra grėsmės, kad ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomu.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas, be kita ko, reiškia, kad ieškovas (pareiškėjas) turi teisę nuspręsti, ar ginti galimai pažeistas subjektines teises civilinio proceso nustatyta tvarka, kokio pobūdžio reikalavimus reikšti - turtinio ar neturtinio, jeigu turtinio, tai kokio dydžio, kurį asmenį (kuriuos asmenis) patraukti atsakovu (atsakovais) byloje (CPK 13 str.). Šalis, pareiškusi reikalavimus civilinio proceso tvarka bei kita šalis, kuriai pareikšti šie reikalavimai, turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Kai ieškovas pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimus dėl pinigų priteisimo keliems atsakovams, jis turi įrodyti atsakovų pareigą įvykdyti iš materialiosios teisės normų kildinamus reikalavimus. Šie klausimai išsprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės. Tuo tarpu sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ginčas tarp šalių nesprendžiamas, o tik atsižvelgiama, ar prašomos taikyti priemonės susijusios su ieškinyje pareikštais reikalavimais, ar jos iš tiesų gali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą, ar egzistuoja reali grėsmė, kad netaikius šių priemonių būtų nebeįmanoma arba labai sudėtinga įvykdyti ieškovui palankų teismo sprendimą (CPK 144 str. 1 d.).
Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-397/2005; 2006 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-105/2006; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-428/2008; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2008 m. gruodžio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-906/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-905/2009). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu bei apyvarta, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Teisingam šio klausimo išsprendimui turi įtakos, ar atsakovas turi ilgalaikio ar trumpalaikio turto, ar šis turtas likvidus, ar apsunkintas disponavimas turtu ir pan.
Ieškovas UAB „Res digna“ atsakovais byloje pasirinko du fizinius asmenis: A. B. ir R. B. Ieškovas šiems asmenims pareiškė reikalavimą 500 000 Lt sumai. Tokia pinigų suma laikytina gana didele ir tai gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus sprendimo neįvykdymo riziką. Pastebėtina, kad byloje nėra duomenų ir atsakovai neįrodinėjo, kad jų turtinė padėtis yra tokia gera, jog nėra grėsmės, kad netaikius jų turto arešto, teismo sprendimas gali būti neįvykdytas (CPK 12 str.). Priešingai, atsakovai pateikė teismui duomenis, įrodančius, kad jų turtinė padėtis nėra tokia gera, kad netaikius jų turto arešto, nekiltų grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Taigi yra pagrindas daryti išvadą, jog 500 000 Lt BUAB „Res digna“ ieškinio suma yra pakankamai didelė ir egzistuoja grėsmė, kad neareštavus atsakovų turto, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas byloje gali pasunkėti. Esant minėtoms aplinkybėms, Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi pagrįstai pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.
Teisėjų kolegija pažymi, kad negali būti išieškoma iš turto, nurodyto CPK 668 str. nuostatose. Šios teisės normos nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius atsakovų poreikius. Ši aplinkybė lemia tai, kad atsakovų argumentai, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių jie neturės galimybės patenkinti šeimos poreikių, yra nepagrįsti.
Teisėjų kolegija išaiškina, kad tuo atveju, jei ieškovo pasirinktas antstolis nukreiptų išieškojimą į turtą, iš kurio negali būti išieškoma pagal CPK 668 str. nuostatas, atsakovai turi teisę apskųsti tokius antstolio veiksmus (CPK 643 str. 5 d.).
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, Teisėjų kolegija
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.