Šiaulių apygardos teismo nutartis

2018-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-316/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-14
Bylos Nr.
1A-192-316/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27092-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Boleslovas Kalainis (pirm.), Alfredas Vilbikas, Virginija Žindulienė
Nuteistasis
E. K.
Advokatai
Naina Lanzbergienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-192-316/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27092-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.4.2; (S) 1.2.14.10.2.1; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.7
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio (kolegijos pirmininkas), Alfredo Vilbiko, Virginijos Žindulienės,

sekretoriaujant Ingai Grigaitienei,dalyvaujant prokurorui Aivarui Povilaičiui,nuteistajam E. K., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieniems) metams. Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu kaltu pripažintas R. M., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskųstas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

E. K. ir R. M. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 2 d., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupėje, panaudodami ypač degų skystį, benziną, tris stiklinius butelius ir medžiagos atraižas, supylė benziną į tris stiklinius butelius, patalpino į juos medžiagos skiautes bei lipnia juosta prie butelių priklijavo betono gabalus, tokiu būdu pasigamino priemones, iš viso tris vienetus, skirtas padegti nukentėjusiajai S. B. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini) Joniškio m. Tuomet, 2017 m. birželio 2 d., apie 1.30 val., tęsdami savo nusikalstamus veiksmus, abu nuvyko prie S. B. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Joniškio m., padegė pasigamintas priemones bei metė jas į nukentėjusiajai priklausantį gyvenamąjį namą, iš viso tris vienetus, ir tokiu visuotinai pavojingu būdu, sukeldami pavojų name buvusių žmonių gyvybei ir sveikatai, pasikėsino padegti bei taip sunaikinti didelės, 200 000 Eur vertės gyvenamąjį namą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes vienas butelis su degiu skysčiu atsitrenkė į namo lietaus vamzdį ir nukrito prie namo, o kiti buteliai su degiu skysčiu nukrito netoli namo ir nukentėjusioji ėmėsi priemonių bei neleido kilti gaisrui.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. K. nurodo, jog apylinkės teismas priėmė klaidingą sprendimą. Nurodo, kad nukentėjusysis N. A. susimokė su šeima ir melavo teisme. Skundu prašo peržiūrėti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus nukentėjusiųjų parodymus. Apeliantas nurodo atskleisiantis daugiau naudingos informacijos apie nagrinėjamą bylą. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis E. K. ir jo gynėja advokatė N. Lanzbergienė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusieji melavo teisme, o pirmosios instancijos teismas priėmė klaidingą sprendimą, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu apeliantas prašė priimti išteisinamąjį nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką procesas reglamentuojamas BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamojo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija. Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normose.Pažymėtina, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir nuteistasis bei jo gynėja, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Pažymima, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį nuteistojo E. K. atžvilgiu. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Skunde nuteistasis E. K. nurodo, kad nukentėjusieji duodami parodymus buvo nenuoseklūs, melavo. Šie nuteistojo E. K. išdėstyti teiginiai, įvertinus byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų visumą, laikytini deklaratyviais, todėl atmestini kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su skundžiamu nuosprendžiu, daro išvadą, kad Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų išvados dėl faktinių bylos aplinkybių, nuteistojo E. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei šios veikos kvalifikavimo yra pagrįstos tinkamai įvertintais įrodymais. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 2 dalį numatyta tam, kas pasikėsino sunaikinti ar sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Nuteistasis E. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme savo kaltės nepripažino, tačiau jo įvykio versija yra paneigta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei kitais byloje surinktais įrodymais. Netikėti nukentėjusiojo N. A., S. B. duotais parodymais, jų nurodyta įvykio versija, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tiek pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką (t. I, b. l. 34–35), parodymų patikrinimo metu (t. I, b. l. 80–94), tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b. l. 72–73, 103–105), tiek duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu (t. V, b. l. 123–126), nukentėjusieji nuosekliai paaiškino faktines įvykio aplinkybes. Nukentėjusysis N. A. teigė jog jis suprato dėl ko įvyko šis įvykis ir nurodė, kad kai, prieš kažkiek laiko, buvo laidotuvėse, jis papasakojo, vieno iš nuteistųjų, R. M. giminaičiams, kad nuteistasis iš savo mažųjų brolių atima „kapeikas“. Liudytojas J. Z. patvirtino, kad papasakojo R. M., kad laidotuvėse buvo kalba, jog nuteistasis, kurio mažamečiai broliai dirba pas N. A., atiminėja iš jų pinigus. Nurodė, kad R. M. ėmė barti, kam iš vaikų „kapeikas“ atiminėja, tada R. M. jam pasakė, kad N. A. bus „pizdec“. Tokius liudytojo J. Z. parodymus patvirtino ir jo žmona V. Z. (t. I, b. l. 135–136, 139–148), (t. V, b. l. 128–129). Taip pat nukentėjusysis N. A. nurodė, kad jų namą bandė padegti, kad jis matė ir atpažino padegėjų mašiną. Jis parodė, kad miegodamas antrame namo aukšte, išgirdo didelį smūgį, pirmas smūgis pataikė į lietvamzdį, antras smūgis buvo į namą, trečias smūgis buvo į mašiną, tačiau į mašiną nepataikė, šalia mašinos nukrito butelis ir užsidegė. Buteliai buvo pripilti benzino, uždėti skudurai ar kamščiai, užvyniota izoliacija ir prie izoliacijos privynioti plytų nuolaužų gabalai. Vienas butelis atšokęs uždegė pievą. Kitas butelis, kuris atšoko nuo namo, krito ant terasos, nukentėjusysis jį užpylė. Dar vienas butelis, nukritęs prie mašinos, neužsidegė. Ugnį iš pradžių matė per stoglangį, o nuvažiuojančią mašiną matė per langą, ji nuvažiavo link aikštelės prie baseino. Matė „Audi 80“ automobilį, žalios spalvos, numerio nematė. Žmonai pasakė, kad mašina gali būti tik joniškiečių, nes kitokios mašinos čia nevažinėja. Mašina buvo seno modelio, išskirtinis variantas. Jis trejus metus užsiima automobilių remontu, remontuoja variklius, važiuokles, todėl žino automobilius. Įsidėmėjo automobilio lempas, kurios būdingos arba seniems „pasatams“, arba „Audi 80“. Tokius nukentėjusiojo N. A. parodymus patvirtino nukentėjusioji S. B., kuri teigė, kad N. A. matė padegėjų mašiną ir ją apibūdino. Taip pat tokius nukentėjusiųjų parodymus pirmosios instancijos teisme patvirtino ir liudytojas R. A., D. A. (V t. b. l. 126–128), kurie teigė, kad jų namą bandė padegti, bei nurodė žinomas aplinkybes. Nuteistieji R. M. ir E. K., liudytojas D. Č. patvirtino, kad 2017 m. iš birželio 1 d. į birželio 2 d. naktį jie važinėjosi R. M. automobiliu po Joniškio miestą, buvo ne vieną kartą nuvažiavę netoli nukentėjusiųjų namų, jog automobilį vairavo E. K.. Kai išvažinėjo nuo baseino, juos ir sustabdė moteriškė, uostė rankas ir automobilio vidų, iškvietė policiją. Nukentėjusieji ir liudytojai R. A. ir D. A. paneigė kaltinamųjų nurodytą versiją, kad pro nukentėjusiųjų namus jie važiavo paskui kitą automobilį. Taip pat E. K. kaltę patvirtina: 2017 m. birželio 26 d. VĮ „Regitra" pažyma (t. I, b. l. 64), 2017 m. gegužės 13 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (t. I, b. l. 65), 2017 m. spalio 25 d. pažyma iš policijos duomenų bazės (t. II, b. l. 111), 2017 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (t. I, b. l. 49–59), 2017 m. birželio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolas (t. I, b. l. 60–63; t. II, b. l. 29–37), bei kiti byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su ekspertų išvada (t. II, b. l. 147–158), atsižvelgęs į tai, kad įvykio metu 2017 m. birželio 1–2 dienomis verslo liudijimo V. K. neturėjo, todėl nei jis, nei jo sūnus E. K. remontuoti automobilių negalėjo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. K. rūbų ir rankų benzino pėdsakai atsirado gaminant padegimui skirtas priemones ir bandant padegti namą. Įvertinusi anksčiau aptartus įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų N. A., S. B., liudytojų R. A., D. A. nuosekliais paaiškinimais, kitais byloje surinktais įrodymais ir tikėti deklaratyviais nuteistojo E. K. teiginiais, kad jis su kitais asmenimis šiaip prasuko pro nukentėjusiųjų namą, važiavo, nes matė ten nuvažiuojant kažkokią mašiną ir ją sekė. Vertinant anksčiau išdėstytus duomenis, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuosprendžio motyvais ir išvadomis dėl E. K. kaltės, todėl remdamasi šių duomenų visuma, kolegija konstatuoja, kad baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai nenuginčijamai patvirtina nuteistojo E. K. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2, dalyje ir paneigia nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytus deklaratyvius teiginius, kad pirmosios instancijos teismas priėmė klaidingą sprendimą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. kovo 19 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo E. K. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Boleslovas KalainisTeisėjai Alfredas VilbikasVirginija Žindulienė