Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-10-11 · Administracinė byla Nr. AS-143-592-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-11
Bylos Nr.
AS-143-592-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Atsakovas
Švenčionių rajono savivaldybės tarybos
Pareiškėjas
R. K., J. D., K. T., Z. Z.
Trečiasis asmuo
Švenčionėlių vaikų
Administracinė byla Nr. AS143 – 592/2010Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. K., J. D., K. T. ir Z. Z. skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Švenčionėlių vaikų globos namams, Švenčionių rajono socialinių paslaugų centrui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjai R. K., J. D., K. T. ir Z. Z. (toliau – pareiškėjai) 2010 m. rugpjūčio 3 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas) 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. T-101 „Dėl Švenčionėlių vaikų globos namų ir Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro reorganizavimo sąlygų“. Pareiškėjai taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.

Pareiškėjai nurodė, kad skundžiamu sprendimu iš esmės nuspręsta pritarti Švenčionėlių vaikų globos namų reorganizavimo prijungimo būdu prie Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro sąlygoms (projektui) ir atitinkami asmenys įgalioti atlikti tam tikrus su reorganizavimu susijusius veiksmus. Pareiškėjų teigimu, nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo ir pasibaigus reorganizavimui, skundo patenkinimo atveju teismo sprendimo vykdymas būtų labai apsunkintas (dėl reorganizavimo atleisti darbuotojai turėtų papildomai kreiptis į teismą dėl jų neteisėto atleidimo, taip pat papildomai reikėtų kreiptis į teismą dėl reorganizavimo pripažinimo negaliojančiu ir neteisėto globos namų išregistravimo iš Juridinių asmenų registro ir kt.). Taip pat atsirastų teisinės pasekmės, kurios negalėtų būti grąžintos į buvusią iki sprendimo priėmimo padėtį, nes teismo sprendimas pripažinti juridinio asmens reorganizavimą negaliojančiu nedaro negaliojančio tęsiančio veiklą po reorganizavimo ar naujai įkurto juridinio asmens iki atitinkamų duomenų Juridinių asmenų registre pakeitimo ir pagal prievoles, kylančias iš tokių juridinių asmenų sandorių, solidariai atsako visi reorganizavime dalyvavę juridiniai asmenys. Dėl šių priežasčių, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir patenkinus skundą, būtų pažeistos Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 92 straipsnio nuostatos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalimi nutarė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. T-101 galiojimą, taip pat nurodė, jog nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo vykdoma skubiai (ABTĮ 71 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Pagal ABTĮ 71 straipsnio 2 dalį, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principų (pvz., administracinės bylos Nr. AS16-528/2007, Nr. AS10-349/2007). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. AS5-155/2005, Nr. AS5-230/2005 nurodė, jog realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas, o, atsižvelgiant į tai, ir realus teismo sprendimo įvykdymas, pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas. Atsižvelgęs į pareiškėjų nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad skundo patenkinimo atveju, nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo, šis administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas būtų apsunkintas, nes skundžiamu sprendimu pritarta reorganizavimo projektui, kuriame numatyta naikinti pareigybes ir kt. Iki teismo sprendimo įsiteisėjimo įvykdžius reorganizavimą, pareiškėjams palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas, todėl yra pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje sustabdyti skundžiamo sprendimo galiojimą.

III.

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų prašymą atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismo nutartis yra nepakankamai motyvuota.

2. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. T-101 priimtas siekiant optimizuoti biudžetinių įstaigų veiklą, jų finansavimą bei užsitikrinti reikalingą Europos Sąjungos fondų paramą. Jei pritaikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės bus paliktos galioti, ne tik neįgyvendins biudžetinių įstaigų veiklos optimizavimo tikslo, bet ir praras Europos Sąjungos fondų skiriamą paramą, bus padaryta daugiau žalos, nei jos protingai būtų galima tikėtis. Tokia situacija aiškiai pažeidžia proceso šalių interesų pusiausvyrą ir nėra adekvati siekiamam tikslui.

3. Pareiškėjai nepateikė įrodymų dėl realios grėsmės teismo sprendimui įvykdyti. Jų nurodytos prielaidos ir/ar galimos reorganizacijos pasekmės nėra pagrįstos. Nebūtų atleisti visi Švenčionėlių vaikų globos namų darbuotojai, o tik jų dalis, kiti darbuotojai būtų perkeliami, t. y. neprarastų darbo. Nurodytos neigiamos pasekmės nėra pakankamos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-389/2010). Pripažinus, jog pareiškėjų ginčijamas sprendimas priimtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas yra galimas. Pareiškėjų interesas sustabdyti ginčijamo sprendimo galiojimą negali būti realizuojamas ignoruojant ar pažeidžiant kito asmens teisę ar teisėtą interesą.

Atsiliepimas

Pareiškėjai atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirojo skundo nepatenkinti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

Motyvuojamoji dalis

1. Skundžiama nutartis yra motyvuota, nes joje pateikti faktinės situacijos vertinimu pagrįsti motyvai, susiję su galimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimu ar negalimumu.

2. Argumentai dėl galimybės netekti Europos Sąjungos finansavimo susiję su reikalavimu panaikinti Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimą Nr. T-101, o ne su reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo pagrįstumo ginčijimu. Atsakovas siekiamu reorganizavimo proceso tikslu (Europos Sąjungos paramos gavimu) pateisina paties proceso neteisėtumą ir negalimumą bei prieštaravimą imperatyvioms taikytinų teisės aktų normoms, tuo akivaizdžiai pažeidžiami šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų principai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007, 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006 ir kt.).

3. Šioje byloje pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra susijusi su galimybe teikti paraišką Europos Sąjungos paramai gauti (Vilniaus regiono plėtros tarybos 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. 10.9-31 patikslinimas; reorganizavimą planuojama baigti iki 2011 m. sausio 1 d.).

4. Atsakovas nuo paraiškos pateikimo termino suėjimo (2010 m. rugsėjo 30 d.) turi mažiausiai 26 mėnesius (iki 2012 m. lapkričio 30 d.) tam, kad projektas būtų įgyvendintas. Atsakovo suvaržymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra žymiai mažesni, palyginus su tuo, kokios pasekmės atsirastų, jeigu ši priemonė nebūtų taikoma.

5. Darbo kodekso 138 straipsnis apskritai draudžia dėl įmonės, įstaigos ar organizacijos reorganizavimo nutraukti darbo sutartis, nekonkretizuojant nutraukiamų darbo sutarčių skaičiaus.

6. Aplinkybės apie savivaldybės biudžeto lėšų mažėjimą, taip pat apie negalėjimą išlaikyti dviejų biudžetinių įstaigų bei apie dėl reorganizavimo atsirasiančias sąlygas racionaliau panaudoti tiek finansinius, tiek materialinius išteklius yra nepagrįstos ir nesusijusios su nagrinėjamu ginču.

7. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose situacijose laikosi pozicijos, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės (laikinas skundžiamo sprendimo galiojimo sustabdymas) taikymas yra teisėtas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS15-622/2006, 2009 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-368/2009, 2010 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-431/2010).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Švenčionių rajono socialinių paslaugų centras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir pareiškėjų prašymą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai sutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Teismo nutartis yra nemotyvuota.

2. Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimas Nr. T-101 priimtas siekiant gerinti teikiamas socialines paslaugas, optimizuojant savivaldybės biudžetinių įstaigų (Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro ir Švenčionėlių vaikų globos namų) veiklą, jų finansavimą bei užsitikrinant reikalingą Europos Sąjungos fondų paramą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėjai inicijuoja ginčą dėl administracinio akto – Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. T-101 „Dėl Švenčionėlių vaikų globos namų ir Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro reorganizavimo sąlygų“ – teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo laikinai sustabdyti šio akto galiojimą, t. y. taikyti ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (b. l. 1 – 9).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-620/2010 pagal atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Švenčionėlių vaikų globos namų ir Švenčionėlių vaikų globos namų direktorės N. S. skundą atsakovui Švenčionių rajono savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Švenčionių rajono socialinių paslaugų centrui dėl sprendimo panaikinimo atmetė atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 11 d. nutartį. Šia nutartimi pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjų Švenčionėlių vaikų globos namų ir Švenčionėlių vaikų globos namų direktorės N. S. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdė atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 8 d. sprendimo Nr. T-101 „Dėl Švenčionėlių vaikų globos namų ir Švenčionių rajono socialinių paslaugų centro reorganizavimo sąlygų“ galiojimą.

Kaip matyti, pareiškėjai nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčija ir prašo laikinai sustabdyti to paties administracinio akto galiojimą, kaip ir nurodytoje administracinėje byloje (be to, prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo ir atskirieji skundai grindžiami iš esmės tokiais pačiais argumentais). Apeliacinės instancijos teismui jau patvirtinus pirmosios instancijos teismo pritaikytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. ginčijamo akto galiojimo laikiną sustabdymą (ABTĮ 71 str. 2 d. 3 p.), toks konstatavimas taikytinas ir šiuo atveju (ABTĮ 13 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, patenkinti atsakovo atskirąjį skundą nėra pagrindo.

Skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalis iš esmės yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Švenčionių rajono savivaldybės tarybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus BaranovasArtūras DrigotasVaida Urmonaitė – Maculevičienė