Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2017-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-272-409/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-07-28
Bylos Nr.
1-272-409/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33448-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Astra Karpytė
Kaltinamasis
A. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-272-409/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33448-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; (S) 1.2.4.1.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 28 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Astra Karpytė,sekretoriaujant D. J.,dalyvaujant prokurorei L. M.,kaltinamajam A. L., jo gynėjai advokatei L. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), išnykus teistumui laikomas neteistu,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2016 m. liepos 11 d., laiko tarpe nuo 18.25 val. iki 21.30 al., prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia suduodamas E. P. vieną kartą plyta į galvos sritį, nuo ko E. P. griuvo ant grindinio, padarė poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, nusitęsiančią į kairio skruosto sritį, odos nubrozdinimus galvos plaukuotosios dalies kairėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairio smilkinkaulio lūžį, kairio skruostikaulio lūžį, pleištaukaulio lūžį, akiduobės išorinės-viršutinės sienelės lūžį, dešiniųjų kaktinės ir smilkininės smegenų skilčių sumušimą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu, kas visumoje dėl kaukolės pamato kaulų lūžio atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, tuo tyčia sunkiai sutrikdė E. P. sveikatą,

Apklaustas teisme kaltinamasis A. L. kaltu neprisipažino ir parodė, jog 2016 m. liepos 10 d. sutiko nukentėjusiąją E. P., su kuria susitarė išgerti. Nukentėjusioji nuėjo į parduotuvę, nupirko alkoholio ir kartu su ja nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur prie jų prisijungė K. ir T.. Visi keturi kartu gėrė alkoholį. E. P. pasidarė blogai – prasidėjo epilepsijos priepuolis, ją pasodino ant suoliuko, o K. ketino kviesti greitąją medicinos pagalbą, tačiau E. P. greitai atsigavo, pasakė, kad greitosios kviesti nereikia, jai viskas gerai. Baigus gerti alkoholį, K. su T. išėjo su kažkuo susitikti. Jis taip pat išėjo į miestą pasivaikščioti. E. P. liko laukti savo sugyventinio R.. Vaikščiodamas prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio, prie (duomenys neskelbtini) sutiko savo pažįstamą A., kuris pakvietė važiuoti pas jo mamą į kaimą padėti dirbti prie ūkio. Susitarė, kad važiuos. Tai buvo apie pirmą valandą dienos. Po to ėjo link miesto centro. Eidamas pamatė ant suoliuko prie amfiteatro sėdinčius E. ir R.. Priėjo, pasikalbėjo. Jie sakė, kad laukia kol atidarys banką. Pabuvo prie jų pasikalbėjo. Po to R. nuėjo į banką, pasiėmė invalidumo pašalpą. Tuomet visi trys nuėjo prie parduotuvės. Jis liko laukti lauke, o E. P. ir R. nuėjo į parduotuvę. Jiems atsinešus alkoholio visi trys nuėjo į (duomenys neskelbtini) ir ten gėrė. Apie 2 val. E. P. su R. išėjo, prieš išeidama E. P. jam davė 2 eurus. Liko vienas. Po to vaikštinėjo po miestą. Apie 18-19 val. prie (duomenys neskelbtini), netoli (duomenys neskelbtini), sutiko E. P., kuri pasakė, kad R. paliko miegoti senoje kirpykloje, palikusi jam alaus. Pasiūlė ir jam išgerti alaus. Susėdo ant bordiūro, prie jų prisijungė ir K. su T., kurie tuo metu ėjo pro šalį. Net nepradėjus gerti E. P. vėl prasidėjo priepuolis. K. E. paguldė ant pievos, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai apžiūrėjo E., į ligoninę nevežė, nes E. atsisakė važiuoti. Kai išvažiavo greitoji, visi keturi grįžo į (duomenys neskelbtini). Ten E. P. T. davė dar kažkiek pinigų, T. iš parduotuvės parnešė dar du bambalius alaus ir visi kartu tą alų išgėrė. Apie 21 val. K. su T. turėjo išeiti, nes vėliau jų nebūtų įleidę į nakvynės namus. Liko dviese su E. P.. Dar pasėdėjo, parūkė. Berūkant atėjo kitas E. P. sugyventinis H.. Jis pradėjo ant E. P. šaukti, jie apsipyko. E. P. pasakė, kad reikia eiti namo. Visi trys kartu atėjo iki (duomenys neskelbtini), E. su H. nuėjo link namu, o jis liko prie (duomenys neskelbtini). Kitą rytą „(duomenys neskelbtini)“ kieme susitiko R., jis paklausė, ar nematė E., pasakė, kad E. vakare išėjo su H.. Vėliau „(duomenys neskelbtini)“ kieme jį pašaukė E. ir klausė, ar nematė R., pasakė, kad matė ir kad išėjo pas brolį. Tuomet E. pasakė, kad ji susimušė su H.. Dėl ko jie mušėsi neklausinėjo. Sumušimo žymių ant jos nematė. Pakalbėję su E. išsiskyrė, E. pasakė, kad jeigu susitiks H., kad sakytų, jog jos nematė. Vėliau eidamas per „(duomenys neskelbtini)“ kiemą, prie garažų, sutiko H., jis paklausė, ar nematęs E., pasakė, kad nematė, po ko H. supykęs nuėjo. Apie 12 val. susitiko su A. ir išvažiavo pas jo mamą į kaimą. Į (duomenys neskelbtini) grįžo tik 2017 m. sausio 3 d. Būnant kaime atvažiavęs A. sakė, kad jo ieško policija. Grįžęs į (duomenys neskelbtini) nuvažiavo pas sugyventinę, kuri sakė, kad jis sumušė E.. E. P. jis nemušė. Mano, kad E. P. galėjo sumušti vienas jos sugyventinių – H. D., o kaltę dėl E. suvertė jam. E. P. ir anksčiau jį yra apkaltinusi sumušimu, tačiau su ja bendraudavo. Nusikaltimo nepadarė. Ikiteisminio tyrimo metu buvo prisipažinęs kaltu, tačiau jis tuo metu nesuprato kuo yra kaltinamas, nieko negalėjo perskaityti, nes neturėjo akinių. Būdamas tardymo izoliatoriuje gavęs akinius perskaitė kaltinamąjį aktą ir suprato, kad jį melagingai apkaltino. 2016 m. liepos mėnesį gyveno prie „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), po balkonu, ten niekada nebuvo jokių plytgalių, jokia plyta jis E. P. suduoti negalėjo. Akistatos su E. P. metu buvo šoko būsenoje, pasakė, kad rašytų ką tik nori. Nusikaltimo nepadarė,

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios E. P. apklausti nepavyko, nes nebuvo nustatyta jos buvimo vieta.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji E. P. parodė, jog buvo 2016 metų liepos mėnuo, tikslios datos neprisimena. Tą dieną ji su draugais K., jos sugyventiniu T. ir A. L. gėrė alų. A. L. tuo metu miegodavo prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio. Begeriant (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) banko ją buvo ištikęs epilepsijos priepuolis, jai buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, bet į ligoninę ji nevažiavo. To priepuolio metu ji nesusižalojo. Vėliau visi nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur taip pat gėrė alų. A. buvo girtas, paprašė jį palydėti iki viešbučio. Ji palydėjo. A. L., pamatęs, kad jo vietoje, po (duomenys neskelbtini) balkonu, kažkas guli, susinervino. Ji pasigedusi savo rankinės pradėjo reikalauti, kad A. L. jai rankinę grąžintų, nes priešingu atveju iškvies policiją. Ji manė, kad rankinę yra paėmęs A. L., nes dienos metu jis jos turėtą rankinę buvo įsidėjęs į savo kuprinę, tačiau vėliau prie banko rankinę jai buvo grąžinęs, todėl ji pamanė, kad rankinę vėl paėmė A. L.. Tuo metu ji buvo atsisėdusi ant bortelio ir reikalavo, kad A. jai grąžintų rankinę. A. L. susinervino ir trenkė jai pusplyte per galvą. Nuo smūgio ji nugriuvo ant grindinio, sąmonės neprarado. Po smūgio matė, kad plyta, kuria jai trenkė, guli šalia. Jai atsikelti padėjo priėjęs jos sugyventinis H. D.. Sugyventiniui pasakė, kad jai sudavė plyta A.. Sugyventinis norėjo A. sumušti, bet ji neleido, ir kartu su sugyventiniu nuėjo į namus. Grįžus į namus jautėsi blogai. Tą pačią dieną į medikus nesikreipė. Tačiau jai blogėjo, pradėjo vemti. Sugyventinis iškvietė greitąją medicinos pagalbą, ją išvežė į ligoninę. Ligoninėje medikams pasakė, kad gavo plyta į galvą, todėl jie pranešė policijai. Kad ją sužalojo A. L., ji gerai prisiminė, tai pasakė policijos pareigūnams, parodė vietą, kur buvo sužalota. Tikslios datos neprisiminė, bet žino, kad ją sužalojo tą pačią dieną, kai jai prie (duomenys neskelbtini) buvo kviesta greitoji medicinos pagalba, sužalojo praėjus porai valandų po greitosios kvietimo. Po to sužalojimo kartais skauda galvą, pykina, ko iki sužalojimo nebuvo. Civilinio ieškinio nereikš, nes A. jai žalos neatlygins. (1 t., b. l. 35-36).

Liudytoja K. G. parodė, jog tikslios datos neprisimena, galėjo būti 2016 m. liepos 11 d. Po pietų apie 14.30 val. su T. K. ėjo iš (duomenys neskelbtini) banko. Už banko ant sudėtų blokų pamatė sėdinčius E. P. ir A. L. ir geriančius alų. Prisijungė prie jų ir kartu girtavo. E. P. prasidėjo epilepsijos priepuolis. Ji iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kol atvažiavo medikai, E. atsigavo ir atsisakė važiuoti į ligoninę. Priepuolio metu E. P. niekur neatsitrenkė. Po to dar kažkiek laiko pabuvę toje vietoje, visi kartu nuėjo į amfiteatrą, o apie 21.30 val. kartu su T. išėjo į (duomenys neskelbtini), E. P. ir A. L. liko sėdėti (duomenys neskelbtini). Po kelių dienų E. su sugyventiniu H. sutiko mieste ir E. pasakė, kad ją A. primušė, sudavė plyta į skruostą. Sužalojimo žymių nesimatė.

Liudytojas T. K. parodė, jog datos tiksliai neprisimena, bet tikrai buvo 2016 metais po liepos 10 d., nes tą dieną gauna pašalpas, o įvykis buvo ne tą pačią dieną. Po pietų apie 15 val. su K. G. ėjo iš (duomenys neskelbtini) banko ir sutiko E. P. su A. L.. Visi nuėjo už (duomenys neskelbtini) banko, kur susėdę ant blokų gėrė alų. E. P. prasidėjo epilepsijos priepuolis, K. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kol atvažiavo medikai, E. atsigavo ir atsisakė važiuoti į ligoninę. Priepuolio metu E. niekur nekrito ir nesusižalojo. Po to jie dar išgėrinėjo toje pačioje vietoje, o vėliau jis su K. išėjo į (duomenys neskelbtini). Po trijų - keturių dienų eidami su K. sutiko E., kuri pasakė, kad A. L. ją sumušė, plyta sudavė į galvą, kad gulėjo ligoninėje. Tuomet ant jos veido jokių sužalojimo žymių nematė.

Liudytojas H. D. parodė, jog seniai pažįsta A. L., o nukentėjusioji E. P. buvo jo sugyventinė. Kur šiuo metu E. gyvena, nežino, telefono ji neturi. 2016 m. liepos mėnesį ėjo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ apsipirkti, E. P. paliko prie viešbučio, o grįždamas rado ją sėdinčią ant bordiūro, susiėmusią galvą, E. sakė, kad A. L. jai trenkė pusplyte per galvą. Ji tai pasakė girdint A. L.. Jis norėjo išsiaiškinti su A. L., tačiau E. neleido kelti konflikto. Po šio įvykio E. P. jautėsi blogai, ją kamavo skausmai, po kelių dienų pradėjo vemti, todėl jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir medikai ją išvežė į ligoninę.

Liudytojas A. M. parodė, jog 2016 m. gegužės mėnesį A. L. nuvežė pas (duomenys neskelbtini), vienkiemyje gyvenančią savo mamą jai padėti. Išvežė anksti rytą – nuo 6 iki 8 val. Tikslios datos neprisimena, tačiau mama jam telefonu sakė, kad A. L. pas ją buvo nuo gegužės mėnesio. Jį į (duomenys neskelbtini) parvežė 2017 m. sausio mėnesį. Mano, jog pats savarankiškai A. L. į (duomenys neskelbtini) grįžti negalėjo.

Liudytoja A. P. teisme parodė, jog atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus su kaltinamuoju A. L.. Su pareikštu įtarimu, su bylos medžiaga A. L. buvo supažindintas tinkamai, dokumentus jis perskaitė ir suprato, pretenzijų nereiškė, nesakė, kad be akinių negali skaityti. Ikiteisminio tyrimo metu A. L. aiškino, jog įvykio aplinkybių neprisimena.

2016-07-17 E. P. protokole – pareiškime nurodyta, kad 2016-07-14 apie 15.00 val. prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio konflikto metu jai pažįstamas vardu A. plyta vieną kartą trenkė per galvą. Po konflikto į medikus nesikreipė, tačiau 2016-07-16 pasijutusi blogai kreipėsi į medikus, kurie po apžiūros diagnozavo kairio skruostikaulio ir smilkinkaulio lūžį bei pakraujavimą į smegenis. (1 t., b. l. 7).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2016-07-17 buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio, iš (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta. (1 t., b. l. 10-12).

Iš 2016-07-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog nukentėjusioji E. P. atpažino A. L. kaip asmenį, kuris jai prie viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ sudavė vieną smūgį plyta į galvą. (1 t., b. l. 20-23).

2016-10-10 E. P. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusioji E. P. parodė vietą prie „(duomenys neskelbtini)“ viešbučio, esančio (duomenys neskelbtini), kur jai A. L. sudavė vieną kartą plyta per galvą, parodė bortelį, kur ji sėdėjo, bei vietą, kur stovėjo A. L., kai tarp jos ir A. L. kilo konfliktas, po to ji parodė vietą, iš kurios A. L. pasiėmė plytą, ir priėjęs jai trenkė per galvą bei kaip ji nuo smūgio griuvo ant grindinio. (1 t., b. l. 44-49).

Iš 2017-01-30 akistatos protokolo matyti, jog nukentėjusioji E. P. akistatos su įtariamuoju A. L. metu patvirtino, jog ją sužalojo A. L., trenkdamas plyta į galvą, paaiškino sužalojimo aplinkybes, o A. L. apie įvykį nieko negalėjo papasakoti, tvirtino, kad buvo girtas ir aplinkybių neprisimena. (1 t., b. l. 166-168).

2016-10-11 VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. P. greitoji pagalba buvo kviesta 2016m. liepos 11d., 18.25 val. į (duomenys neskelbtini). Skambinta per Bendrąjį pagalbos centrą, skambinančiojo tel. Nr. +(duomenys neskelbtini). Kvietimo priežastis: traukuliai. 2016-07-16 21.46 val. pas E. P. vykta į Ežero 8-112. Kvietėjo telefono Nr. +(duomenys neskelbtini), kvietė per Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, kad susižalojo galvą per epilepsijos priepuolį. 2016-07-14 ir 2016-07-15 iškvietimų pas minėtą pilietę užregistruota nebuvo. (1 t., b. l. 96).

Iš 2017-01-25 VšĮ Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateiktų greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelių kopijų matyti, kad greitoji medicinos pagalba E. P. buvo kviesta 2016-07-11 ir 2016-07-16. (1 t., b. l. 99-103).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti ir išklausyti Bendrojo pagalbos centro pateikti garso įrašai, kuriuose užfiksuoti 2016-07-11 ir 2016-07-16 pagalbos skambučiai numeriu 112. Atliekant garso įrašų apžiūrą nustatyta, kad 2016-07-11, 18.22 val. E. P. sveikatos sutrikimų BPC skambinta du kartus ir buvo pranešama apie išgertuvių metu kilusį epilepsijos priepuolį. 2016-07-16, 21.45 val. skambino vyriškis ir nurodė, kad moteriai reikalingi nuskausminamieji, nes buvo susitrenkusi galvą, vėmė. (1 t., b. l. 109, 110-115).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. P. nustatyti sužalojimai: poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, nusitęsianti į kairio skruosto sritį, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio sąnario srityje, kairio klubo sąnario srityje, kairėje šlaunyje, kairio kelio srityje, odos nubrozdinimai galvos plaukuotosios dalies kairėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairio smilkinkaulio lūžis, kairio skruostikaulio lūžis, pleištakaulio lūžis, akiduobės išorinės - viršutinės sienelės lūžis, dešiniųjų kaktinės ir smilkininės smegenų skilčių sumušimas, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu galvos smegenų dangalu, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu. E. P. nustatyti kūno sužalojimai visumoje dėl kaukolės pamato kaulų lūžio kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. (1 t., b. l. 52-53).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad atsižvelgiant į medicininių dokumentų duomenis, neatmetama galimybė, kad sužalojimai E. P. buvo padaryti 2016-07-11. Atsižvelgiant į sužalojimų pobūdį, tikėtina, kad po sužalojimų padarymo iki kreipimosi į gydymo įstaigą E. P. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, būti sąmoninga. (1 t., b. l. 61).

Iš 2016-10-12 specialisto paaiškinimų protokolo matyti, kad specialistė K. Š. paaiškino, kad specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) E. P. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio metu kietu buku daiktu. E. P. nustatyti visi sužalojimai, galėjo būti padaryti vienu metu. Konkrečiai apie sužalojimų padarymo eiliškumą, nėra galimybės. E. P. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. Plyta pagal žalojančių daiktų rūšinę priklausomybę priskiriama prie kietų bukų daiktų. Po smūgio į kairę galvos pusę, E. P. galėjo gautis odos nubrozdinimai plaukuotosios dalies kairėje, kaukolės kaulų lūžiai ir kraujo išsiliejimas po vorotankliniu ir kietuoju galvos smegenų dangalais. Sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė kaukolės pamato kaulų lūžiai. Vertinant visus nustatytus E. P. sužalojimus atskirai, visi jie galėjo būti padaryti tiek ir kontakto kietu buku daiktu metu, tiek ir nukentėjusiajai pačiai nugriuvus ar nugriuvus po gauto smūgio metu. Sužalojimų visuma vienkartiniam griuvimui nebūdinga. (1 t., b. l. 55-57).

Teisiamajame posėdyje ekspertas H. D. patvirtino duotą išvadą ir paaiškino, jog sužalojimai, dėl kurių nukentėjusiajai E. P. yra konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas, padaryti nukentėjusiajai gavus tiesioginį smūgį kietu buku daiktu į kairę galvos veido pusę, ko pasėkoje įvyko kaukolės kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimas ir smegenų sumušimas. Konkretaus daikto, kuriuo buvo smogta, įvardinti negalima, tačiau kadangi sužalojimai pakankamai masyvūs, tai turėjo būti kažkoks daiktas, tikrai suduota buvo ne kumščiu. Galvoje kairiame smilkinyje yra odos nubrozdinimas, iš kurio kažkiek galimai negausiai kraujavo, daugiau žaizdų nėra užfiksuota, todėl smūgis buvo smilkinio srityje, dėl ko galėjo susidaryti kraujosruvos aplink akį, nes kai lūžta kaukolės pamatas, akyse gali išsilieti kraujas. Griūnant pasidaryti tokius masyvius sužalojimus, kurie yra šoniniame galvos paviršiuje, nebuvo galima. Epilepsijos priepuolio metu griūnant taip pat sužalojimai gali gautis pakaušyje, veide ar kaktoje dar nukentėjusioji sirgo epilepsija, epilepsijos metu vėl gi sužalojimai gali gautis pakaušyje, veide ar kaktoje. Šiuo atveju sužalotas grynai šoninis paviršius, kas yra nebūdinga griuvimui priepuolio metu ar apskritai griuvimui, nes griūnant pirmiausia atsiremiama ranka, pečiu, tai yra, pirmiausia būtų kontaktas su atsikišusiomis kūno dalimis ir tik tada galva, o nugriuvus sėdint, kaip nurodė nukentėjusioji, patirti tokius masyvius sužalojimus, nėra būdinga. Poodinės kraujosruvos kairiajame žaste, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio sąnario srityje, bendrai paėmus ir ant kelių, ir ant šlaunų, kairiame žaste, pagal savo formą galėjo atsirasti spaudžiant pirštais ar tempiant, kad ir epilepsijos priepuolio metu keliant ar tempiant ir suspaudžiant pirštais. Kraujosruvos kairiame žaste ir kairėje šlaunyje galėjo būti padarytos tik pirštais, o kitos kraujosruvos, odos nubrozdinimai ant kelių, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje būdingi ir griuvimo traumai, tačiau, kadangi tų kraujosruvų buvo užfiksuota nemažai, tai būdinga griuvinėjimui, o ne vienkartiniam griuvimui. Sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlė daugybiniai kaukolės kaulų lūžiai, smilkinkaulio, skruostikaulio kaulo lūžis, nusitęsiantys lūžiai į kaukolės pamatą, į kaukolės apačią. Šie sužalojimai nėra būdingi griuvimo traumai, juos sukėlė tiesioginis smūgis kietu buku daiktu, suduodant vieną kartą į kairę galvos pusę. Nuo to smūgio griūnant galėjo gautis sužalojimas galvos dešinėje pusėje ir galėjo kraujas išsilieti ir po dešine akimi. Odos nubrozdinimai dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos dešinėje šlaunyje, kairio kelio sąnario srityje, galėjo gautis ir griūnant po suduoto smūgio.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo A. L. kaltė įrodyta. Kaltinamasis A. L. kaltę teisme neigė, nurodydamas, jog nukentėjusiosios E. P. nemušė, 2016 m. liepos 11 d. E. P. sužalojimo metu (duomenys neskelbtini) nebuvo. Šie parodymai paneigiami vieni kitus atitinkančiais nukentėjusiosios E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, liudytojų H. D., K. G., T. K. teisme duotais parodymais, patvirtinamais kitais byloje surinktais įrodymais. Nukentėjusioji E. P. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai tvirtino, jog ją sumušė A. L., kurį atpažino jai parodžius nuotraukas, akistatos su A. L. metu ji patvirtino, kad A. L. jai sudavė vieną kartą plyta per galvą, parodymų patikrinimo vietoje metu ji nuosekliai paaiškino savo sužalojimo aplinkybes. Tai, jog nukentėjusiąją E. P. sužalojo kaltinamasis A. L., teisme patvirtino apklausti liudytojai H. D., K. G., T. K., kuriems apie tai sakė nukentėjusioji E. P.. Netikėti šių asmenų parodymais pagrindo nėra – apkalbėti kaltinamąjį A. L. jie pagrindo neturi, esminės aplinkybės nurodomos tos pačios. Tai, jog nukentėjusioji E. P. buvo sužalota jos nurodytomis aplinkybėmis, teisme patvirtino apklaustas teismo medicinos ekspertas H. D., kuris nurodė, jog nukentėjusiajai sveikatos sutrikdymas buvo padarytas suduodant vieną tiesioginį smūgį į kairę galvos pusę, sužalojimas nėra būdingas griuvimo traumai. Paties kaltinamojo A. L. parodymai nenuoseklūs, keičiami - kaltinamasis apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu neneigė sužalojęs nukentėjusiąją, tik nurodė, jog dėl buvusio nuolatinio girtavimo aplinkybių neprisimena, o teisme jau nurodė, kad nukentėjusiosios negalėjo sužaloti, nes tuo metu nebuvo (duomenys neskelbtini), tačiau jo nurodytos išvykimo iš (duomenys neskelbtini) aplinkybės visiškai neatitinka liudytojo A. M. nurodytoms aplinkybėms, todėl vadovautis nenuosekliais kaltinamojo parodymais nėra galimybių. Teisme taip pat nesiremia liudytojo A. M. parodymais, kadangi šis asmuo apklausiamas nurodė, jog jo atmintis prasta, apie A. M. nuvežimą į kaimą pas savo mamą žino tik iš pokalbio su mama, kuri yra senyvo amžiaus, ligota. Dėl šių aplinkybių teismas laiko, jog visuma byloje surinktų įrodymų patvirtina, kad nukentėjusiąją E. P. sužalojo kaltinamasis A. L..

Kaltinamasis A. L. konflikto metu tyčia smogdamas plyta nukentėjusiajai į kairiąją galvos pusę, sužalojo nukentėjusiąją E. P., padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą, kas patvirtinama teismo medicinos specialistų išvadomis ir teisme apklauso eksperto parodymais, todėl kaltinamojo A. L. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, požymius. Teisme apklaustas ekspertas nurodė, jog kai kurios kraujosruvos nukentėjusiajai galėjo būti padarytos ir nevienkartinio griuvinėjimo metu, ir ją tempiant ar keliant ją epilepsijos priepuolio metu, galimai ir griūnant po smūgio, todėl iš kaltinimo pašalintina, kad kaltinamasis A. L. nukentėjusiajai padarė kraujosruvas kairiajame žaste, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio sąnario srityje, kairio klubo sąnario srityje, kairėje šlaunyje, kairio kelio srityje, nes nėra nekeliančių abejonių įrodymų, kad nurodytos kraujosruvos buvo padarytos kaltinamojo A. L. veiksmais.

Skirdamas bausmę kaltinamajam A. L., teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis A. L. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas yra išnykęs. Jis nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio bei nuolatinės gyvenamosios vietos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam A. L. skirtina realiai atliekama laisvės atėmimo bausmė, nes nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nukentėjusioji E. P. civilinio ieškinio nepareiškė.

Byloje pareikštas (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 680,55 Eur sumai dėl žalos, patirtos suteikiant nukentėjusiajai E. P. gydymo paslaugas, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b. l. 65-68). Žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo A. L. veiksmais, jos dydis įrodytas byloje esančiais dokumentais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyrius teismui pateikė 2017-07-04 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl patirtų 280,82 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo išieškojimo iš A. L.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, taip pat nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamasis A. L. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, neturi pajamų ir turto, todėl jo turtinė padėtis yra sunki. Be to, kaltinamasis buvo suimtas, advokatas jam buvo privalomas ir buvo paskirtas, šio proceso jis įtakoti negalėjo. Dėl šių aplinkybių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.

Daiktinis įrodymas - kompaktinė plokštelė su garso įrašu, pateiktu bendrojo pagalbos centro, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 3 metams.

Bausmę A. L. paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią A. L. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra, nuo 2017 m. liepos 28 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. L. į bausmę įskaityti suėmimo laiką nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. liepos 28 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą A. L. palikti nepakeistą.

Šiaulių teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš A. L. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 680,55 EUR (šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų 55 centus) privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto patirtoms išlaidoms dėl nukentėjusiosios E. P. gydymo atlyginti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su garso įrašu palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš A. L. nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos, o suimto nuteistojo per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Astra Karpytė