Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Remeika Baudžiamoji byla Nr. 1A-603-485/2015

Teisėjas Virginijus Kalkauskas Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00178-2014-2 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7.

2015 m. spalio 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Remeikos, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Olego Šibkovo, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant išteisintosioms E. K. ir D. G., jų gynėjams advokatams Sauliui Majauskui ir Ingridai Maldeikienei, privačiai kaltintojai (nukentėjusiajai) P. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal privačios kaltintojos (nukentėjusiosios) P. M. apeliacinį skundą dėl 2015 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo

E. K. išteisinta dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. padarymo, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p.);

D. G. išteisinta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. padarymo, nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Tuo pačiu nuosprendžiu privačios kaltintojos (nukentėjusiosios) P. M. ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo bei atstovavimo išlaidų paliktas nenagrinėtu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. buvo kaltinama pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., t.y., kad ji 2013-08-08, apie 9-10 val., atėjusi į P. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), reikalavo sumokėti 400 Lt už jos automobilio subraižymą. Tą pačią dieną, tarp 10.00 val. ir 11.00 val., D. G. kartu su V. G. ir Ž. B., vėl atėjo į jos butą ir primygtinai reikalavo sumokėti pinigus, teigė, jog ji yra automobilių braižytoja. 2013-08-30, apie 10.00 val. D. G. atėjusi į nukentėjusiosios P. M. butą apkaltino ją šiukšlėmis apmėčius jos automobilį. Visą tai girdėjo jos sūnus G. M. P. M. išėjus į kiemą pasižiūrėti, D. G. liepė ten buvusiam savo sūnui ją fotografuoti, nurodydama ją automobiliu braižytoja. Tą galimai girdėjo ir kiti kaimynai ar asmenys buvę lauke. Dėl šmeižto, išsakyto viešoje vietoje, ji jautėsi pažeminta ir sutrikusi, išsigando dėl savo saugumo. 2013-09-10 jai būnant namo, esančio (duomenys neskelbtini) kieme D. G., išlipusi iš automobilio, girdint visam kiemui, garsiai šaukė, kad ji subraižė 29 automobilius. Tuo ją apšmeižė ir pažemino girdint kitiems asmenims. Dėl tokių D. G. veiksmų, dėl neteisingos informacijos skleidimo, ji pasijuto pažeminta ir įžeista.

E. K. buvo kaltinama pagal BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d., t.y., kad ji 2013-08-31, apie 9-10 val., P. M. būnant namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme E. K. ją plūdo – garsiai šaukė “mašinų braižytoja”, “eik rinkti šiukšles” ir panašiai. Po to ji pasiėmė fotoaparatą ir P. M. fotografavo. Visą tai girdėjo kaimynė R. G. ir kitų kaimynų anūkė G. Dar 2013-08-05 E. K., jai būnant namo kieme, išėjusi į balkoną, vaikų akivaizdoje rėkė “durne”. Tokius žodžius galėjo girdėti kaimynai ir kieme buvę asmenys. 2013-09-18 E. K. prasilenkdama su ja kieme, pasakė jai “banditka”. Tokiais veiksmais ją apšmeižė ir žodžiu įžeidė.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad privati kaltintoja (nukentėjusioji) P. M. nepagrįstai buvo apkaltinta kaimynų automobilių subraižymu. Nors kaimynai teigia, kad visą mėnesį buvo braižomi jų automobiliai, tačiau jokių liudytojų, kurie matytų šiuos veiksmus nebuvo nustatyta, nors kiemas yra judrus ir ten nuolat praeina daug žmonių bei žaidžia vaikai. Pažymėtina, kad pagal pateiktas kaimynų nuotraukas dėl automobilių apibraižymų akivaizdu, kad eidamas stačias žmogus, tokių apibraižymų negali padaryti. P. M. nuomone, patys kaimynai apibraižė automobilius, nufotografavo ir apkaltino ją. Pažymėtina, kad nei Dainavos policijos komisariatas nei Kauno apylinkės prokuratūra tinkamai neištyrė šių aplinkybių ir nenustatė, kas iš tikrųjų apibraižė tuos automobilius. Tiek V. K., tiek ir V. G., Ž. B., D. G. atėjo pas ją ne kartą į butą, jai grasino ir reikalavo pinigų už automobilių apibraižymą, o ji ištikta šoko sumokėjo tiek V. B., tiek ir V. G. po 200 litų. V. K. kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka ir taip pat išsireikalavo iš P. M. 400 litų. Po šių įvykių P. M. kreipėsi į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo iš E. K. ir D. G. už jos įžeidinėjimą ir šmeižimą, tačiau teismas nepagrįstai jas išteisino. E. K. parodymai yra melagingi, nes tai, kad ji koneveikė ir šmeižė P. M. matė ir girdėjo (duomenys neskelbtini) namo gyventoja V. Tai, kad D. G. koneveikė P. M. gali patvirtinti to paties namo gyventoja B. M.

Privati kaltintoja apeliaciniame skunde teigia, kad padarė klaidą, sutikusi taikytis su kaimynu V. K., tačiau nesitikėjo tokio puolimo iš kitų kaimynų, šmeižimo, ir kad įgis automobilių braižytojos statusą. Dėl tokių kaimynų veiksmų ji patyrė materialinę ir moralinę žalą, pablogėjo jos sveikata, kas atitinka BK 154 str. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje privati kaltintoja (nukentėjusioji) P. M. prašė apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintosios D. G. ir E. K. bei jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Privačios kaltintojos P. M. apeliacinis skundas atmestinas.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio privati kaltintoja nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, jos nuomone, teismas, netinkamai įvertinęs surinktus duomenis, neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai konstatavo, kad D. G. ir E. K. nepadarė BK 154 str. 2 d. ir 155 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų.

Atkreiptinas dėmesys, kad 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 ir 290 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymu Nr. XII-1888 nusikalstama veika, numatyta BK 155 str., buvo dekriminalizuota, o ši įstatymo nuostata įsigaliojo 2015 m. liepos 10 d. Atsižvelgiant į tai, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią (BK 3 str. 2 d.), D. G. ir E. K. kaltė dėl BK 155 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų negali būti svarstoma ir išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje turi būti priimamas jau vien tuo pagrindu, kad BK 155 str., galiojusiame D. G. ir E. K. inkriminuojamos veikos padarymo metu, buvusi numatyta nusikalstama veika nuo 2015 m. liepos 10 d. nebelaikoma nusikalstama, todėl P. M. apeliacinio skundo argumentai, susiję su E. K. ir D. G. kaltinimu pagal BK 155 str. 1 d. plačiau neanalizuojami.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus, BPK 20, 301 str., 305 str. 3 d. nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. G. ir E. K. išteisino pagal BK 154 str. 1 d., joms nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių.

Pagal BK 154 str. 1 d. atsako tas asmuo, kuris paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Atsakomybė pagal BK 154 str. atsiranda, jei tikrovės neatitinkančią ir kito žmogaus garbę ir orumą žeminančią ar niekinančią informaciją skleidžiantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir to nori, t. y. supranta, kad skleidžia melagingas žinias, kad tos žinios žeminančios ir niekinančios kitą asmenį ar galinčios pakirsti pasitikėjimą juo. Šiuo atveju D. G. privačios kaltintojos buvo kaltinama tuo, kad 2013-08-30, apie 10.00 val. viešai, girdint kitiems asmenims, pasakė, jog P. M. yra automobilių braižytoja bei tuo, kad 2013-09-10 P. M. būnant namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, girdint visam kiemui, garsiai šaukė, kad P. M. subraižė 29 automobilius. Tuo tarpu E. K. privačios kaltintojos buvo kaltinama tuo, kad girdint kitiems asmenims, viešoje vietoje, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme ją plūdo – garsiai šaukė “mašinų braižytoja”, “eik rinkti šiukšles” ir panašiai, be to, kad 2013-08-05 E. K., P. M. būnant namo kieme, išėjusi į balkoną, vaikų akivaizdoje rėkė “durne”, ką girdėjo pašaliniai kieme buvę asmenys, taip pat tuo, kad 2013-09-18 prasilenkiant kieme su privačia kaltintoją pastarąją išvadino“ banditka”. Taigi objektyviąsias kaltinamosioms inkriminuojamų nusikalstamų veikų – šmeižimo – sudėtis sudaro minėtų frazių išsakymas girdint kitiems asmenims. Ištyręs byloje esančius duomenis, apylinkės teismas padarė išvadą, kad privati kaltintoja teismui nepateikė pakankamų įrodymų kaltinimui pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria, kadangi byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad D. G. ir E. K. privačios kaltintojos nurodytus melagingus teiginius pasakė.

Tokio pobūdžio bylose, kai vienas asmuo kaltina kitą tam tikros melagingos, orumą žeminančios informacijos paskleidimu, būtina atsižvelgti į tų asmenų tarpusavio santykius ir bendrą situacijos, kuomet informacija galėjo būti paskleista, kontekstą. Šiuo atveju iš byloje esančių duomenų ir apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad daugiabučio namo kaimynų santykiai yra konfliktiški, kad tarp E. K. vyro ir privačios kaltintojos konfliktai yra peraugę ir į teisminius procesus, privati kaltintoja yra pripažinusi, kad apibraižė kelis automobilius kieme ir pati yra atlyginusi žalą kaimynams.

Apeliaciniame skunde privati kaltintoja nurodo, kad tai, jog E. K. ir D. G. koneveikė ir šmeižė ją, matė ir girdėjo (duomenys neskelbtini) namo gyventojos V. bei B. M., tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, šių liudytojų privati kaltintoja neprašė kviesti į posėdį ir apklausti. Pažymėtina, kad privataus kaltinimo bylose būtent kaltinimą palaikantis asmuo turi pateikti duomenis, patvirtinančius, kad nusikalstama veika kaltinamas asmuo tą veiką padarė. Šiuo atveju, be pačios privačios kaltintojos parodymų teismui nebuvo pateikta jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad D. G. ir E. K. realizavo joms inkriminuojamų nusikalstamų veikų objektyviąją pusę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, kad šie duomenys nėra pakankami D. G. ir E. K. kaltei konstatuoti. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo paneigti E. K. ir D. G. parodymai, kad jos nepadarė inkriminuojamų nusikalstamų veikų, kadangi privačios kaltintojos nurodomomis dienomis ir valandomis jos dirbo ir buvo darbo vietose. Šiuos kaltinamųjų parodymus patvirtino ir pateikti darbo apskaitos žiniaraščiai (b. l. 41, 57-59, 60-61). Šiuo atveju, nenustačius, kad D. G. ir E. K. pasakė privačios kaltintojos nurodytus teiginius, nėra pagrindo spręsti dėl jų atitikimo tikrovei ar žeminančio pobūdžio.

Dėl apeliantės skundo teiginio, kad ji nepagrįstai buvo apkaltinta kaimynų automobilių subraižymu, kadangi jokių liudytojų, kurie matytų šiuos veiksmus nebuvo nustatyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, kaip matyti iš byloje esančių duomenų ir liudytojo Ž. B. parodymų, pati P. M. pripažino subraižiusi automobilius ir savanoriškai atlygino žalą kaimynams. Tai patvirtina ir 2013 m. rugpjūčio 27 d. Kauno apylinkės teismo nutartis, kuria buvo nutrauktas procesas dėl skundo privataus kaltinimo byloje susitaikius V. K. ir P. M. dėl automobilio subraižymo. Liudytojas Ž. B. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad P. M. atlygino žalą kaimynams dėl automobilių apibraižymo (b.l. 74).

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo tenkinti ir P. M. prašymo priteisti iš V. K. grąžintinus jai 400 litų, iš Ž. B. – 200 litų, iš V. G. – 200 litų, kuriuos ji sumokėjo už subraižytus automobilius, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma P. M. pripažinti civiline ieškove bei priteisti jai iš E. K. ir D. G. 231 eurą turtinės žalos ir 1448 eurus neturtinės žalos bei 231 eurą už advokato paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kad privačios kaltintojos apeliacinis skundas atmestinas ir paliekamas galioti išteisinamasis apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo P. M. civilinis ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu (BPK 115 str. 3 d. 2 p.), pagrindo tenkinti privačios kaltintojos prašymo ją pripažinti civiline ieškove bei priteisti žalą ir turėtas proceso išlaidas iš E. K. ir D. G., nėra.

Įvertinus tai, jog privačios kaltintojos (nukentėjusiosios) parodymai negali būti laikomi patikimais įrodymais, neginčytinai patvirtinančiais E. K. ir D. G. kaltę dėl joms inkriminuotų veikų padarymo, jokių kitų neginčytinų patikimų įrodymų privati kaltintoja teismui nepateikė, liudytojas Ž. B. patvirtino išteisintųjų parodymus dėl P. M. konfliktiškumo, o kiti rašytiniai įrodymai patvirtino, kad išteisintosios negalėjo nurodytu laiku padaryti nusikalstamų veikų, nes tuo metu dirbo, vadovaujantis principu, kad bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), byloje nesurinkus neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime E. K. ir D. G. nurodytų tyčinių veiksmų padarymo, darytina išvada, jog E. K. ir D. G. BPK 305 str. 5 d. 1 p. pagrindu išteisintos pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, dėl ko Kauno apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

privačios kaltintojos (nukentėjusiosios) P. M. apeliacinį skundą atmesti.