Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2021-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-970-1021/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-10-05
Bylos Nr.
1-970-1021/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30568-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jonas Abraitis
Kaltinamasis
D. B.
Nukentėjusysis
V. B.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-970-1021/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30568-2021-0
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 2.1.14; 1.1.10.1; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.8.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 5 d.Vilkaviškis
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Jonas Abraitis,sekretoriaujant Gitanai Būbnienei,kaltinimą palaikant prokurorui Ramučiui Mickui,dalyvaujant kaltinamajam D. B., jo gynėjui advokatui V. A.,nedalyvaujant nukentėjusiajai V. B.,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017-04-07 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 str. 2 d. (2 epiz.) subendrinta 8 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2020-03-02 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 140 str. 2 d. 30 parų arešto bausme;

3) 2020-09-07 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų pagal BK 140 str. 2 d. 40 parų arešto bausme;

bei Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmuose yra nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-761-831/2021, kurioje jis kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d., sprendimas nepriimtas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta nusikalstama veika.

D. B. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: 2021 m. rugsėjo 4 d. apie 12.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu, mušė ir kitaip smurtavo prieš savo šeimos narį - sugyventinę V. B., t. y. tyčia abejomis rankomis smaugė nukentėjusiąją bei kumščiu sudavė viena kartą į galvos sritį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Tokiais savo veiksmais jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus.

Kaltinamasis D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, ir teisiamajame posėdyje parodė, kad abudu su V. iš pačio ryto pradėję gerti. Su ja buvo vedę, bet prieš keturis metus išsiskyrę, ir vis tiek kartu gyvenantys iki dabar, iki šių paskutinių piktumų. Gyvenę kaip sugyventiniai, o skyręsi gal dėl to, kad motina jai taip patarė, bet gyvenę kartu devynis metus. Šis įvykis galėjo būti rugsėjo 4 dieną, viskas įvyko (duomenys neskelbtini) , jų namuose. Pats konfliktas įvyko pirmutiniame kambaryje. Iš vakaro buvę svečiuose ir ten gėrę, o po to namuose iš pačio ryto vėl gėrę, tai iš viso 2 dienas iš eilės gėrę. Prieš tai kelias dienas negėręs, tik alaus. Tą rytą gėrę dviese, turėję litrą degtinės, bet ir buvo pagirioti, iš vakaro gėrę. Svečiuose iš vakaro gėrę degtinę, o tie žmonės, pas kuriuos buvo, gėrė vyną. Ryte dar nebuvo visai išsiblaivę. Gėrę, ir po to jis jau neatsimena, išvežė jį į Marijampolę. Ji sakė, kad smaugęs, sudavęs, bet kai susitikę kitą dieną, tai mėlynių ant jos nebuvo, tik toks taškutis matėsi, bet jis nesiginčijantis, pripažįstantis nurodytas aplinkybes, kad smaugęs, sudavęs. Jeigu taip sakė, tai taip ir yra, jis nesigina. Ir anksčiau buvo konfliktų, bet tik žodiniai, viskas per gėrimą. Abudu gėrę, o dėl ko sukonfliktavę, neatsimenantis, buvo pergėręs. Kitos bylos jis nežinantis. Paskirtą areštą atlikęs prieš Naujus metus, byloje už smurtą prieš sugyventinę. Elgesį vertinantis blogai, nesantis priklausomas nuo alkoholio, nesantis įrašytas į narkologo įskaitą. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, jis pats kaltas irgi. Dabar jau kelios savaitės negeriantis, taisosi, galvojantis, jei teismas pasodins, tai nei darbo negalintis susirasti, bet bandantis dirbti, taisytis. Prieš dvidešimt metų buvo teistas, o dabar tik parų buvo gavęs. Jis jai vakar gėlę nupirkęs, kai sužinojęs, kad serga, kalbasi telefonu, susitaikę. Jeigu ji norės, tai gyvensiantys kartu, prašantis nesodinti, neištempsiąs, nori kokių viešų darbų. Buvo anksčiau smurto prieš sugyventinę, po to dar buvo atvejis Cvirkos gatvėje, kur gyveno toks A., bet ten melagingi parodymai buvo. Prieš motiną niekada gyvenime nesmurtavęs. Jau viskas dabar, nebūnantys kartu, gal metus pabūsią atskirai ir susitvarkysiąs. Nedirbantis, nes galvojantis, kad jei nuteis kalėjimo, tai nieko nebus. Tikisi, kad pasigailės, nenori, kad sodintų. Jau prieš Naujus metus registruotas užimtumo tarnyboje, gavęs ir išmokas, lankosi, kai paskambina. Sugyventinės atsiprašęs, kai parvežė jį iš policijos, tai iš karto jos atsiprašęs prie jos motinos, tai susitaikę. Bendrų vaikų neturintys. Dabar gyvenantis (duomenys neskelbtini) pas pažįstamą. Jis turintis motiną, bet ten negalintis būti, nes nėra vietos, gyvena brolis su vaiku. Dabar turintis kur gyventi. Čia, kur dabar gyvenantis, leis jam gyventi kiek norėsiąs, taip sakė. Su V. gyventų, jei ji norėtų, bet reikia laiko viskam susitvarkyti. Jis sutinkantis atlyginti gynėjo išlaidas, turintis numatytų darbų su remontu ir turėsiąs iš ko atlyginti.

Kaltinamajam D. B. visiškai pripažinus savo kaltę, jis, jo gynėjas bei prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kuriam buvo visos sąlygos, todėl byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnis). Byloje esantys įrodymai ištirti BPK 290 straipsnio, 291 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatyta tvarka, išvardijant byloje esančius rašytinius dokumentus.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo parodymų, kaltinimas jam pagrindžiamas žemiau išvardintais rašytiniais bylos dokumentais:

Įvykio vietos apžiūros protokolu 2021-09-04, kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambarys –miegamasis (b. l. 16-23);

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo 2021-09-04, kuriame pranešama, kad nukentėjusioji yra V. B., jai nustatyta kraujuojanti žaizda ant kairio antakio, bei sužalojimai ant kaklo. Smurtu įtariamas D. B. akivaizdžiai apsvaigęs., nustatyta 3,52 promilės. V. B. nurodė, kad sugyventinis D. B. konflikto metu ją smaugė ir sudavė ranka į galvos sritį bei pastarajai buvo nustatyta kraujuojanti žaizda (b. l. 24-27);

N. V. B. apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokolu, kuriame užfiksuota, kad ji 2021-09-05 7:16 val. davė tokius parodymus: ji gyvenanti namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtuose namuose šiuo metu gyvenanti kartu su buvusiu sutuoktiniu D. B., gim. (duomenys neskelbtini) Su D. kartu santuokoje pragyvenę 9 metus, tačiau nuo 2018 metų buvo išsiskyrę. Skyrybos įvyko tik dokumentaliai, nes jie vis tiek kartu gyvenę kaip sugyventiniai. Namai, kuriuose gyvenantys, priklauso jai. 2021-09-04 apie 12:00 val. kartu su D. buvę namuose, kartu vartoję alkoholinius gėrimus, kai išgertuvių metu tarp jų iš pradžių įvyko žodinis konfliktas. D. jai prikaišioja kitus vyrus, teigė, kad ji galimai jį išdavinėjusi. Tęsiantis konfliktui, toliau D. be jokios pateisinamos priežasties sugriebė ją savo abiem rankomis už kaklo, pargriovė ant lovos ir pradėjo smaugti, smaugė apie vieną minutę laiko. Jai ištrūkus iš jo rankų, jis jai dar vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veido sritį, pataikė į antakį ir jį prakirto. Viso šio įvykio metu ji jautusi fizinį skausmą ir jį jautusi tik tuo momentu. Po šio konflikto ji išbėgusi į lauką ir paskambinusi savo mamai, kuriai papasakojusi apie įvykusį įvykį. Mama iškvietė policiją, ji taip pat pati paskambinusi 112. Mama konflikto nematė, jai papasakojusi tik per telefoną. Daugiau kitų pašalinių asmenų konflikto taip pat nematė. Atvykus policijos pareigūnams, ji papasakojusi, kad D. prieš ją smurtavo, ir jie jį sulaikė. Medikų pagalbos atsisakiusi, pas teismo medicinos ekspertą taip pat nevyksianti. Civilinio ieškinio neteiksianti. D. smurtą prieš ją naudoja jau ne pirmą kartą, buvo pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl smurto artimoje aplinkoje, šiuo metu laikinosios apsaugos ar kardomosios priemonės netaikomos. Pageidaujanti, kad policijos pareigūnai užtikrintų, kad D.nesiartintų prie jos namų, adresu(duomenys neskelbtini), ir nesiartintų prie jos. Daugiau papasakoti neturinti ką (b. l. 29-30);

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo įrašų kopija nustatyta, kad 2021-09-04 12:50 val. nukentėjusiajai V. B. nustatytas 2,10 promilių neblaivumas, kaltinamajam D. B. 2021-09-04 nustatytas 3, 52 promilių neblaivumas. (b. l. 49).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Sveikatos sutrikdymas tai neteisėtas tyčinis arba neatsargus mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs žmogaus sužalojimą arba susargdinimą. Sužalojimas tai žmogaus kūno audinių ar organų anatominio vientisumo ar jų funkcijų pažeidimas. Susargdinimas tai organizmo funkcijų sutrikdymas. Fizinis smurtas - tai neteisėtas tyčinis prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis. Fizinis skausmas – tai nemalonus jausmas, įprastinės sveikos būsenos pokytis, sukeliantis neigiamą organizmo reakciją, nebūdingas pojūtis, kančia, priešingybė malonumui.

Kaltinamasis D. B. apklausiamas įtariamuoju savo kaltę pripažino visiškai, tą patį teigė ir teisiamajame posėdyje, nurodydamas, kad jis pripažįstantis, kad smaugęs nukentėjusiąją, jai sudavęs, kaip ji sako, nesiginantis. Teismo vertinimu ta aplinkybė, kad kaltinamajam įvykio metu nustatytas sunkus 3,52 promilių neblaivumas, leidžia tikėti jo teiginiu, kad jis gerai įvykio neatsimena, tačiau jo kaltė neginčytinai įrodyta kitais byloje esančiais įrodymais. N. V. B. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad kaltinamasis sugriebė savo abiem rankomis už kaklo, pargriovė ant lovos ir pradėjo smaugti, smaugė apie vieną minutę laiko, tada jai ištrūkus iš jo rankų, jis jai dar vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į veido sritį, pataikė į antakį ir jį prakirto; ji viso šio įvykio metu jautusi fizinį skausmą (b. l. 29-30). Šiuos nukentėjusiosios parodymus patvirtina tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame nurodyta, kad V. B. nustatyta kraujuojanti žaizda ant kairio antakio, bei sužalojimai ant kaklo (b. l. 24-27).

Aukščiau teismo nurodytos aplinkybės, nustatytos iš šiame nuosprendyje išdėstytų duomenų, kurie teismo ištirti ir įvertinti, yra gauti teisėtai įstatymų nustatyta tvarka, liečia byloje įrodinėtinas aplinkybes, yra nesuklastoti, neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, yra patikimi, pripažintini kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvimo ir jo kaltės įrodymais, todėl yra visiškai pakankami teismui konstatuoti, kad kaltinamasis D. B. 2021 m. rugsėjo 4 d. apie 12:00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto metu tyčia abejomis rankomis smaugė nukentėjusiąją V. B., kumščiu sudavė viena kartą į galvos sritį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi fizinis skausmas sukeltas šeimos nariui privačioje vietoje. Atsižvelgiant į tai, D. B. pripažintinas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirtina bausmė.

IV. Bausmės skyrimo ir bausmės vykdymo atidėjimo motyvai, kiti susiję klausimai.

Nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymas, yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 straipsnio 1 dalis ). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis).

Kaltinamasis D. B. padarė vieną nesunkų baigtinį nusikaltimą tiesiogine tyčia. Nusikaltimo tikslas buvo spręsti konfliktą panaudojant smurtą. Nusikaltimo motyvas buvo pyktis, pavydas. Nusikaltimas pagal savo pobūdį yra mažiau pavojingas, kadangi suduotas vienas smūgis, ir smaugta, tačiau sužalojimai nebuvo padaryti, sukeltas tik fizinis skausmas. Kaltinamasis šį nusikaltimą padarė būdamas tris kartus teistas už tapačius nusikaltimus padarytus prieš tą pačią sugyventinę, jam buvo skirta laisvės apribojimo bausmė, vėliau areštai, kuriuos jis atliko, tačiau reikiamų išvadų nepadarė, ir vėl nusikalto, būdamas neblaivus (b. l. 79-10). Turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 77-78). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Šiuo metu galiojantis BK nenumato teismui pareigos asmeniui, turinčiam teistumą už tyčinius nusikaltimus, t. y. esančiam recidyvistu, skirti laisvės atėmimo bausmę. Teismų praktikoje ši griežčiausia bausmė skiriama paprastai tada, kai ji numatyta kaip vienintelė nusikaltimo sankcijoje, arba švelnesnėmis bausmėmis nėra galimybės pasiekti bausmės tikslų. Be to jos skyrimas turi atitikti proporcingumo ir teisingumo principus. Kaltinamasis nuo 2017 m. jau padarė trečią tapačią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje prieš tą pačią sugyventinę, būdamas neblaivus, jam buvo taikytas bausmės - laisvės apribojimas, areštas, kurios savo tikslų nepasiekė. Kadangi nusikalstamos veikos kartojasi intensyviai, skiriamos bausmės nepasiekia savo tikslų, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro prašoma griežčiausia laisvės atėmimo bausmė - terminuotas laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į nusikaltimo pavojingumo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, vieną lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, nusikaltimo pobūdį, jam skirtina 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, kuri pritaikius BK 64¹ str., kadangi kaltinamasis prisipažįsta, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, mažintina 1/3, ir skirtina 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausmė. D. B. buvo sulaikytas kaip įtariamasis nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. 12:58 val. iki 2021 m. rugsėjo 5 d. 9:10 val., todėl jo sulaikymo laikas prilyginamas dviem dienoms suėmimo ir įskaitytinas, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę (b. l. 44, 45).

BK 75 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad skirdamas arešto arba laisvės atėmimo bausmę ir šiame straipsnyje nustatyta tvarka neatidėdamas bausmės vykdymo, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Ši įstatymo norma įtvirtina teismo pareigą kiekvieną kartą skiriant arešto ar terminuoto laisvės atėmimo bausmę apsvarstyti jos vykdymo atidėjimo galimybę, ir tik jos nesant skirti realią bausmę.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Įstatymo leidėjas, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, numatydamas galimybę atidėti bausmės vykdymą nuteistojo atžvilgiu, įtvirtino esminę sąlygą, kuriai nesant asmeniui negali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimo institutas, t. y. kai teismas, skirdamas bausmę, nenustato, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi remtis ne tik byloje esančiais duomenimis, tiesiogiai apibūdinančiais nuteistojo asmenybę, bet ir bylos aplinkybėmis, kurios sudaro galimybę įvertinti ar nuteistojo nusikaltimas (nusikaltimai) padarytas atsitiktinai, ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, ar yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan., kas suponuoja išvadą, kad sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vadovaujamasi ne tik BK 75 str. nuostatomis, bet ir bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41 straipsnis, 54 straipsnis) bei kitomis baudžiamojo įstatymo normomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. Bausmės vykdymo atidėjimas nėra atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės, jos atidėjimo metu teismo skiriami įpareigojimai, kuriuos privalo nuteistasis vykdyti, jais yra apribojama jo laisvė, jam skiriami suvaržymai, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Nuteistajam pažeidžiant bausmės vykdymo sąlygas, teismui padarius išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti bausmės vykdymo atidėjimu, bausmės vykdymo atidėjimas yra panaikinamas, nuteistasis pasiunčiamas į laisvės atėmimo vietą atlikti laisvės atėmimo bausmės, neįskaitant praėjusio bausmės vykdymo atidėjimo laiko, t. y. nuteistasis savo veiksmais iš esmės pasunkina savo padėtį.

Nors kaltinamasis D. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnyje 2 dalyje, padarymą teisiamas ketvirtą kartą per keturis metus, tačiau buvo suduotas tik vienas smūgis į veidą, smaugta, veiksmai atlikti ne tik kaltinamajam, bet ir nukentėjusiajai esant apsvaigus nuo alkoholio, abiem geriant alkoholinius gėrimus ir konfliktuojant, kaltinamasis visiškai prisipažino ir gailėjosi, supranta, kad jo nusikaltimų priežastis alkoholis, pasižada daugiau nevartoti, nurodė, kad paskutines dvi savaites alkoholio nevartojo, su sugyventine nebegyvena, ir nesiruošia greitu laiku tai daryti. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, daro išvadą, kad atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir skiriant teismo pareigas, bus galima pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo; apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į nusikaltimo sunkumą, pavojingumo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, į tai, kad teisiamas ketvirtą kartą, nustatytinas 2 metų bausmės vykdymo atidėjimo terminas. Kaltinamasis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, todėl jam nustatytina teismo pareiga, susijusi su alkoholio vartojimu, - pareiga visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholinių gėrimų) (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Taip pat skirtinos pareigos - neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas), pradėti dirbti, visu bausmės vykdymo metu tęsti darbą, nesant galimybės įsidarbinti, registruotis užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas), pareiga dalyvauti elgesio pataisos programoje, nustatant ją atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Šias pareigas nustatytina atlikti per visą bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Taip pat jam nustatytina pareiga metų laikotarpyje nebendrauti su nukentėjusiąja V. B. (BK 75 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

V. Kiti teismo sprendimai.

Byloje yra pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2021-09-20 pažyma Nr. (12.33Mr) PT-6242 dėl 150,49 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam, išieškojimo iš jo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo; taip pat nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, šio proceso kaltinamasis įtakoti negalėjo. Kaltinamasis nurodė, kad jis sutinka atlyginti advokato išlaidas, yra sveikas, dirbti gali, nepilnamečių išlaikomų vaikų neturi, todėl iš jo išieškotinos visos gynybos išlaidos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis) (b. l. 67-68 ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis virš paminėtu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, 64¹ straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 - 302 straipsniais, 304 - 308 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padariusiu nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynerių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę,

taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatas, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę,

įskaityti į paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, laiką prabūtą laikiname sulaikyme nuo 2021 m. rugsėjo 4 d. 12:58 val. iki 2021 m. rugsėjo 5 d. 9:10 val., prilyginant 2 (dviem) laisvės atėmimo dienoms;

paskirtos 6 (šešių) mėnesių terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, atidėti 2 (dviem) metams, bei skirti:

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte, – pradėti dirbti, tęsti darbą, nesant galimybės įsidarbinti, registruotis darbo biržoje, tęsti registraciją; ją atlikti visu bausmės vykdymo atidėjimo 2 metų laikotarpiu;

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 6 punkte – dalyvauti elgesio pataisos programoje, ją atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio gavimo probacijos tarnyboje dienos;

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte ,– neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; ją atlikti visu bausmės vykdymo atidėjimo 2 metų laikotarpiu;

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 9 punkte, –nebendrauti su nukentėjusiąja V. B., ją atlikti 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte, – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų); ją atlikti visu bausmės vykdymo atidėjimo 2 metų laikotarpiu.

Bausmės vykdymo atidėjimo 2 metų terminą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalimi, skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. B. išaiškinti, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo metu nevykdant teismo skirtų pareigų bei probacijos sąlygų, ar padarius kitą nusikalstamą veiką, bausmės vykdymo atidėjimas bus panaikintas, nuteistasis bus pasiųstas atlikti bausmę už visas padarytas nusikalstamas veikas.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

Išieškoti iš nuteistojo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai jam teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas - 150,49 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt 49 Eur ct), nurodant, kad jos turi būti sumokėtos į vieną pasirinktiną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų - Swedbank, akcinė bendrovė Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Citadele Nr. (duomenys neskelbtini), L. B. AS Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-970-1021/2021.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, suimtojo nuteistojo per 20 dienų nuo jo gavimo, asmens, nedalyvavusio nuosprendžio paskelbime, per 20 dienų nuo nuosprendžio išsiuntimo jam dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

Teisėjas Jonas Abraitis