Kauno apygardos teismo nutartis

2020-01-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-20-290/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-01-06
Bylos Nr.
1S-20-290/2020
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00344-2011-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Jurga Vasiliauskienė, Jurgis Kiškis, Evaldas Gražys
Nuteistasis
K. N.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-20-290/2020
Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00344-2011-7Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Jurgos Vasiliauskienės,

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo K. N. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 95-686 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. N. nuteistas Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 metų. Bausmės pradžia – 2011 m. liepos 11 d., o pabaiga – 2021 m. liepos 11 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 8 mėnesiai 17 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. spalio 24 d.).

Žemesnės instancijos teismas

2. Komisija 2019 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 95-686 nutarė nuteistajam K. N. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija tokią išvadą padarė atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

3. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. gruodžio 4 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo K. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog K. N. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals

Šalies argumentai

4. Skundu nuteistasis K. N. prašo panaikinti šią nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nurodo, kad šiuo metu jis jau yra atlikęs daugiau kaip ¾ paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir sumažėjo nuo 34 iki 7 balų, iš jų 5 balai yra dinaminiai, kuriuos jis gali sumažinti ir nuolatos stengiasi tai daryti savo kryptingu ir teigiamu elgesiu, todėl nesutinka su teismo išvada, kad jo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose.

4.2. Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad bausmę šiuo metu atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, buvo keturis kartus baustas drausmine tvarka, tačiau jau ilgą laiką vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėja, be to, stebimas jo teigiamas pokytis į jo atžvilgiu taikomą priežiūrą. Taip pat nurodo, kad buvo devynis kartus skatintas, pataisos įstaigoje įgijo baldžiaus ir staliaus specialybes, mokosi 12 klasėje, iš karto sutiko dirbti administracijos siūlomą darbą, darbovietės buvo ne kartą skatintas, nepalaiko neformaliųjų nuteistųjų subkultūros tradicijų, neišsako rasistinių ar žeminančių pareiškimų kitų tautybių ar rasių nuteistųjų atžvilgiu, su jais sutaria ir padeda bendraujant su pareigūnais.

4.3. Nuteistojo teigimu visos Socialinio tyrimo išvadoje pateiktos aplinkybės įrodo, kad jo elgesys bausmės atlikimo metu, pastangos pasitaisyti, pozityviai ženklus nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas, socialinių ryšių palaikymas bei įsipareigojimai šeimai, teigiama darbinė motyvacija ir nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas laisvėje, kasdienis elgesio kontroliavimas, teigiami santykiai su pataisos įstaigos darbuotojais turėtų sudaryti materialųjį pagrindą manyti ir tikėti, kad jis yra visais atžvilgiais pasiruošęs adaptuotis visuomenėje ir gyvenimo tikslų siekti tik civilizuotomis teisinėmis priemonėmis. Pataisos įstaigoje praleistas laikas jam yra pamoka, kad už nusikalstamas veikas buvo ir bus baudžiama, o nusižengęs asmuo turės patirti ne tik neigiamų emocijų, bet ir suvaržymų.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo K. N. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

7. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. N. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau vien šių formalių pagrindų sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, jog K. N. priklauso žemos rizikos grupei – 7 balai, todėl sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą šiuo atveju, būtina įvertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir spręsti, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad K. N. anksčiau nebuvo teistas, tačiau bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes, tai yra nužudymą. Tokio pobūdžio nusikaltimas atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, ir nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu K. N. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama.

10. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema (7 balai pagal OASys metodiką), tačiau BVK 157 straipsnio 1 dalis remtis vien OASys metodika imperatyviai nereikalauja, todėl, net ir nustačius žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, teismas gali padaryti išvadą, jog visų duomenų apie nuteistąjį kontekste nėra pagrindo manyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.

11. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog nuteistasis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė vien teigiamai, septynis kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles ir keturis kartus buvo baustas drausmine tvarka, vieną iš jų už itin šiurkštų pažeidimą – disponavimą uždraustais daiktais, už ką jis buvo uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų. Nors nuteistasis šiuo metu laikomas neturinčiu nuobaudų, tačiau tai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo. Nors, kaip minėta, nuteistasis yra ir septynis kartus skatintas, tačiau jo elgesio pokyčiai nuo bausmės pradžios nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Nors nuteistasis paskutiniu metu pažeidimų nebedaro, yra skatinamas, tačiau šiuo metu jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar negali būti vertinama kaip akivaizdi ir įtikinanti.

12. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesniojo teismo nuomone, nuteistojo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Nuteistojo skunde nurodomos teigiamos aplinkybės savaime nepaneigia tų aplinkybių, dėl kurių, teismo nuomone, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos šiuo metu netikslinga.

13. Aukštesnysis teismas pažymi, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nagrinėjamu atveju tiek padaryta nusikalstama veika, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismo nutartyje nurodytos išvados yra teisingos, jomis abejoti nėra pagrindo, jos nėra paneigtos kitais bylos duomenimis, todėl joms pritartina.

14. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą.

15. Pripažintina, kad pastaruoju metu yra teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių – jis yra skatinamas, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėja, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu, atlikus tokio dydžio bausmės dalį, dar nėra pagrindo teigti, jog K. N. neabejotinai daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kol byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė, o bausmės tikslai jau pasiekti. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti nuteistojo K. N. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį.

Ši apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai: Evaldas GražysJurgis KiškisJurga Vasiliauskienė