- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-07
- Bylos Nr.
- Ik-435-423/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00007-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. F., atstovaujamo M. P.
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė, susipažinusi su pareiškėjo A. F., atstovaujamo M. P., skundu, patikslintu skundu ir prašymu terminui atnaujinti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme 2011-01-07 gauta (persiųsta pagal teismingumą) byla pagal pareiškėjo A. F. skundą, pasirašytą atstovo M. P., atsakovams AB „Kauno energija“, Kauno miesto savivaldybės administracijai, Kauno miesto savivaldybei, tretieji asmenys Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Kaune savininkų bendrija, Valstybės institucija teikianti išvadą Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl pažeistų teisių, įpareigojimo išduoti projektavimo sąlygas pastato šilumos įrenginių atjungimui, dėl norminio administracinio akto teisėtumo, priėmimo klausimą.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą administraciniam teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatymo nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, t.y. skundas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 23, 24, 34 ir 39 straipsnių reikalavimus. Skundas neatitiko Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) keliamų reikalavimų, todėl buvo nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, nurodant, kad pareiškėjas atkreiptų dėmesį į terminą skundui paduoti, praleidus terminą – pateiktų prašymą terminui atnaujinti, nurodytų objektyvias praleidimo priežastis, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti, bei pateiktų pagrįstus įrodymus. Be to, pareiškėjui buvo pasiūlyta pateikti teismui skundą, kurio turinys būtų formuluotas ne pagal Civilinio proceso kodekso, o pagal ABTĮ nuostatas ir nagrinėtinas pagal administracinę teiseną. Teismas nurodė, kad prašyme turi būti paaiškinta ir pagrįsta, kada pareiškėjas gavo ginčijamą aktą, kada jam tapo žinoma apie ginčijamo akto turinį bei pateikti tai patvirtinantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas nepagrįstas ir netenkintinas.
ABTĮ 33 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Kauno apygardos administraciniame teisme 2011-01-27 gautas A. F. prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir patikslintas skundas, kuriame prašoma panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus 2009-08-20 sprendimą Nr. 40-2-1236 ,,Dėl projektavimo sąlygų sąvado“; įpareigoti atstovą Kauno miesto savivaldybės administraciją išduoti šilumos atjungimo projektavimo sąlygų sąvadą, buto unikalus Nr. 1984-80000-1011:0014, Kaune, adresu (duomenys neskelbtini), atjungimui nuo centralizuotos šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų. Pastebėtina, kad antrasis pareiškėjo reikalavimas įpareigoti yra išvestinio pobūdžio ir tiesiogiai susijęs su pirmuoju reikalavimu, kuriuo prašoma panaikinti individualų aktą - 2009-08-20 sprendimą Nr. 40-2-1236 ,,Dėl projektavimo sąlygų sąvado“.
Kauno apygardos administracinio teismo 2011-01-13 nutartyje, kuria nustatytas terminas skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad praleidus terminą skundui paduoti, turi būti paduodamas prašymas terminui atnaujinti, nurodomos objektyvios priežastys terminui atnaujinti ir pateikti tai patvirtinantys įrodymai. Teismas pareiškėjui A. F. nurodė, kad pateiktų įrodymus, kada jis gavo, ar jam tapo žinoma apie ginčijamą sprendimą.
Pagrindine termino praleidimo priežastimi A. F. nurodo aplinkybę, kad ginčijamame sprendime nėra nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad apskundimo tvarkos individualiame administraciniame akte nebuvimas gali būti laikomas priežastimi, objektyviai sukliudžiusiai pareiškėjui kreiptis į teismą laiku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-497/2009). Tačiau teisėjų kolegija yra pažymėjusi, kad individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nenurodymas pačiame skųstiname individualiame administraciniame akte turi būti vertinamas kitų byloje esančių faktinių aplinkybių kontekste. Priešingu atveju, kiekvieną kartą automatiškai pripažįstant, jog individualaus administracinio akto apskundimo tvarkos nebuvimas yra priežastis, laikytina objektyviai sukliudžiusia pareiškėjui kreiptis į teismą laiku, susidarytų situacija, kai pareiškėjas galėtų piktnaudžiauti tokia teise, nepagrįstai kreipdamasis į administracinį teismą po ilgo laiko tarpo. Todėl Kauno apygardos administracinis teismas, vadovaudamasis ABTĮ ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, inter alia vertina reikšmingų aplinkybių visumą, t.y. pareiškėjo veiksmus po individualaus administracinio akto priėmimo (gavimo), jo pastangas skųsti individualų administracinį aktą, laiko tarpą, per kurį pareiškėjas kreipėsi į teismą ir kitas aplinkybes, leidžiančias daryti išvadą dėl pareiškėjo veiksmų, atliktų per protingą laiko tarpą realizuojant savo teises.
Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjui A. F. suteikė galimybę ir išaiškino teisę, pateikti teismui skundą su pašalintais trūkumais, praleidus terminą skundui paduoti, pateikti kartu prašymą terminui atnaujinti, pagrįsti, kada pareiškėjas gavo ginčijamą aktą, kada jam tapo žinoma apie ginčijamo akto turinį bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
A. F. prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodo, kad gavęs 2009-08-20 sprendimą Nr. 40-2-1236 ,,Dėl projektavimo sąlygų sąvado“ nedelsiant kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su tikslu sužinoti, ar skundas dėl minėto sprendimo turi būti paduodamas šiam teismui. Nurodo, kad Kauno apygardos administraciniame teisme jam buvo paaiškinta, jog tokio pobūdžio ginčai nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme ir vieno mėnesio terminas nėra taikytinas. Tačiau pastebėtina, kad šis pareiškėjo teiginys nėra pagrįstas jokiais objektyviais įrodymais, o kilus abejonėms dėl teismingumo, A. F. turėjo teisę kreiptis į kvalifikuotą teisininką. Pareiškėjas pats nurodo, kad prieš kreipdamasis į teismą norėjo išnaudoti visas galimybes ginčą išspręsti ne teismo keliu, susirašinėdamas su įvairiomis institucijomis, tačiau teisminėje praktikoje informacijos rinkimas negali būti objektyvi priežastis praleistam terminui atnaujinti.
Aplinkybė, kad į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi su tikslu išsiaiškinti, ar į šį teismą turi būti paduodamas skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009-08-20 sprendimo Nr. 40-2-1236, nėra pagrįsta. Gavęs ginčijamą sprendimą, pažeidžiantį įstatymo normas ir pareiškėjo teises bei teisėtus interesus, A. F. turėjo teisę kreiptis į teisininką, advokatą, kuris išaiškintų akto esmę, juridinę reikšmę, apskundimo tvarką ir terminus. Teismas vertina, kad nuo ginčijamo sprendimo priėmimo dienos (2009-08-20) iki kreipimosi į Kauno miesto apylinkės teismą dienos (2010-11-30) praėjo neprotingai ilgas laiko tarpas. Be to, pastebėtina, kad pareiškėjas neginčija administracinio akto gavimo ar negavimo fakto, nenurodo, kad terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių priežasčių, t.y. dėl to, kad apie administracinį aktą nežinojo ar jo negavo. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjui apie ginčijamą aktą, jo turinį tapo žinoma anksčiau nei 2010-11-30 (b.l. 29).
Pareiškėjas A. F. nurodo, kad terminą skundui paduoti praleido, nes norėjo išbandyti visas galimybes ir tikėjosi ginčą išspręsti ne teismo keliu, tačiau šis teiginys prieštarauja anksčiau išdėstytai pareiškėjo pozicijai, kur pareiškėjas nurodo, kad tik gavęs aktą jis kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą. Tokie veiksmai rodo, kad jis turėjo suinteresuotumą ginčą išspręsti teisminiu keliu.
Tiek LR civilinio proceso kodekse (proceso koncentracija ir ekonomiškumas), tiek ABTĮ reglamentuota nuostata, kad asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Kiekvienas asmuo, kuris mano, kad jo teisės ir teisėti interesai pažeisti turi teisę kaip sąžiningas, protingas ir rūpestingas asmuo kreitis į teismą dėl subjektinės teisės gynimo.
Darytina išvada, kad pareiškėjo elgesys, iš esmės lėmė pavėluotą kreipimąsi į teismą ir subjektyvus įsitikinimas, kad jo teisės ir teisėti interesai gintini bendrosios kompetencijos teisme. Teisinėje valstybėje ir procesą reglamentuojančioje normose reglamentuota teisė pasinaudoti atstovavimo institutu, kreipiantis į kompetentingą teisininką ar advokatą. Objektyvių aplinkybių, pateisinančių tokį pareiškėjo elgesį, nenustatyta.
Pareiškėjas nurodo, kad nesikreipė į teismą, nes kreipėsi į kitas institucijas, tačiau užklausimų ir skundų rašymas kitoms institucijoms neužkirto kelio laiku ar per protingą terminą kreiptis į teismą. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas susirašinėjo su AB ,,Kauno energija“ 2009-09-07 ir 2009-11-12 užklausimai (b.l. 29-31, 33), AB ,,Kauno energija“ 2009-11-03, 2010-01-13 atsakymai (b.l. 32, 34), pareiškėjo 2010-01-25 skundas Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (b.l. 35-36), Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus 2010-03-20 atsakymas (b.l. 37-38). Pastebėtina, kad jau po paskutinio Valstybinės energetikos institucijos prie Energetikos ministerijos Kauno teritorinio skyriaus rašto (2010-03-20 Nr. 13-97 (b.l. 37)) priėmimo (gavimo) iki kreipimosi į Kauno miesto savivaldybės administraciją (2010-09-08 (b.l. 39-40)), pareiškėjas nesiėmė jokių veiksmų, buvo pasyvus, nors turėjo realią galimybę. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjo susirašinėjimas su institucijomis nebuvo sistemingas, nepagrįstai darant ilgas pertraukas, nes nuo paskutinio rašto priėmimo (gavimo) iki kreipimosi į Kauno miesto savivaldybės administraciją pareiškėjas nepagrįstai delsė ir tokie jo subjektyvūs veiksmai siejami su piktnaudžiavimo kriterijumi.
Remiantis byloje esančių duomenų visetu, matyti, kad prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodyta priežastis, kad ginčijamame akte nėra nurodyta apskundimo tvarka - nėra pagrindas terminą atnaujinti. Pareiškėjas neginčija akto gavimo ar negavimo fakto. Iš 2009-09-07 užklausimo matyti, kad šio užklausimo surašymo dieną jam jau buvo žinomas akto turinys. Pareiškėjo paaiškinimai, kad po ginčijamo akto gavimo iškart kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuriame jam buvo paaiškinta, kad skundas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2009-08-20 sprendimo Nr. 40-2-1236 turi būti paduotas bendros kompetencijos teismui, kurį skundžiant nėra taikytinas vieno mėnesio terminas, nėra pagrįstas.
Teismas nenustato esant objektyvių priežasčių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku įgyvendinti procesines teises ir atlikti procesinius veiksmus dėl kurių praleistas terminas skundui paduoti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Neatnaujinti skundo padavimo termino.
Atsisakyti priimti A. F. skundą.
Grąžinti 133 Lt. (vieną šimtą trisdešimt tris litus) žyminį mokestį A. F., atstovaujamo M. P., sumokėtą 2010-11-30 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM (gavėjo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“).
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.