- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-08
- Bylos Nr.
- 2S-175-56/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Švedienė Danutė Kutrienė
- Suinteresuotas asmuo
- G. M., A. M.
- Kreditorius
- Danske Bank A
Teisėja D. Knezevičienė Proc. sprendimo kategorijos:32.5;121.14;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2010 m. vasario 8 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Petro Jaržemskio
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų G. M., A. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutarties kuria nutarta iš skolininkės ir įkeistų daiktų savininkų priverstinai išieškoti skolą kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo naudai, įkeistų daiktų savininkas G. M..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė areštuoti hipotekos lakštu Nr. (duomenys nesklebtini), 2004-11-23 įregistruotu Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos m. apylinkės teismo, žurnalo Nr. (duomenys neskelbtini), įkeistus žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį G. M. (a/k (duomenys neskelbtini)) ir A. M. (a/k (duomenys neskelbtini)); hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-12-02 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitus AB Sampo bankui (Danske Bank A/S) nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. sav.,nuosavybės teise priklausantį G. M. (a/k (duomenys neskelbtini)); butą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys nesklebtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausantį A. M. (a/k (duomenys neskelbtini)); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini) , esantį (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausantį G. M. (a/k (duomenys neskelbtini) žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys nesklebtini), esantį (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausantį G. M. (a/k (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys nesklebtini)., Vilniaus r. sav., nuosavybės teise priklausantį G. M. (a/k (duomenys neskelbtini) G. M. užtikrinant gauto kredito gražinimą iki 2014-11-19 hipotekos lakštu Nr. (duomenys nesklebtini), 2006-07-31 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeistą AB Sampo bankui (teises ir pareigas perėmė Danske Bank A/S) skolininkei nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys nesklebtini)., Vilniaus r. sav.:gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys nesklebtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); viralinę, unikalus Nr. (duomenys nesklebtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko tualetą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti.
Nurodė, kad 2004-11-19 Kredito sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais 2005-11-25 susitarimu Nr.(duomenys neskelbtini), 2005-12-08 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) toliau - Kredito sutartis) Danske Bank S/A Lietuvos filialas, buvęs pavadinimas AB SAMPO bankas (toliau - Bankas), G. M. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys nesklebtini)), suteikė 1 440 280 eurų kreditą laikotarpiui iki 2011-11-19. Kredito ir kitų su juo susijusių mokėjimų įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu (duomenys nesklebtini), 2004-11-23 įregistruotu Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos m. apylinkės teismo, žurnalo eil. Nr. (duomenys nesklebtini), buvo įkeistas prašomas areštuoti turtas. G. M. pasirašydama Kredito sutartį įsipareigojo nustatytu grafiku gražinti kreditą ir mokėti priskaičiuotas palūkanas, tačiau savo įsipareigojimų nesilaikė, t. y. pažeisdama Kredito sutarties 15 punktą neužtikrino, jog G. M. vardu atidarytoje sąskaitoje kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo dienomis būtų sukaupta pinigų suma reikalinga kredito ir palūkanų mokėjimui. Banko darbuotojai ne kartą tiek telefonu, tiek 2009-02-17 raštu Nr. l_(duomenys nesklebtini), 2009-03-19 raštu Nr. 2_(duomenys neskelbtini), 2009-04-19 raštu Nr. 3_(duomenys nesklebtini) ragino G. M. sumokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau skola taip ir liko nesumokėta. Kadangi G. M. nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, bankas, vadovaudamasis Kredito sutarties 38 punktu, 2009-05-14 raštu Nr.(duomenys nesklebtini) kreipėsi į G. M., taip pat vadovaudamasis Laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punktu 2009-05-14 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į A. M., kaip laiduotoją ir įkeistų nekilnojamųjų daiktų savininką, su raginimu sumokėti pradelstą mokėti sumą, kuri tai dienai už pradelstas paskolos įmokas, palūkanas bei delspinigius buvo lygi 73 807, 55 eurų ir įspėjo skolininkę/turto savininkę, taip pat laiduotoją/turto savininką, kad per 30 kalendorinių dienų nesumokėjus įsiskolinimo, Kredito sutartis bus laikoma nutraukta be atskiro įspėjimo, o bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą įstatymuose nustatyta tvarka iš įkeisto turto. Taip pat 2009-06-25 raštu Nr. dnk 09096181 bankas kreipėsi į G. M., kaip nekilnojamojo turto savininką, informuodamas apie esamą įsiskolinimą ir įspėdamas, kad per 30 kaendorinių dienų nesumokėjus įsiskolinimo, Kredito sutartis bus laikoma nutraukta be be atskiro įspėjimo, o bankas pradės priverstinį skolos išieškojimą įstatymuose nustatyta tvarka iš G. M. įkeisto turto. Įpareigojimas neįvykdytas, 2009-08-18 G. M. skola bankui buvo 1 212 039, 07 EUR (1 159 271, 74 EUR negražinto kredito, 45 415, 95 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 11 351, 38 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi kreditoriaus prašymas patenkintas ir areštuotas kreditoriaus pareiškime nurodytas turtas.
Teismas pažymėjo, kad skolininkė įsipareigojimų pagal 2004-11-19 Kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais 2005-11-25 susitarimu Nr. (duomenys nesklebtini), 2005-12-08 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nevykdė, todėl kreditorius pradėjo priverstinį skolos išieškojimą ir vadovaudamasi Kredito sutarties 38.1 punktu, nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos gražinimo termino, suėjus 30 dienų nuo 2009-05-14 pranešimo Nr. (duomenys nesklebtini) skolininkei, pranešimo Nr.(duomenys nesklebtini) įkeistų daiktų savininkui A. M. ir 2009-06-25 pranešimo Nr. (duomenys nesklebtini) įkeistų daiktų savininkui G. M. išsiuntimo dienos vienašališkai nutraukė Kredito sutartį. Skolos sumą sudaro 1 212 039, 07 EUR bei 132 Lt sumokėto žyminio mokesčio (1 159 271, 74 EUR negražinto kredito, 45 415, 95 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 11 351, 38 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių). Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad yra pagrindas areštuoti įkeistus daiktus ir įspėti skolininkę bei įkeistų daiktų savininkus, jog skolos negražinus per vieną mėnesį nuo teismo nutarties jiems įteikimo, areštuoti daiktai bus parduoti iš varžytinių ar perduoti administruoti kreditoriui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Skolininkė G. M. ir įkeistų daiktų savininkas A. M. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti.
Nurodo, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Kreditas buvo imamas žemės sklypų pirkimui ir paskesniam jų vystymui bei pardavimui, iš ko buvo tikėtasi gauti pelną ir atsiskaityti su kreditoriumi. Suineteresuotų asmenų nuomone, gaunant banko kreditą, riziką dėl gauto pelno ir kredito pagal sudarytos sutarties salygas gražinimo yra dalinama tarp kredito davėjo ir jo gavėjo, kitaip būtų pažeisti sąžiningo ir skaidraus bei teisingo verslo principai. Suinteresuoti asmenys keletą metų sąžiningai vykdė kredito sutarties salygas ir vienašališkus banko įpareigojimus, tačiau LR Aplinkos ministerijos iniciatyva pakeistas Teritorijų planavimo įstatymas sustabdė detaliųjų planų rengimą, kas sukomplikavo suinteresuotų asmenų padėtį ir neleido įgyventinti verslo planų. Dar viena priežastis lėmusi aplinkybę, jog nėra galimybės gražinti kreditą, ūkio krizė, kuri nepriklauso nuo asmenų valios, norų ar pastangų, todėl bankas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir nepiktnaudžiauti savo teise. Be to, bankas vartojimo teisiniuose santykiuose yra stipresnioji šalis vartotojo atžvilgiu. Dėl nurodytų argumentų, suinteresuoti asmenys mano, jog bankas neteisėtai, vienašališkai nutraukė sutartį. Suinteresuoti asmenys ne kartą kreipėsi į kreditorių prašydami peržiūrėti sutarties salygas, ne kartą derėjosi su banku ir stengėsi geranoriškai susitarti dėl kitokių prievolės vykdymo salygų ir paskolos gražinimo terminų, tačiau kreditorius nepaisydamas suinteresuotų asmenų atliekamų veiksmų pažeisdamas žmogaus ir vartotojo teises kreipėsi į teismą pradėdamas priverstinio skolos išieškojimo procedūra supaprastinta tvarka. Bankas pažeidė ir kooperavimosi vykdant prievolę principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2006). Teismas turi įvertinti ir šalių susitarimu nustatytus netesybų bei palūkanų dydžius ir pasisakyti ar jie pagrįsti ir ar nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002). Civilinio kodekso 6.207 straipsnis įpareigoja atsižvelgti į pablogėjusią sutarties šalies padėtį, todėl teismas spręsdamas dėl prašomų priemonių taikymo pagrįstumo privalo vadovautis ne tik formaliais pagrindais, bet ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais.
Paskolos gražinimo terminas nėra suėjęs, todėl remiantis Civilinio kodekso 4.219 straipsniu įkaito turėtojas privalėjo skolininką įspėti dėl priverstinio skolos išieškojimo, o tik po to reikšti prašymą dėl skolos išieškojimo iš įkeisto daikto teikiant pareiškimą teismui. Nurodytais argumentais prašo teismo nutartį panaikinti.
Atsiliepimas
Kreditorius Danske Bank A/S Lietuvos filialas atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti.
Nurodo, kad bylas dėl hipotekos teisinių santykių teismas nagrinėja neatsižvelgdamas į tai ar tarp šalių yra ginčas dėl teisės (CPK 442 str., 443 str 1 d., CPK 443 str 4 d.). Areštuodamas skolininko turtas hipotekos teisėjas nesprendžia ginčo dėl teisės, neanalizuoja faktinių aplinkybių susijusių su prievolės nevykdymu kredito sutartyje nustatytu terminu ir neatlieka veiksmų kurie sprendžiami bylą nagrinėjant ginčo teisena, o tik konstatuoja ar prievolė yra įvykdyta ar ne (CPK 588 str. 1 d.; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1066-460/2009).
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija įvertinusi bylos medžiagą bei atskirojo skundo argumentus konstatuoja, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir naikinti jos atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 263 str.).
Civilinio kodekso 4.192 straipsnyje nustatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas nevykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Sutinkamai su Civilinio kodekso 4.174 straipsnio 1 dalimi hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas bei iš jo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu išieškojimas. Skolos grąžinimo užtikrinimas reiškia, jog, skolininkui skolos negrąžinus, už jį prievolę grąžinti skolą prisiima įkaito davėjas, arba pats skolininkas būdamas įkaito davėju numato, kad prievolės įvykdymas vyks nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Šiai teisei būdinga absoliutumas, pirmumas prieš kitus kreditorius, sekimas paskui daiktą ir pan. Sudarius įkeitimo sutartį (hipotekos lakštą), kreditorius įgyja pirmumo teisę į reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto. Hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje ir taikomos sprendžiant klausimus, kylančius iš hipotekos teisinių santykių.
Civilinio proceso kodekso 558 straipsnis reglamentuoja įkeisto turto arešto tvarką, kuri konkrečiai nurodyta šio straipsnio 1 dalyje. Joje nustatyta, kad hipotekos teisėjas, gavęs kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ar įkeisto daikto savininką apie skolos negrąžinimo pasekmes.
Byloje nustatyta, kad 2004-11-19 Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su vėlesniais 2005-11-25 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-12-08 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) užtikrinimui buvo įkeisti skolininkei ir įkeistų daiktų savininkams nuosavybės teise priklausantys nekilnojamieji daiktai. Negražinant skolos sutartyje nustatytais terminais ir dalimis kreditorius remdamasis Kredito sutarties 38.1 punktu, prieš tai pranešęs skolininkei ir įkeistų daiktų savininkams, nelaukdamas sutartyje numatyto paskolos gražinimo termino, Kredito sutartį nutraukė vienašališkai ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Įstatymų leidėjas nustatė, kad hipotekos kreditorius turi teisę ne ginčo tvarka kreiptis dėl skolos išieškojimo, kai daiktai įkeisti pagal hipotekos taisykles. Hipoteka yra ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant (revizuojant) hipotekos teisėjo priimtą nutartį, kuria patenkintas hipotekos kreditoriaus reikalavimas priverstinai išieškoti skolą (CPK 558 str. 1 d.), teisėtumą ir pagrįstumą, negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad suėjus 30 dienų nuo 2009-05-14 pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkei, pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistų daiktų savininkui A. M. ir 2009-06-25 pranešimo Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistų daiktų savininkui G. M. išsiuntimo dienos kreditorius vienašališkai nutraukė minėtą kredito sutartį, kadangi skolininkė nevykdė sąlygų, numatytų kredito sutartyje, – paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nutardamas areštuoti įkeistus nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti, bei įspėdamas skolininkę bei įkeistų daiktų savininkus, kad negrąžinus 1 212 039, 07 EUR bei 132 Lt sumokėto žyminio mokesčio (1 159 271, 74 EUR negražinto kredito, 45 415, 95 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 11 351, 38 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių) skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, nes išieškojimas vykdomas ne ginčo tvarka. Hipotekos kreditoriui prašant pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkės ir įkeistų daiktų savininkų ne ginčo tvarka, nėra vertinamos aplinkybės, ar kreditorius elgiasi sąžiningai ir tinkamai bendradarbiauja. Tiek skolininkė, tiek įkeisto turto savininkai turi teisę ieškinine tvarka ginčyti kreditoriaus veiksmų teisėtumą bei jo sąžiningumą. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą Civilinio proceso kodekso nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. V. P., J. P., bylos Nr. 3K-3-201/2007). Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, nes jie neturi teisinės reikšmės, vykdant išieškojimą ne ginčo tvarka hipotekos kreditoriaus naudai.
Nurodytais argumentais atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu iš skolininkės G. M. ir įkeistų daiktų savininko A. M. valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi (pašto) išlaidos po 4,25 Lt iš kiekvieno.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės G. M. ir įkeistų daiktų savininko A. M. atskirąjį skundą atmesti.
Priteisti iš skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės G. M. a.k. (duomenys neskelbtini) ir įkeistų daiktų savininko A. M. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai po 4,25 Lt bylinėjimosi (pašto) išlaidas iš kiekvieno.