Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2024-02-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-251-522/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-02-22
Bylos Nr.
1-251-522/2024
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irina Serafin
Kaltinamasis
A. M.
Civilinis ieškovas
E. G.
Nukentėjusysis
S. F.
Advokatai
Marius Ruzas, Marius Švanas, Mykolas Girdiušuiir
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr.1-251-522/2024Teisminio proceso Nr.1-01-1-30687-2023-4Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.; 1.2.4.6.1. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 22 d.Širvintos
Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Irina Serafin,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei D. K.,

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorei Rūtai Šipkauskienei,

kaltinamajam A. M. ir jo atstovui advokatui Mariui Švanui,

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. G. ir jo atstovui advokato padėjėjui Mariui Ruzui,

nepilnamečio nukentėjusiojo S. F. atstovui advokatui Mykolui Girdiušui ir įstatyminei atstovei T. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, teismo salėje ir naudojantis vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo techninėmis priemonėmis (ZOOM), išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-07-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis bausme laisvės atėmimu 1 metams 20 dienų. Bausmės vykdymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu atidėtas 1 metams. Teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pažeidė viešąją tvarką.

A. M. 2023-08-14, apie 09.00 val., (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, be jokios dingsties, tyčia penkiolika kartų kumščiais sudavė tuo metu savo pareigines funkcijas vykdžiusiam ir aplinką tvarkiusiam E. G. į galvos sritį, po ko, E. G. pargriuvus ant žemės, tris kartus įspyrė jam į dešinį šoną ir 5 kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, tokiais neteisėtais veiksmais sutrikdė visuomenės tvarką bei padarė nukentėjusiajam E. G. poodines kraujosruvas dešinio užausio srityje, veido dešinėje, t. y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. M. mušdamas sukėlė fizinį skausmą kitam žmogui.

A. M. 2023-08-27, apie 14.20 val., būdamas ant (duomenys neskelbtini) esančio tilto per Šventosios upę, tyčia, be jokios dingsties, vieną kartą kumščiu sudavė dviračiu per tiltą važiuojančiam S. F. į kairės pusės veido sritį, tokiu neteisėtu būdu sukeldamas nukentėjusiajam S. F. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų nepripažino, pasinaudojo savo teise ir parodymus duoti atsisakė.

Nukentėjusysis E. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. 2023-07-14 E. G. dirbo aplinkos tvarkytoju. Prie jo privažiavo BMW markės automobilis valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). A. M., kurį jau dabar pažįsta, iššoko iš automobilio, priėjo prie jo ir pirmas smūgis buvo tiesiai į veidą. A. M. pradėjo jį daužyti kumščiais į galvą. E. G. dengėsi, mėgino bėgti, griuvo. Pribėgęs A. M., pradėjo spardyti jį ir vėl daužyti kumščiais. E. G. šaukėsi pagalbos, bet aplinkui žmonių nebuvo, tik liudininkė, kuri buvo toliau kitoje gatvės pusėje ir nepriėjo. Tada A. M. nuo jo atšoko, sėdo į mašiną ir išvažiavo. Atlikdamas smurtinius veiksmus, A. M. nieko nesakė. Sužalojimai buvo galvoje, buvo kraujosruvos. Civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo jis palaiko ir prašo priteisti nurodytas sumas bei patirtas atstovavimo išlaidas iš A. M..

Liudytoja ir nepilnamečio atstovė T. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad pati įvykio nematė. Sūnus jai viską pasakojo. Sūnų sumušė, jis griuvo ant tilto, lūžo ausinukas, iškvietė greitąją pagalbą, jam labai skaudėjo galvą. Civilinį ieškinį dėl 100 Eur turtinės žalos už sulaužytą ausinuką ir 500 Eur neturtinės žalos (stresas, nemiga, išgyvenimai, baimės jausmas) atlyginimo palaikė ir prašė priteisti iš A. M..

Liudytoja V. M. teisiamojo posėdžio metu pasinaudojo savo teise ir parodymus duoti atsisakė.

E. G. epizodas. Įrodymai ir motyvai.

2023-08-14 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta: stovintis kibiras su šiukšlėmis, numesta vyriška kepurė Ukmergės m. (I t., b. l. 34-36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. G. padarytos poodinės kraujosruvos dešinio užausio srityje, veido dešinėje, kietu buku daiktu (daiktais). Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t. y. 2023-08-14. Sužalojimai padaryti nemažiau kaip dviem trauminiais poveikiais (I t., b. l. 59).

2023-09-26 Bendrojo pagalbos cento skambučio įraše MP3 formato pavadinimu „2023_08_14_09-01- 37_37064641971" užfiksuota, kad E. G. gatvėje buvo užpultas nepažįstamo asmens, kuris išvažiavo automobiliu BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 83).

2023-09-26 policijos pareigūnų BODY kameromis darytuose vaizdo įrašuose: PSS-20230814-091028UTC+0300 nukentėjusysis E. G. pasakoja, kad A. M. jį mušė per galvą, spardė gulintį, pargriuvus spardė į šonus, galvą, PSS-20230814-091039UTC+0300, PSS-20230814-091028UTC+0300) policijos pareigūnas bendrauja su įvykio vietoje esančia vyresnio amžiaus moterimi, kuri nurodo, kad ji matė, kaip jaunas, jai nematytas žmogus, iššoko iš mašinos ir ant gatvės važiuojamosios dalies spardė nukentėjusįjį per galvą, PSS-20230814-091739UTC+0300, užfiksuotos įvykio aplinkybės (I t., b. l. 89-91). Vaizdo įrašai peržiūrėti teismo posėdžio metu.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Tomo Čepelionio tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2023-08-14, apie 09.06 val., patruliuojant su tyrėju L. Jakštu buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie pranešėjo sustojo automobilis BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užpuolė ir sumušė E. G. ir pasišalino. Įvykio vietoje nustatyta, kad automobiliu 2023-08-11 d. naudojosi pats A. M., nes jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Nukentėjusysis E. G. iš policijos duomenų bazės nuotraukos atpažino A. M., kuris jį sumušė. Įvykį matė pilietė M. R., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 66).

Akistatos tarp nuketėjusiojo E. G. ir A. M. metu E. G. parodė, kad 2023-08-14 jis buvo sužalotas šito asmens. A. M. parodė, kad jis E. G. tą dieną nematė, prieš jį nesmurtavo, jam kumščiais nesudavė, jo nespardė. Tuo metu jis turėjo tamsios spalvos BMW automobilį valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Prieš minėtą įvykį 2023-08-14 jis yra matęs E. G. vaikščiojantį su žmona ir su vaiku (I t., b. l. 100-103).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. M. dėl šio epizodo kaltės nepripažino ir parodymų teisme nedavė, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kuriais nėra jokio pagrindo abejoti. Nukentėjusysis E. G. ir ikiteisminio ir teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius ir išsamius parodymus apie tai, kaip jis buvo sumuštas savo darbo vietoje – viešoje vietoje jam tvarkant aplinką (duomenys neskelbtini) mieste. Iš karto po įvykio buvo iškviesti policijos pareigūnai, kas yra tinkamai užfiksuota byloje, visa medžiaga yra nufilmuota ir peržiūrėta teismo posėdyje. Nukentėjusysis E. G. aiškiai įsidėmėjo jį sumušusį kaltinamąjį A. M., užfiksavo ir jo automobilio valstybinį numerį, apie ką iškarto pranešė policijos pareigūnams. Nukentėjusysis kaltinamąjį atpažino ir teismo posėdžio metu.

Teismo posėdžio metu teismas netenkino prašymo apklausti galimai įvykį mačiusią M. R.. Teismo posėdžio metu peržiūrint vaizdo įrašą yra užfiksuotas įvykio vietoje šis asmuo. Ji papasakojo, kad matė, kaip buvo mušamas E. G. ir prisistatė pareigūnams. Todėl ir neapklausus šios liudytojos tiesiogiai teismo posėdyje, pakanka duomenų išvadai padaryti, kad ir jos pirminis paaiškinimas visiškai patvirtina kitus byloje surinktus įrodymus ir jiems neprieštarauja.

Teismas daro išvadą, kad yra įrodyta, kad viešoje vietoje E. G. be jokios priežastis buvo sumuštas kaltinamojo A. M.. Kaltinime nurodyta formuluotė „ne mažiau“ šalinama iš kaltinimo, nes ji nėra konkreti ir aiškiai sunkina kaltinamojo padėtį.

Įrodymų visuma nustatyta, jog viešąją tvarką kaltinamasis pažeidė veikdamas tiesiogine tyčia, nes jis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, turėjo suprasti ir suprato, jog savo įžūlius veiksmus atlieka viešoje vietoje, matant/stebint kitiems asmenims, turėjo suvokti ir suvokė, kad tai sutrikdys visuomenės rimtį ir tvarką, bei to siekė, privalėjo suvokti, kad įvykį matę kiti asmenys jausis nepatogiai ir nemaloniai, kad dėl smurtinių veiksmų žmogus gali būti sužalotas, tačiau tai jo nuo nusikalstamos veikos padarymo nesustabdė. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas baigtas, nes buvo sumuštas ir sužalotas žmogus, buvo kviečiama policija, tai yra visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyti. Veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

S. F. epizodas. Įrodymai ir motyvai.

2023-08-27 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos įvykio vieta: pėsčiųjų takas, važiuojamosios dalies asfaltas, bei šaligatvis (duomenys neskelbtini). Nusikalstamos veikos pėdsakų nematyti (II t., b. l. 11-13).

2023-08-28 T. J. savanoriškai pateikė telefono ekrano nuotraukas, kuriose galimai užfiksuotas įtariamasis (II t., b. l. 25-27).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Vaido Šereivos tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad T. J. pateiktose nuotraukose užfiksuotas asmuo yra A. M. (II t., b. l. 37-38).

2023-09-20 nepilnametis nukentėjusysis S. F. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė, kad 2023-08-27, apie 14.00 val., jis važiavo tiltu namo kai ėjo tas žmogus. Jis pristabdė ir davė jam kelią praeiti. Žmogus jam sudavė kumščiu į kairį smilkinį. Jis nugriuvo, pametė savo ausinę. Iki to įvykio tą žmogų jis buvo matęs. Tas žmogus, trenkdamas jam, nieko nesakė. Po įvykio jam buvo nubrozdinta ranka, ant smilkinio buvo guzas (II t., b. l. 102-105).

2023-12-05 nepilnametis nukentėjusysis S. F. parodymo atpažinti iš fotonuotraukų metu parodė, kad 4 nuotraukoje yra asmuo, kuris prieš jį smurtavo, t. y. A. M. (II t., b. l. 134-138).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Tomo Vaidachavičiaus tarnybiniame pranešime nurodyta: (duomenys neskelbtini), dalyvaujant motinai T. J., jos sūnus S. F. papasakojo, kad jis važiuodamas dviračiu (duomenys neskelbtini), nuo miesto centro pusės per tiltą virš Šventosios upės ir jau beveik jį pravažiavus pamatė einantį vyriškį. Jis dviračiu važiavo arčiau tako krašto, kad netrukdyti pėsčiajam, tačiau jam nepažįstamas vyras, nieko nesakęs, rankos kumščiu trenkė į galvos sritį, kairį smilkinį. Po smūgio jis nugriuvo (II t., b. l. 37-38).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo Vaido Šereivos tarnybiniame pranešime užfiksuotas nuo miesto centro pusės per vaizdo kameros stebėjimo zoną pravažiuojantis dviratininkas (galimai S. F.), kuriam pravažiavus netrukus link miesto centro pusės praeina asmuo, atitinkantis užfiksuoto fotonuotraukose asmens požymius, kurias pateikė pareiškėja T. J.. Pats įvykis vaizdo įrašuose neužfiksuotas, galimai dėl to, kad kamerų stebėjimo zona neapima viso tilto zonos, o įvykis įvyko už vaizdo kamerų stebėjimo zonos ribų (II t., b. l. 41-42). Nurodytas vaizdo įrašas peržiūrėtas ir teismo posėdyje.

(duomenys neskelbtini) miesto vaizdo kameros vaizdo įraše užfiksuotas nuo miesto centro pusės per vaizdo kameros stebėjimo zoną pravažiuojantis dviratininkas (galimai S. F.), kuriam pravažiavus, netrukus, nuo įrašo pradžios praėjus 01.29 min. link miesto centro pusės praeina asmuo, atitinkantis užfiksuoto fotonuotraukose asmens požymius, kurias pateikė T. J.. Pastarasis asmuo eidamas atsisuka į nuvažiavusio dviratininko pusę. Paskui minėtą asmenį, sparčiu žingsniu, vesdamas dviratį, nubėga galimai S. F. (II t., b. l. 44-46).

2023-08-27 2 skambučių į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – ir BPC) įrašuose: MP3 formato BPC skambučio įrašas (ID 92217708904), MP3 formato BPC skambučio įrašas pavadinimu BPC skambučio įrašas (ID 92217708904), užfiksuotos įvykio aplinkybės – pranešta dėl sumušto S. F. (II t., b. l. 53-56).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad objektyvių požymių, nurodančių kad S. F. buvo padaryti kūno sužalojimai, nėra (II t., b. l. 72).

Nors kaltinamasis A. M. ir dėl šio epizodo kaltės nepripažino ir parodymų teisme nedavė, tačiau jo kaltė yra visiškai įrodyta teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, kuriais nėra jokio pagrindo abejoti. Nepilnametis nukentėjusysis S. F. ikiteisminio tyrimo teisėjui davė išsamius parodymus apie patirtą smurtą prieš jį. Nėra pagrindo abejoti, kad nepilnametis S. F. tinkamai iš fotonuotraukos atpažino kaltinamąjį A. M.. Atpažinimo vaizdo įrašas buvo peržiūrėtas teismo posėdžio metu. S. F. yra paauglys. Jis savo atpažinimą išreiškė užtikrintai, ne kiek neabejodamas. Teismas daro išvadą, kad yra įrodyta, kad A. M. smurtavo prieš nepilnametį S. F..

Atsižvelgiant į kaltinamojo pavartoto smurto pobūdį ir aplinkybes, akivaizdu, kad A. M., smurtaudamas prieš nepilnametį nukentėjusįjį S. F., suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos gali būti sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajam ir to norėjo, todėl akivaizdu, jog jis veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Bausmės klausimas.

Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis A. M. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus. Nusikaltimai yra baigti. Byloje nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, t. y. jog jis teistas už analogišką nusikalstamą veiką savo artimųjų atžvilgiu (III t., b. l. 8-13), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų (III t., b. l. 32-33), registruojasi Užimtumo tarnyboje. Ukmergės pirminės sveikatos priežiūros centro pažymoje nurodyta, kad A. M. nustatytas (duomenys neskelbtini) sutrikimas (duomenys neskelbtini) (II t., b. l. 89). 2023-11-16 pateikta Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) 2023, kad nėra duomenų, kad A. M. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamo įvykio metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje. Jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (III t., b. l. 104).

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 284 straipsnyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą paskyrus atitinkamos trukmės bausmę laisvės atėmimą. Kaltinamajam A. M. skirtina sunkiausia bausmės rūšis, nes jis yra linkęs smurtauti ir išvadų nedaro.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtos bausmės subendrinamos, jas visiškai sudedant. Be to bausmė turi būti subendrinta ir su Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023-07-03 nuosprendžiu paskirta bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas, nes nauji nusikaltimai padaryti per bausmės vykdymo atidėjimo laiką (2023-11-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas buvo panaikintas o 2023-12-20 Vilniaus apygardos nutartimi 2023-11-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų nutartis panaikinta ir Probacijos teikimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo A. M. netenkintas). Bendrinant bausmes taikomas BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalys ir bausmės visiškai sudedamos.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad A. M. yra jauno amžiaus, įgijęs išsilavinimą, turi darbinės patirties. Labai svarbus yra ir žalos atlyginimo klausimas, ką kaltinamasis galės padaryti laiku ir tinkamai tik būdamas laisvėje. Teismas atsižvelgia ir į neigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aukščiau nurodytas aplinkybes, todėl pasirenka ilgesnės trukmės laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laiką bei atitinkamus įpareigojimus, suteikiant kaltinamajam dar kartą galimybę padaryti tinkamas išvadas ir pasitaisyti. Nurodytais motyvais ir tikslais A. M. skirtinos ir atitinkamos BK 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės: turtinės žalos atlyginimas ir įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktai).

Dėl civilinių ieškinių.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį baudžiamojoje byloje 110,85 Eur sumai (2023-12-01 gydymo paslaugų apskaitos išrašas Nr. (duomenys neskelbtini). (II t., b. l. 157) dėl E. G. gydymo. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtos žalos neatlygino, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas.

Civilinė ieškovė pareiškė ir reikalavimą priteisti 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo momento. Kasacinio teismo išaiškinta, jog: pirma, teismai, priimdami nuosprendį ir tenkindami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį bei priteisdami turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą, esant atitinkamam civilinio ieškovo reikalavimui, privalo priteisti ir procesines palūkanas, nustatytas CK 6.37 straipsnio 2 dalyje; antra, CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos procesinės palūkanos priteisiamos nuo momento, kuris negali būti ankstesnis nei teismo nuosprendžio įsiteisėjimo momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-75-788/2019). Kadangi civilinė ieškovė reikalavimą priteisti procesines 5 proc. dydžio palūkanas pareiškė civiliniame ieškinyje BPK nustatyta tvarka ir terminais, o civilinės ieškovės reikalavimas dėl 110,85 Eur žalos atlyginimo buvo tenkintas, todėl yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostata, priteisti iš kaltinamųjų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius (toliau – ir VSDFV) byloje pareiškė civilinį ieškinį (I t., b. l. 109-118), kuriuo priskaičiavo 297,89 Eur (sprendimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) ligos išmoką E. G.. Iš baudžiamosios bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis VSDFV patirtos žalos neatlygino, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, VSDFV civilinis ieškinys tenkintinas.

Civilinis ieškovas E. G. byloje pareiškė civilinį ieškinį (IV t., b. l. 20-22), kuriuo prašo iš kalto asmens priteisti 100 Eur turtinės žalos (darbo užmokesčio, kurį jis būtų gavęs, jeigu dėl nusikalstamos veikos jam nebūtų sutrikdyta sveikata ir jis būtų galėjęs dirbti) ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. E. G. nurodė, kad jis patyrė didelį skausmą, kurį jis ilgą laiką jautė ir vėliau, dėl to buvo nedarbingas; kiekvienas kaltinamojo smūgis sukeldavo ne tik skausmą, bet ir keistą kėsinimosi į kūną be tavo sutikimo potyrį, kurio jis niekada nebuvo patyręs. E. G. kankino ir kankina dideli išgyvenimai, depresinė nuotaika, didelis nerimas, nemiga. Jis nebesijaučia saugus, vengia gatvėje žmonių, eidamas gatve baimingai dairosi, nes nebegali niekuo pasitikėti, nes buvo sumuštas be jokios priežasties; kadangi nukentėjusysis tvarko aplinką gatvėje, dirbdamas kasdien jis patiria didelį stresą, nes nuolat jaučia užpuolimo grėsmę, negalėdamas nuo tos grėsmės pasislėpti, nes privalo dirbti viešoje vietoje. Nukentėjusysis jaučiasi nebesaugus ne tik dėl savęs, bet ir dėl savo sūnaus, žmonos, taip pat kitų artimųjų. Neturtinė žala, asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, depresija ar neigiama emocinė būsena, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos pažeistos asmeninės neturtinės vertybės, teismo įvertintos pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tada, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatos sužalojimo, gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, neturtinę žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes, taip pat remiasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnis). E. G. priteistina visa jo prašoma turtinė 100 Eur žala ir 2000 Eur neturtinės žala.

Civilinė ieškovė nepilnamečio nukentėjusiojo E. F. atstovė R. J. byloje pareiškė civilinį ieškinį (II t., b. l. 125), kuriuo prašė iš kalto asmens priteisti 80 Eur turtinės žalos (už sulaužytą ausinuką), kurią padidino iki 100 Eur, bei 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią S. F. patyrė netikėtai užpultas gatvėje ir patyrė moralinius išgyvenimus, fizinį skausmą, didžiulį emocinį sukrėtimą, baimę, pažeminimą. E. F. priteistinas 100 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusysis E. G. teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą LAT Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantį jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti – 1200 Eur (IV t., b. l. 18) ir prašo visas šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei priteisti jas iš A. M.. Teismas, vadovaudamasis aukščiau aptartomis baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, sprendžia, kad nukentėjusiojo E. G. patirtos atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, ir, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, patirtas darbo ir laiko sąnaudas, nusistovėjusių teisinių paslaugų įkainius, konstatuoja, jog iš A. M. išieškotinos nukentėjusiojo E. G. patirtos išlaidos, iš viso 1200 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti (III t., b. l. 46-49, 60-63), dokumentų paėmimas (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (III t., b. l. 69-72), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (III t., b. l. 69-72), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD su įrašais paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Teismas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir skirti jam bausmę laisvės atėmimą 1 metams.

A. M., pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam bausmę laisvės atėmimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis bausmes subendrinti, jas visiškai sudedant, ir A. M. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis bausmes subendrinti, jas visiškai sudedant, su 2023-07-03 Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti A. M. galutinę bausmę laisvės atėmimą 2 metams 4 mėnesiams ir 20 dienų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams ir paskirti pareigas per bausmės vykdymo atidėjimo laiką: pradėti dirbti arba mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktais paskirti A. M. baudžiamojo poveikio priemones: turtinės žalos atlyginimą E. G. 100 Eur sumoje ir S. F. 100 Eur sumoje ir įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 50 MGL (2500 Eur sumoje).

A. M. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti vaizdo ir garso įrašus, esančius CD laikmenose, palikti saugoti prie bylos.

Priteisti iš A. M. 110,85 Eur žalą ir 5 procentų metines palūkanas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Priteisti iš A. M. 297,89 Eur žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui.

Priteisti iš A. M. E. G. 100 Eur turtinės žalos ir 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 1200 Eur atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš A. M. S. F. 100 Eur turtinės ir 100 Eur neturtinės žalos atlyginimą, kurį T. J. valdys uzufrukto teise.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

Teisėja Irina Serafin