Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 300 straipsnio 1 dalį (7 veikos), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, dalimis, 5 dalies 1 punktu subendrinta, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį sumažinta, 24 MGL (903 Eur) bauda, kurią nustatytą sumokėti iki 2015 m. birželio 29 d.; 2014 m. gruodžio 8 d. baudą sumokėjo;

2) Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 1 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalį, 213 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 2 punktu subendrinta, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį sumažinta, galutine 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, nustačius įpareigojimus; 2021 m. vasario 28 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

3) Šiaulių miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį sumažinta, 40 parų arešto bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 5, 6, 7, 10 punktais, atidėtas 1 metams, paskyrus intensyvią priežiūrą – nustačius jo kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis jo faktinėje gyvenamojoje vietoje laiku nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, nustačius šias pareigas: dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nuosprendis įsiteisėjo 2022 m. birželio 15 d., bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. R. L. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą M. D., būtent: 2022 m. kovo 25 d. 22.00 val., ties (duomenys neskelbtini), tyčia kumščiu trenkė nukentėjusiajam M. D. vieną kartą į veido sritį, po to 22.04 val. vėl kumščiu trenkė M. D. vieną kartą į veido sritį, dėl ko jis nugriuvo ant žemės, tuo padarė nukentėjusiajam M. D. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – dešiniojo antakio ir nosies žaizdas, veido poodines kraujosruvas.

Motyvuojamoji dalis

16. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

17. Kaltinamasis R. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis anksčiau tris kartus teistas už skirtingo pobūdžio nusikalstamas veikas. Nagrinėjamą nusikaltimą padarė teistumui už ankstesnes nusikalstamas veikas neišnykus. Be to, iškart po nagrinėjamos nusikalstamos veikos jis nusikalto dar kartą – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 40 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, paskyrus intensyvią priežiūrą, nustačius įpareigojimus. Be to, vieną kartą baudžiamoji atsakomybė jam taikyta ir užsienyje – Vokietijos Federacinėje Respublikoje. R. L. kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 1 dalį kaip nepilnametis pirmą kartą padaręs nesunkų nusikaltimą, paskyrus auklėjamojo poveikio priemonę (2 t., b. l. 27–31). Per pastaruosius penkerius metus administracine tvarka R. L. baustas daugelį kartų už įvairius administracinius nusižengimus, informacijos apie paskirtų baudų sumokėjimą nėra, administracinės nuobaudos galioja (2 t., b. l. 91–109). Byloje esančiais Sodros duomenimis, R. L. nuo 2022 m. sausio 21 d. dirba (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 25). Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar jame gydęsis byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo išsakytas atsiprašymas nukentėjusiajam dėl padarytos nusikalstamos veikos dar viena jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nepripažintinas, kadangi yra sudėtinė aukščiau nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės dalis, o būtent – nuoširdaus gailėjimosi dėl padaryto nusikaltimo, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (atsiprašo nukentėjusio asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Ta aplinkybė, jog nusikalstamą veiką asmuo padarė apsvaigęs nuo alkoholio nepripažintina R. L. atsakomybę sunkinančia, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklausiamas teisme kaltinamasis nurodė, jog apsvaigimas nuo alkoholio jo veiksmų neįtakojo, blaivus būtų pasielgęs taip pat (1 t., b. l. 199, 2 punktas). Ši aplinkybė asmens atsakomybę sunkinančia pripažintina tik tuomet, kai tai turi įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

18. Įvertinus anksčiau (17 punkte) nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo R. L. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, jis linkęs nusikalsti, ankstesniais nuosprendžiais paskirtos švelnesnės bausmės (bauda, laisvės apribojimas) nepadarė teigiamos įtakos jo elgesiui, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė netrukus po to, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – šiuo metu jis nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu 40 parų arešto bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, paskyrus intensyvią priežiūrą, nustačius įpareigojimus. Probacijos laikotarpiu teisme tris kartus nagrinėti Probacijos tarnybos teikimai dėl bausmės vykdymo atidėjimo R. L. panaikinimo už teismo nustatytų įpareigojimų ir probacijos sąlygų nevykdymą, teikimai netenkinti. Ankščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro, todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas mažesnis nei šio straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis.

19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. L. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Šiaulių apylinkės teismo 2022 gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu skirtinos laisvės atėmimo bausmės pridėjus Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 30 parų arešto, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai. Pridėtinos bausmės dalis parinkta įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybę (teisiamas ketvirtą kartą, pakartotinai nusikalto praėjus vos metams, kai buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro atlikęs ankstesnę laisvės apribojimo bausmę, šiais metais nusikalto jau antrą kartą). Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, Šiaulių apylinkės teismo 2022 gegužės 25 d. nuosprendžiu R. L. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (uždraudimas naudotis specialia teise ir turto konfiskavimas) su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme nebendrintinos ir vykdytinos atskirai.

21. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

22. Nors byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamojo R. L. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė – teisiamas jis ketvirtą kartą, tačiau ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtas baudos ir laisvės apribojimo bausmes atlikęs. Nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendis, kuriuo jis nuteistas arešto bausme, jos vykdymą atidėjus, jo atžvilgiu dar nebuvo priimtas. Tai, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį patvirtina ne tik tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė, sutinka atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, dalį neturtinės žalos, o taip pat dirba – vadovauja (duomenys neskelbtini), savanoriškai atlygino Šiaulių teritorinės ligonių kasos išlaidas už nukentėjusiajam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinį ieškinį už nukentėjusiajam išmokėtą ligos išmoką. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai šiuo konkrečiu atveju bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, tokiu būdu dar kartą suteikus kaltinamajam galimybę pateisinti teismo parodytą pasitikėjimą. Teismo vertinimu, tikslas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą, taip užtikrinus teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart gali būti pasiektas neizoliavus R. L. nuo visuomenės, o atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą įstatymu nustatyto termino vidurkiui, bei paskyrus jam įpareigojimus ir draudimus, padėsiančius keisti jo elgesį.

23. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo nuosprendį (2 t., b. l. 10–13).

24. Baudžiamojoje byloje Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 42,64 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam R. L. už nukentėjusiajam M. D. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 126–130). 2022 m. liepos 28 d. byloje gautas civilinio ieškovo pranešimas apie tai, jog 42,64 Eur civilinis ieškinys dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui yra atlygintas, ką patvirtina į bylą pateiktas mokėjimo nurodymas (1 t., b. l. 178, 2 t., b. l. 146).

24.1. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė 57,06 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam R. L. už nukentėjusiajam M. D. išmokėtą ligos išmoką (1 t., b. l. 148–149). 2022 m. birželio 23 d. byloje gautas civilinio ieškovo pranešimas apie tai, jog 57,06 Eur civilinis ieškinys yra atlygintas ir prašoma procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti (2 t., b. l. 141). Į bylą pateiktas tai patvirtinantis mokėjimo nurodymas (1 t., b. l. 177).

24.2. BPK 107 straipsnyje numatyta, jog įtariamasis ar kaltinamasis arba už jo veikas materialiai atsakingas asmuo gali bet kuriuo proceso metu savanoriškai atlyginti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą. Kai gaunamas pareiškimas, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas. Kadangi civilinis ieškinys atlygintas, Šiaulių teritorinė ligonių kasa ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareikštų civilinių ieškinių atsisako, todėl procesas dėl šių civilinių ieškinių nutrauktinas.

25. Nukentėjusysis M. D. byloje pareiškė civilinį ieškinį R. L. dėl nusikaltimu padarytos 358,70 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 61–74). Teismo posėdžio metu M. D. patvirtino pareikšto civilinio ieškinio reikalavimus ir prašė priteisti 358,70 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. M. D. nurodė, jog turtinė žala jam padaryta už sugadintus akinius – 338 Eur ir 20,70 Eur – už krauju išteptų rūbų valymo paslaugas, ką pagrindžia į bylą pateikti dokumentai: akinių įsigijimo sąskaita-faktūra, kvitas ir fotonuotraukos; UAB „Švarinta“ teikiamų paslaugų užsakymo ir apmokėjimo už suteiktas paslaugas kvitas (1 t., b. l. 71–74). M. D. civilinis ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pateiktais dokumentais apie patirtas išlaidas, todėl tenkintinas visiškai. Neturtinei žalai pagrįsti M. D. nurodė, jog 3000 Eur suma atitinka visiško nuostolių atlyginimo, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kadangi dėl padaryto nusikaltimo jis jautėsi pažemintas, įbaugintas, nes buvo netikėtai užpultas viešoje vietoje, suduoti smūgiai į galvą, patyrė sužalojimų, tam tikrą laiką buvo nedarbingas, o vėliau – iš dalies darbingas, ilgai jautė fizinį skausmą, turėjo vartoti vaistus, patyrė nepatogumų, streso ir dvasinių išgyvenimų. Kaltinamasis R. L. teismo posėdžio metu nurodė visiškai sutinkantis su padarytos turtinės žalos dydžiu, dėl pareikštos 3000 Eur neturtinės žalos nurodė sutinkantis iš dalies, t. y. galintis atlyginti 200 Eur sumą.

25.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, atsižvelgtina į šiuos reikšmingus kriterijus: sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. Teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra gana įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Konkretus atlygintinos neturtinės žalos dydis yra nustatomas, atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Nagrinėjamoje situacijoje įvertinus tai, kad civilinis ieškovas dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų, o būtent – dviejų smūgių kumščiu į galvą patyrė ne tik sužalojimus (dešinio antakio ir nosies žaizdas, veido poodines kraujosruvas), sukėlusius jam nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir jautėsi pažemintas, patyrė stresą, bei tam tikrą laiką buvo nedarbingas, jautė fizinį skausmą, turėjo vartoti vaistus, todėl akivaizdu, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyrė tiek fizinių, tiek dvasinių negalavimų. Tačiau, atsižvelgus į padarytą sveikatos sutrikdymo laipsnį – nukentėjusiajam padaryti sužalojimai įvertinti nežymiu sveikatos sutrikdymu, sveikatos sutrikdymo padarinius – nukentėjusysis buvo gydomas ambulatoriškai ir sąlyginai neilgą laiko tarpą – 5 dienas (nuo 2022 m. kovo 28 d. iki 2022 m. balandžio 1 d.), gydymas baigtas, jokių ilgalaikių ar ateityje atsirasiančių liekamojo pobūdžio padarinių nėra, nukentėjusysis nukentėjo nuo pažįstamo asmens – kilusio asmeninio konflikto metu, nenustatyta, jog šis įvykis, patirtas sužalojimas ir emociniai išgyvenimai įtakotų jo tolesnį tiek psichologinį, tiek fizinį vystymąsi, t. y. nukentėjusiojo gyvenimo kokybė nepasikeitė. Taigi, įvertinus nukentėjusiajam padarytus sužalojimų mastą, jo patirtus nepatogumus, siekiant užtikrinti balansą tarp padarytos žalos, nusikalstamos veikos pavojingumo ir jos sukeltų padarinių, teismas sprendžia, jog šiuo atveju 500 Eur suma yra pakankama nukentėjusiojo M. D. neturtinei žalai atlyginti, atitinka sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus. M. D. civilinis ieškinys dalyje dėl likusios neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

26. Ikiteisminio tyrimo metu M. D. civiliniam ieškiniui užtikrinti, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu R. L. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į pinigines lėšas – 3358,70 Eur, esančias jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, leidus R. L. disponuoti šioje sąskaitoje esančiais pinigais, neviršijant 730 Eur sumos. Kadangi civilinio ieškovo M. D. civilinis ieškinys nėra atlygintas, R. L. taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo dydis mažintinas iki 858,70 Eur ir paliktinas iki šio nuosprendžio dalies dėl civiliniu ieškiniu priteistinos sumos atlyginimo įvykdymo dienos (2 t., b. l. 14–17).

27. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašais, pridėtos prie baudžiamosios bylos (1 tomo galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir R. L. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausme, bausmes iš dalies sudedant, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos arešto bausmės – 30 (trisdešimt) parų arešto, vieną arešto parą prilyginus vienai laisvės atėmimo dienai, ir R. L. skirti galutinę subendrintą 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 7 punktu, 10 punktu, R. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant R. L. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) tęsti darbą arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba Užimtumo tarnybai panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškotis darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką;

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3) nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu;

4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią R. L. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam R. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

Procesą dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus civilinių ieškinių nutraukti.

M. D. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš R. L. 358,70 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 70 ct) sumą turtinei žalai atlyginti ir 500 Eur (penkių šimtų eurų) sumą neturtinei žalai atlyginti.

Sumažinti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu R. L. skirto laikino nuosavybės teisės apribojimo į piniginės lėšas – 3358,70 Eur (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 70 ct), esančias jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, mastą iki 858,70 Eur (aštuonių šimtų penkiasdešimt aštuonių eurų 70 ct) ir laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti iki šio nuosprendžio dalies dėl civiliniu ieškiniu priteistos sumos atlyginimo įvykdymo dienos.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2 (dvi) skaitmenines laikmenas, pridėtas prie baudžiamosios bylos (1 tomo galinio viršelio), palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.