Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2020-10-29 · Byla Nr. TS-147-571/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-29
Bylos Nr.
TS-147-571/2020
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-04850-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vilma Gadiškienė
Nuteistasis
R. S.
Kategorijos
Teikimas (Skundas) Nr. TS-147-571/2020
Proceso Nr. 1-20-1-04850-2019-2Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1.
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. spalio 29 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėja Vilma Gadiškienė,

išnagrinėjusi rašytinio proceso tvarka nuteistojo R. S. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo Nr. 81/04-1016,

susipažinusi su Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimu, nuteistojo asmens byla, Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros atsiliepimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apylinkės teisme gautas nuteistojo R. S. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 24 d. Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodoma, kad Komisija savo nutarimą motyvavo tuo, jog nuteistasis neturi gyvenamosios vietos, darbo bei tai, kad neatlikta bausmės dalis yra didelė. Nuteistasis nurodo, kad nors ir neturi nuosavo būsto, tačiau paleistas į laisvę ketina grįžti gyventi pas tėvus. Teigia, kad darbo niekada jam netrūko, yra dirbęs Lietuvoje ir užsienyje. Nuteistasis pabrėžia, kad 14 metų buvo laisvėje. Laisvėje liko jo mažamečiai vaikai, kuriuos reikia prižiūrėti. Nori būti naudingas ne tik sau, bet ir visuomenei.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokurorė prašo netenkinti nuteistojo skundo. Prokurorė mano, kad komisijos sprendimas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 str. 4 d. 1 p., yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas. Prokurorė nurodo, kad anksčiau nuteistajam buvo taikytas tiek lygtinis paleidimas, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau už įpareigojimų nevykdymą bausmės vykdymas panaikintas. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Remiantis nuteistojo kriminaline istorija galima teigti, kad nuteistasis praeityje keletą kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu siekdamas, kad kiti paklustų. Šis faktas leidžia manyti, jog esant nestruktūruotoje aplinkoje nuteistojo savikontrolė priklauso nuo situacinių veiksnių. Susidarius jam nepalankiai situacijai elgesys gali tapti konfliktiškas, agresyvus, rizikingas, ypač pavartojus alkoholio. Sprendimus asmuo linkęs priimti vadovaujantis savo įsitikinimais. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: vidutinė - 58 balai (pagal OASys), vertinimas atliktas 2020-09-03. Statiniai balai 20, dinaminiai balai 38. Vadovaujantis BVK 157 str. 1 d. laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau nuteistojo R. S. pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką atliktas tik vieną kartą, todėl pokyčius įžvelgti sunku ir objektyviai įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką nėra galimybės. Taip pat, atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža, t. y., 1 metai 1 mėnesis ir 22 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas atmestinas.

Nustatyta, kad R. S., teistas 2020-05-21 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų pagal BK 182 str. 3 d. 30 parų arešto vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta galutinė bausmė 20 parų arešto. 2020-08-24 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų nutartimi vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d. subendrintas 2020-05-21 Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų baudžiamasis įsakymas su 2019-01-17 Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartimi ir paskirta galutinė bausmė 1 metai 8 mėnesiai 15 dienų laisvės atėmimo. Neatlikta bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 1 metai 1 mėnesis ir 22 dienos.

2020 m. rugsėjo 24 d. Komisija priimtu nutarimu Nr. 81/04-1016 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo“, visiems Komisijos nariams balsavus „prieš“, nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija nurodė, jog anksčiau nuteistajam buvo taikytas tiek lygtinis paleidimas, tiek bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau už įpareigojimų nevykdymą panaikintas. Tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą. Taip pat šiuo metu asmuo dar yra kaltinamas kitoje baudžiamojoje byloje. Remiantis nuteistojo kriminaline istorija galima teigti, kad nuteistasis praeityje keletą kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu siekdamas, kad kiti paklustų. Šis faktas leidžia manyti, jog esant nestruktūruotoje aplinkoje nuteistojo savikontrolė priklauso nuo situacinių veiksnių. Susidarius jam nepalankiai situacijai elgesys gali tapti konfliktiškas, agresyvus, rizikingas, ypač pavartojus alkoholio. Sprendimus asmuo linkęs priimti vadovaujantis savo įsitikinimais. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas: vidutinis 58 balai (pagal OASys), vertinimas atliktas 2020-09-03. Statiniai balai 20, dinaminiai balai 38. Nuteistojo R. S. pažanga mažinti nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, nes nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal OASys metodiką atliktas tik vieną kartą, todėl pokyčius įžvelgti sunku ir objektyviai įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką nėra galimybės. Taip pat, atsižvelgiant į paskirtos bausmės trukmę, neatliktos bausmės dalis dar yra nemaža, t. y. 1 metai 1 mėnesis ir 22 dienos. Per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už nusikalstamą veiką. Todėl būtina atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikaltimą padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. S. ankščiau teistas 7 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą. Praeityje nuteistasis du kartus buvo paleistas lygtinai. Ankščiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau nuteistasis nesilaikė teismo įpareigojimų, ko pasekoje buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, jog nuteistasis padarė pakankamas išvadas dėl savo ankstesnio elgesio ir gali būti bausmės tikslai pasiekti neizoliuojant jo nuo visuomenės.

Nuteistasis skunde nurodo, jog Komisija netaikė jam lygtinio paleidimo atsižvelgdama į tai, jog jis neturi gyvenamosios vietos, darbo ir, kad neatlikta bausmės dalis yra didelė. Teismas pabrėžia, kad Komisija savo nutarime nurodo, jog lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu netaikė atsižvelgdama į tai, kad: nuteistajam praeityje buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, bet jis nesilaikė teismo įpareigojimų ir buvo panaikintas, tai rodo nuteistojo asmenybės polinkį nusikalsti, jo pavojingumą visuomenei, visuomenės normų bei įstatymų ignoravimą; taip pat šiuo metu nuteistasis yra kaltinamuoju baudžiamojoje byloje; nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 58 balai; neatlikta bausmės dalis yra didelė. Iš išdėstyto matyti, kad Komisija tik paminėjo savo nutarime jog nuteistasis neturi gyvenamosios vietos ir darbo, tačiau šios aplinkybės nėra esminės dėl ko Komisija netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tačiau pažymėtina, kad lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jeigu, atlikus įstatyme numatytų vertinimo kriterijų analizę, nustatomi ne tik formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, bet ir materialusis lygtinio paleidimo pagrindas, t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali būti reikšmingos priimant sprendimą dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą ir kurioms esant galima daryti išvadą, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu akcentuotina, jog probacijos klausimai svarstomi, remiantis tik itin palankiomis ir teigiamomis aplinkybėmis.

Teismas, spręsdamas skundo argumentus dėl komisijos nutarimo panaikinimo ir nuteistajam lygtinio paleidimo taikymo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgia į kitų aplinkybių visumą: nusikalstamos veikos pavojingumą, jos pobūdį, nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių, ar anksčiau nuteistojo atžvilgiu taikytas lygtinis paleidimas, kaip nuteistasis elgėsi lygtinio paleidimo metu. Padaryti nusikaltimai, jų pobūdis rodo, jog nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o dėsningi jo nusikalstamo elgesio padariniai - nuteistojo asmenybės pavojingumas yra viena iš pagrindinių aplinkybių sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir jos tinkamas įvertinimas neišvengiamai yra susijęs ne vien tik su nuteistojo elgesiu įkalinimo įstaigoje, tačiau ir su jo praeitimi. Visos nuteistąjį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog iš tiesų nuteistąjį šiuo metu lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos gali likti neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei pažeista nuteistojo resocializacijos ir visuomenė saugumo pusiausvyra. Nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad toks jo elgesys nesikartos, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, šiuo atveju 1 metus 8 mėnesius 15 dienų laisvės atėmimo, nes skirdamas bausmę teismas įvertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus.

Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 81/04-991 nurodyta, kad nuteistasis turi neapmokėtų ieškinių ir alimentų pakankamai didelę sumą apie 10 tūkst. eurų. Marijampolės pataisos namų turto valdymo skyriaus 2020-09-11 Nr.465 pažymoje nurodoma, kad ieškinių ir kitų finansinių įsipareigojimų turi už 2656 eurus, atlyginta suma 6,45 eurai. Laisvėje vartodavo alkoholį, bet daug negerdavo. Nuteistojo teigimu neturi su alkoholio vartojimu susijusių problemų, bet paskutinis nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Taip pat teigia, kad jam yra atimtas vairuotojo pažymėjimas už vairavimą neblaiviame stovyje. Nors nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, tačiau remiantis nuteistojo kriminaline istorija galima teigti, kad nuteistasis praeityje keletą kartų naudojo smurtą ar grasino smurtu siekdamas, kad kiti paklustų. Šis faktas leidžia manyti, jog esant nestruktūruotoje aplinkoje nuteistojo savikontrolė priklauso nuo situacinių veiksnių. Susidarius jam nepalankiai situacijai elgesys gali tapti konfliktiškas, agresyvus, rizikingas, ypač pavartojus alkoholio. Nuteistasis struktūruotoje aplinkoje geba laikytis vidaus tvarkos taisyklių, tačiau praeityje yra pažeidęs Probacijos tarnybos jam skirtus įpareigojimus, kas leidžia manyti, kad nuostatos į priežiūrą ir apribojimus yra dviprasmiškos. Atsižvelgiant į išvadoje išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia jog šiuo metu paleidus nuteistąjį į laisvę lygtinai bus neįgyvendinta nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslai. Atsižvelgiant į nuteistojo kriminalinę istoriją darytina išvada, jog nuteistasis linkęs nusikalsti ir skiriant švelnesnes bausmes asmuo tinkamų išvadų nepadarė ir vėl nusikalto.

Pripažintina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vieną kartą skatintas, drausminėmis nuobaudomis nebaustas. Negalėjo dalyvauti socialinės reabilitacijos programose dėl COVID-19 pandemijos, tačiau šiais mokslo metais pradėjo mokytis profesinio rengimo centre plytelių klojėjo -tinkuotojo specialybėje. Minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Pabrėžtina tai, kad gerai elgtis atliekant laisvės atėmimo bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizika remiantis OASys metodikos gautais duomenimis, priskiriama prie vidutinės rizikos grupės - 58 balai, iš kurių net 38 balai yra dinaminiai, t. y. kintantys, kuriuos asmuo tinkamu savo elgesiu gali sumažinti. Teismas pažymi, jog taikant lygtinį paleidimą iš nuteistojo tikimasi, kad jis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu nenusikals, o lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos turės ir ilgalaikį poveikį sustabdant asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje.

Teismas, įvertinęs nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgęs į psichologinės tarnybos išvadą bei socialinio tyrimo išvadoje nurodytais tyrimo duomenimis, sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog šiuo metu nėra pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas laisvėje šiuo metu laikysis įstatymų ir nenusikals. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį, nėra pagrindo tenkinti skundo dėl jame nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsniu teismas,

nutaria:

Nuteistojo R. S. skundą dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimo Nr. 81/04-1016 panaikinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas ( nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties kopijos gavimo dienos) gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėja Vilma Gadiškienė