Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-01-19 · Administracinė byla Nr. I-186-162/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
I-186-162/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Aušrelė Mažrimienė, Dalia Gumuliauskienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
I.S.
Atsakovas
Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
Advokatai
Ilona Mickevičienė
Kategorijos
  • 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-186-162/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00430-2011-6Procesinio sprendimo kategorija 15.2; 24; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Eglei Mikelionienei, dalyvaujant pareiškėjui I.S., jo atstovei advokato padėjėjai Ilonai Mickevičienei, 2012 m. sausio 9 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I.S. skundą atsakovėms – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011-10-27 sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-127-11 panaikinimo bei turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas I.S. skundu (b.l. 7-8) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-127-11, kuriuo pareiškėjui nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1153-11; 2) priteisti 700 litų turtinės žalos atlyginimą.

Nurodo, jog kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą. Atsakovė 2011 m. liepos 14 d. priėmė sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą rengti ir pateikti peticiją Europos žmogaus teisių teismui. Bendraudamas su jam paskirtu advokatu sužinojo, jog advokatas žada atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą. Pabrėžia, kad teisę kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą galima realizuoti per apibrėžtą terminą, todėl jis turėjo skubiai kreiptis į kitą advokatą dėl teisinės pagalbos teikimo. 2011 m. spalio 27 d. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą, motyvuodama tuo, kad kreipimasis į Europos žmogaus teisių teismą yra neperspektyvus. Mano, jog atsakovė pažeidė jo teises ir nepagrįstai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Akcentuoja 2011 m. lapkričio 7 d. gavęs pranešimą iš Europos žmogaus teisių teismo, kuriame nurodyta, kad jo pareiškimas priimtas ir jam suteiktas bylos Nr. 68246/11. Mano, jog pateikta peticija Europos žmogaus teisių teismui yra pagrįsta, nes teismas ją priėmė. Rengiant peticiją jis patyrė 700 Lt turtinę žalą, kurią sudaro nuostoliai, patirti kreipiantis į kitą advokatą. Nuostoliai patirti dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos neteisėtų veiksmų, todėl turi būti atlyginti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas ir jo atstovė prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovės – Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotos tinkamai (b.l. 54, 55). Atsiliepimu (b.l. 23-26) prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir skundo netenkinti.

Atsiliepime Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nurodo, jog pareiškėjui 2011 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1153-11 buvo suteikta antrinė teisinė pagalbą rengiant ir pateikiant peticiją Europos žmogaus teisių teismui, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatą R.S. 2011 m. rugpjūčio 19 d. tarnyboje gautas advokato R.S. pranešimas, kuriuo advokatas siūlė tarnybai nutraukti antrinės teisins pagalbos teikimą, nes atstovavimas pareiškėjui yra neperspektyvus. Advokato pranešime nurodyta, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis patyrė kankinimą yra nepagrįsti, nes teismo procesas savaime negali būti laikomas kankinimo įrankiu. Pažymėjo, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, socialinė pašalpa pareiškėjui nebuvo paskirta, nes jis Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateikė neteisingus duomenis apie savo turtinę padėtį. Pažymi, jog advokatas nurodė, kad atstovavimas pareiškėjui dėl per ilgo teismo proceso yra neperspektyvus, nes teismų procesas truko šiek tiek ilgiau nei metus, tačiau per šį laiką byla buvo išnagrinėta pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme. Teigia, jog tarnyba, išnagrinėjusi advokato pranešimą, su juo pateiktus dokumentus, nustatė, kad advokato pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindų yra paremtas objektyviomis faktinėmis aplinkybėms, teisės normomis bei teismų praktika, todėl yra pagrįstas. Tarnyba padarė išvadą, kad pareiškėjas nei objektyviais įrodymais, nei faktinėmis aplinkybėmis negali pagrįsti, kad patyrė kankinimus, buvo pažeista jo teisė į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą teisme. Atsižvelgdama į advokato pranešime nurodytus motyvus, tarnyba, vadovaudamasi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, priėmė sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, nes tolimesnis antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo neperspektyvus.

Mano, jog pareiškėjas neteisingai vertina peticijos priėmimo faktą, nes aplinkybė, kad peticija yra priimta ir jai suteiktas numeris neįrodo, kad pareiškimas yra pagrįstas, o tarnybos sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Prašymas priteisti turtinę žalą yra nepagrįstas dėl to, kad nėra vienos iš privalomų civilinei atsakomybei likti sąlygų – neteisėtų veiksmų. Pabrėžia, jog iš pareiškėjo pateiktų išlaidas patvirtinančių grynųjų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad išlaidas patyrė 2011 m. spalio 17 ir 19 dienomis, iki byloje skundžiamo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į nurodomų išlaidų patyrimo laiką, nėra ir priežastinio ryšio tarp patirtos žalos ir neteisėtų veiksmų.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovių atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje nagrinėjamas pareiškėjo skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-127-11 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPA-1153-11 (b.l. 48-49) ir priteisti 700 litų turtinės žalos atlyginimą.

Dėl 2011 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. (1.31.)-TPD-127-11 teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas I.S. 2011 m. liepos 11 d. kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą (prašymas tarnyboje registruotas 2011 m. liepos 11 d., reg. Nr. ATP-1301) suteikti antrinę teisinę pagalbą rengiant peticiją Europos žmogaus teisių teismui (b.l. 27-30). Prašyme nurodė, jog siekia ginti pažeistas teises Europos žmogaus teisių teisme, kadangi Lietuvos teismai, nagrinėdami jo skundą dėl socialinės pašalpos paskyrimo, pažeidė jo teisę į teisingą ir nešališką teismą, nes teismas neapklausė liudytojų, bylos nagrinėjimas truko ilgiau kaip metus, be to, jis buvo kankinamas, patyrė nežmonišką ir žeminantį jo orumą elgesį.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2011 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1153-11 (b.l. 40) pareiškėjui suteikė antrinę teisinę pagalbą parengti ir pateikti peticiją Europos žmogaus teisių teismui, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės pagalbos išlaidų. Antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui teikti paskirtas advokatas R.S.

2011 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėdos antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatas R.S. pranešime Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (b.l. 41-42) nurodė, kad pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba turi būti nutraukta remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, nes byla yra neperspektyvi. Advokatas nurodė, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti. Socialinė pašalpa pareiškėjui nebuvo paskirta dėl jo paties aplaidumo ir socialinė pašalpa jam buvo paskirta dar nesibaigus teisminiam procesui administracinėje byloje. Pranešime nurodyta, kad pareiškėjas jokiais faktiniais duomenimis nepagrindė savo teiginių, jog jis dėl teismo proceso patyrė kankinimus, bylą išnagrinėjo šališkas ir neteisingas teismas. Byla buvo nagrinėjama vos ilgiau nei metus, o Europos žmogaus teisių teismo praktikoje toks laikotarpis, kai byla išnagrinėjama dviejuose teismų instancijose, laikomas atitinkantis Konvencijos reikalavimus, todėl advokatas nurodė, jog nėra reikalo kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą ir dėl per ilgo teismo proceso.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, išnagrinėjusi advokato pranešimą ir su juo pateiktus dokumentus, kitą turimą informaciją, nustatė, kad advokato pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo yra pagrįstas objektyviomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normomis bei teismų praktika, todėl 2011 m. spalio 27 d. priėmė sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-127-11 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą I.S. pagal Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. liepos 14 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPA-1153-11. Skundžiamas sprendimas priimtas remiantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu.

Ginčo esmė – sprendimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-3218/2011 ir kt.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą fiziniams asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, nustato Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Teisinės pagalbos įstatymas). Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnyje nurodomi asmenys, turintys teisę gauti valstybės garantuojamą pirminę ir antrinę teisinę pagalbą, bei imperatyviai nurodomi atvejai, kai ši pagalba neteikiama. Minėto įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nustatyti atvejai, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama, inter alia – kai atstovavimas byloje yra neperspektyvus (11 straipsnio 6 dalies 2 punktas). Paaiškėjus bent vienai iš Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių po to, kai tarnyba asmeniui paskyrė antrinę teisinę pagalbą ir ji buvo teikiama, šios pagalbos teikimas nutraukiamas. Pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktą nustatytą teisinį reglamentavimą antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu nustatoma, kad atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Tai reiškia, kad atstovavimo byloje perspektyvumas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą atitinkama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, pranešimų (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas, remiantis aptariamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas). Sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priima tarnyba (23 straipsnio 3 dalis). Kartu pažymėtina, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys, o ginčui persikėlus į teismą (jei asmuo nesutinka su sprendimu nutraukti teisinę pagalbą), teismas galėtų patikrinti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrįstumą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose, administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Teisinės pagalbos įstatymo 9 straipsnis), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti) ar teikimo nutraukimo turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju kruopščiai ištyrusi ir įvertinusi faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad vertinant, ar asmuo, kreipęsis dėl antrinės teisinės pagalbos, atitinka Teisinės pagalbos įstatymo nustatytas sąlygas šiai pagalbai gauti, ar nėra šiuo įstatymu nurodytų aplinkybių antrinės teisinės pagalbos neteikti (11 straipsnio 6 dalis) arba jos teikimą nutraukti (23 straipsnio 1 dalis), kiekvienu konkrečiu atveju yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta jos pareiga, kurią teikiant turi būti laikomasi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principų, nurodytų Teisinės pagalbos įstatymo 3 straipsnyje.

Pagal aukščiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes matyti, jog vadovaudamasis Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, advokatas R.S. Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikė pranešimą, kuriuo pasiūlė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo, pateikdamas motyvus ir nurodydamas teisinius pagrindus.

Teismas turi vertinti advokato pranešime nurodytus argumentus bei patikrinti, ar buvo ginčijamame sprendime nurodyti pagrindai nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą dėl atstovavimo byloje neperspektyvumo.

Kaip matyti iš pareiškėjo prašymo, jis prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą parengti peticiją Europos žmogaus teisių teismui dėl Lietuvoje vykusio teisminio proceso nagrinėjant skundą dėl socialinės pašalpos skyrimo. Iš byloje pateikto Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-374-243/2010 (b.l. 43-44) matyti, kad pareiškėjo skundas dėl sprendimo, kuriuo atsisakyta skirti socialinę pašalpą, panaikinimo ir įpareigojimo paskirti socialinę pašalpą, atmestas kaip nepagrįstas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo I.S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo panaikinimo, 2011 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-1402/2011 (b.l. 37-39) minėtą sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, jog I.S. nepateikė visos ir teisingos informacijos bei socialinei paramai gauti būtinų dokumentų, teigdamas, kad ginčo automobilis yra parduotas dalimis, tai patvirtinančių įrodymų <..> nepateikė, todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas neturėjo faktinio ir juridinio pagrindo tenkinti jo skundą. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėjo jos priėmimo dieną ir pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 145 straipsnį kasacine tvarka ji neskundžiama.

Pareiškėjas, manydamas, kad buvo pažeistos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą ir jis patyrė kankinimus, nežmonišką ir žeminantį jo orumą elgesį, kreipėsi į Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą rengti ir pateikti peticiją Europos žmogaus teisių teismui. Pareiškėjas nurodė, jog jis patyrė kankinimus, buvo pažeista jo teisė į teisingą ir nešališką bylos nagrinėjimą teisme, byla buvo nagrinėjama nepagrįstai ilgą laiką. Teisė Europos žmogaus teisių teismui teikti individualias peticijas dėl minėtoje Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo, yra nustatyta Konvencijos 34 straipsnyje, tokia teisę pareiškėjas turėjo, nes buvo panaudotos visos valstybės nacionalinės teisininės gynybos priemonės ir nebuvo praėję 6 mėnesiai nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 16 d. nutarties priėmimo (pagal Konvencijos 35 straipsnį). Minėtos sąlygos yra taikomos sprendžiant peticijos priimtinumo klausimą.

Kaip jau minėta aukščiau, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, tačiau vėliau antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas R.S. pranešimu informavo tarnyba apie bylos neperspektyvumą ir pasiūlė antrinę teisinę pagalbą nutraukti. Analizuojant advokato pranešime nurodytus bylos neperspektyvumo motyvus, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendimu suteikti antrinę teisinę pagalbą buvo apibrėžta advokato atstovavimo pareiškėjo interesams apimtis – parengti ir pateikti peticiją Europos žmogaus teisių teismui. Vadinasi, pareiškėjo interesams atstovaujantis advokatas, spręsdamas klausimą dėl atstovavimo perspektyvumo, turėjo vertinti tik šių dviejų veiksmų – peticijos parengimo ir pateikimo – perspektyvumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad advokatas turėjo vertinti peticijos priimtinumo sąlygas, t.y., ar rengiama peticija atitinka Konvencijos 35 straipsnyje numatytas peticijos priimtinumo sąlygas. Byloje nustatyta, kad peticija tokias sąlygas atitiko (panaudotos visos valstybės vidaus teisinė gynybos priemonės, ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai buvo priimtas galutinis sprendimas); be to pareiškėjo pateikti įrodymai patvirtina, kad peticija Europos žmogaus teisių teisme priimta ir jai suteiktas numeris 68246/11 (b.l. 16). Pažymėtina, jog advokato pranešime nurodyti atstovavimo byloje neperspektyvumo motyvai, kuriais remdamasis advokatas siūlė nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, ir pareiškėjo prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą peticijos parengimui motyvai sutampa. Pagal Teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalies 2 punktą, antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Taigi, skundžiamame sprendime nurodyti motyvai dėl atstovavimo neperspektyvumo galėjo būti įvertinti iki priimant sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos pareiškėjui skyrimo. Atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo peticija Europos žmogaus teisių teisme yra priimta, o iš pareiškėjo paaiškinimų teisme bei skundo motyvų akivaizdu, kad advokato pranešime analizuoti bylos neperspektyvumo motyvai yra Europos žmogaus teisių teismui pateiktos peticijos argumentai, teisėjų kolegija dėl atstovavimo neperspektyvumo motyvų pagrįstumo nepasisako.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui suteikta antrinė teisinė pagalba parengti ir pateikti peticiją Europos žmogaus teisių teismui turėjo būti teikiama, kadangi įvertinus bylai reikšmingų faktinių duomenų visumą, teismas nenustatė antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindo, nustatyto Teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Nors Teisinės pagalbos įstatyme nenurodytas konkretus terminas sprendimo nutraukti teisinę pagalbą priėmimui, tačiau vertinant tai, kad įstatymas numato pareigą teisinę pagalbą teikiančiam advokatui nedelsiant pranešti apie paaiškėjusias 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, bei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principus, akivaizdu, jog sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą taip pat turi būti priimamas nedelsiant, paaiškėjus aplinkybėms, sudarančioms pagrindą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Iš bylos medžiagos matyti, jog sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą buvo priimtas praėjus daugiau kaip dviems mėnesiams nuo advokato pranešimo gavimo dienos (advokato pranešimas tarnyboje užregistruotas 2011 m. rugpjūčio 19 d., o skundžiamas sprendimas priimtas 2011 m. spalio 27 d.). Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, prieš priimdama skundžiamą sprendimą, jokių papildomų įrodymų nerinko. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2011 m. spalio 27 d. sprendimas Nr. (1.31.)-TPD-127-11 nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, todėl naikintinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalis).

Skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t.y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ir teisėti interesai, tačiau iki panaikinto akto galiojusio kito akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 92 straipsnis).

Pareiškėjas nurodė, kad peticiją jam surašė advokato padėjėja Ilona Mickevičienė. Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, jog peticija Europos žmogaus teisių teismui pateikta 2011 m. spalio 21 d., t.y. dar nesant priimtam sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Taigi, pareiškėjas pasinaudojo teise kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą su individualia peticija, todėl darytina išvada, jog teisinė pagalba ta apimtimi, kuri buvo suteikta 2011 m. liepos 14 d. sprendimu Nr. (1.31.)-TPA-1153-11 – parengti ir pateikti peticiją Europos žmogaus teisių teismui – jam jau yra suteikta jo pasirinkto advokato, todėl, panaikinus ginčijamą sprendimą, nėra pagrindo atsakovę įpareigoti spręsti klausimą dėl antrinės teisinės pagalbos tęsimo.

Dėl turtinės žalos priteisimo

Pareiškėjas prašo iš atsakovės priteisti 700 Lt turtinės žalos atlyginimo, kuri pasireiškė patirtais nuostoliais kreipiantis į kitą advokatą dėl peticijos surašymo.

Pareiškėjo skundas pareikštas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu, t.y. padarytą žalą pareiškėjas kildina iš Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų.

Atsakomybės už neteisėtais veiksmais asmeniui padarytą žalą pagrindai ir sąlygos reglamentuoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK), kurio 6.245-6.250 straipsniuose įtvirtintos bendrosios deliktinės atsakomybės sąlygos. CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. CK 6.271 straipsnio 1 dalis numato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojo kaltės. Minėto straipsnio 3 dalis numato, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą ar neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai ar neveikimas (CK 246 straipsnis); 2) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis); 3) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (CK 6.247 straipsnis). Taigi, įstatymas reikalauja trijų esminių sąlygų, kurioms esant galimas žalos atlyginimas. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Deliktinės atsakomybės pagrindas yra neteisėtos veikos, žalos ir priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusios žalos elementų visuma. Pareiga įrodyti visas šias sąlygas tenka žalos atlyginimo reikalaujančiam asmeniui. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje pateikta žalos ir nuostolių samprata. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas 700 Lt žalą įvertina kaip patirtus nuostolius kreipiantis į kitą advokatą dėl peticijos surašymo. Kaip įrodymus apie patirtą žalą jis pateikia pinigų priėmimo kvitus: 2011 m. spalio 17 d., serija LAT, Nr. 536297, 2011 m. spalio 19 d., serija LAT, Nr. 536298 (b.l. 12-13), kurie patvirtina, jog pareiškėjas advokato padėjėjai Ilonai Mickevičienei sumokėjo 700 Lt. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčijamo sprendimo priėmimo datą, konstatuoja, jog pareiškėjas nuostolius patyrė anksčiau nei priimtas atsakovės sprendimas, tokiu būdu negalimas priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodyti patirti 700 Lt nuostoliai negali būti vertinami kaip patirta turtinė žala, nes šios išlaidos priklauso teismo patirtoms išlaidoms (pareiškimo (peticijos) surašymo išlaidos), kurios atlyginamos teisės aktų nustatyta tvarka. Nenustačius žalos ir priežastinio ryšio elementų, nėra civilinės atsakomybės sąlygų, todėl turtinės žalos atlyginimas negalimas. Prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintinas, nenustačius civilinės atsakomybės sąlygų.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies. Skundžiamas sprendimas naikintinas, o prašymas priteisti turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais,

nusprendžia:

pareiškėjo I.S. skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2011 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. (1.31.)-TPD-127-11 nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjos Dalia GumuliauskienėEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė