Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiauliai, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2017-09-07, apie 16.00 val., „L.“ parkelyje, esančiame Šiauliuose, tyčia sudavė kumščiu du kartus nepilnamečiui nukentėjusiajam K. J. į veido sritį, taip padarydamas nukentėjusiajam K. J. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – poodinę kraujosruvą kairės akies vokų - kampo srityje, odos nubrozdinimą kairiojo skruosto srityje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklaustas teisme kaltinamasis V. S. kaltu prisipažino ir parodė, jog 2017 m. rugsėjo 7 d. apie 16 val. ėjo pro „L.“ parkelį. Sutiko du vaikinukus su šunimi. Su vaikinukais apsižodžiavo ir nesusivaldęs trenkė vienam vaikinukui du kartus ranka į veidą. Po to nuėjo. Labai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nukentėjusiojo įstatyminio atstovo atsiprašė, su juo susitaikė, prašo bylą nutraukti, pasižada ateityje naujų nusikalstamų veikų nedaryti.

Nukentėjusiojo K. J. atstovas pagal įstatymą D. J. teisme nurodė, jog jis ir jo sūnus kaltinamajam atleidžia, ieškinio nereiškia, susitaikė su kaltinamuoju, prašo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo V. S. parodymų jo kaltė įrodoma ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais bei paties kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Nepilnametis nukentėjusysis K. J., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, jog įvykio dienos nepamena, bet viskas buvo 2017 m. rugsėjo mėnesį. Tada su draugu V. M. vedžiojo šunį „L.“ parkelyje ir prie tiltelio išgirdo, kaip kažkas paklausė: „ko žiūri?“. Jis nelabai išgirdo, todėl paklausė: „ką“, atsisuko ir jam trenkė į veidą iš kumščio. Nuo smūgio nusisuko, paskui vėl atsisuko ir jam dar kartą trenkė kumščiu. Bandė suvokti, kas atsitiko, o tas asmuo tiesiog nuėjo. Asmuo, kuris trenkė jam į veidą, yra V. S. Jo nepažįsta, tačiau jo draugas V. M. šio asmens pavardę žinojo. V. S. abu kartus jam kumščiu trenkė į kairės pusės antakį. Tą vietą skaudėjo. Buvo pas teismo medicinos ekspertą, kuris nustatė sužalojimus. Ar įvykio metu aplinkui buvo kitų žmonių, tiksliai pasakyti negali, bet atrodo, kad nebuvo. V. S. buvo vienas. Anksčiau V. S. yra matęs, jis vaikščiodavo tame parkelyje. Nėra su juo bendravęs, nežino, nei kur mokosi, nei ką veikia. Atrodo, kad jis mokėsi „L.“ gimnazijoje. Po įvykio V. S. nebuvo sutikęs. Jei jis atsiprašytų, tai galėtų atleisti, bet nenori, kad jis jį matytų. Nebijo V. S., jam nieko nejaučia, bet nenori, kad kitiems žmonėms taip būtų kaip jam, kad ir kitus taip užgauliotų. (b. l. 52-53).

Liudytojas V. M., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad įvykio dienos neprisimena, bet buvo po 16 val., kai kartu su K. J. vedžiojo jo šunį parkelyje pietiniame rajone. Viskas vyko šių metų vasarą arba pavasarį - visai neseniai. Jiems vaikštant parkeliu, ėjo V. S., kuris pasakė K.: „ko žiūri?“ ir jam trenkė. K. nuo smūgio nusisuko, paskui bandė atsisukti ir vėl jam buvo trenkta. Po smūgių V. S. nuėjo nieko nesakęs. K. nesuprato, kas vyksta, jis negalvojo, kad V. S. jam sako. Dėl suduotų smūgių K. akis buvo mėlyna, buvo prakirsta vieta. Smūgis buvo pakankamai stiprus, K. nuo to skaudėjo. Po smūgių V. S. nuėjo, o patys jie ėjo į kitą pusę. Sudavęs smūgius, V. S. nieko nesakė. Apie tai K. papasakojo savo tėvams. V. S. žino iš seniau. Su juo anksčiau neteko bendrauti, taip pat nėra bendravęs ir K. V. S. yra žinomas tik iš matymo, bendrų reikalų su juo neturi. Žino, kad jis gyvena pietiniame rajone. (b. l. 54-55).

Nepilnamečio nukentėjusiojo K. J. atstovas pagal įstatymą ir liudytojas D. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017-09-07 apie 16.50 val. jam paskambino sūnus K. J. ir pasakė, kad buvo sumuštas. Daugiau jis nieko neaiškino. Susitikus su sūnumi, sūnus papasakojo, kad apie 16 val. jis kartu su draugu V. M. ėjo „L.“ parkeliu, vedėsi šunį, ėjo nuleidęs galvą. Pro šalį ėjo nepažįstamas asmuo, tačiau iš matymo jis sūnui yra žinomas. Šio asmens vardas ir pavardė yra V. S. Jiems jau esant netoli vienas kito, V. sūnui pasakė: „Ko čia žiūri“, tačiau sūnus sakė, kad jis į jį tikrai nežiūrėjo. Sūnui net nespėjus atsisukti į V., V. sūnui smogė iš dešinės rankos į kairį skruostą vieną kartą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Sūnus, gavęs smūgį, bandė atsisukti į V., tačiau nespėjo ir jis sūnui antrą kartą iš dešinės rankos trenkė į kairį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Gavęs antrą smūgį, sūnus atsisuko į V., o V. nieko nesakęs nuėjo nuo sūnaus toliau. Sūnus viso konflikto metu tylėjo ir nieko nesakė V. Kiek yra žinoma, sūnus su V. nebendrauja, jokių konfliktų su juo nėra turėjęs. Sūnui V. sudavė be priežasties. Sūnus sakė, kad aplinkui jokių žmonių nebuvo, buvo tik jie dviese. Kodėl iš karto sūnus nesikreipė į policiją, nežino, mano, kad sūnus nežinojo, kaip elgtis tokioje situacijoje, nes nėra susidūręs. Dėl sumušimų sūnus į medikus nesikreipė. (b. l. 31-34).

Liudytojas I. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2017-09-07 prie Šiaulių „A.“ vyko renginys, kur kiekvienas Šiaulių miesto klubas pristatinėjo savo sporto šaką. Kadangi yra Lietuvos (duomenys neskelbtini) federacijos generalinis sekretorius, asmeniškai dalyvavo renginyje. Renginio pradžia buvo apie 17 val., bet reikėjo atvykti anksčiau, kad pasiruoštų. Renginyje dalyvavo ir V. S., kuris lanko pas juos (duomenys neskelbtini), tačiau jis nėra jo treneris. Matė jį renginyje. Renginys vyko iki 18.30 val., ar V. S. buvo iki renginio pabaigos tiksliai nepasakys, bet kad jis buvo renginyje, tikrai gali patvirtinti. V. S. asmeniškai nepažįsta, kad jis būtų agresyvus, tokių kalbų negirdėjo. (b. l. 38-40).

Kaltinamasis V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaip įtariamasis, parodė, jog su pranešimu apie įtarimą susipažino, pilnai supranta, kuo yra įtariamas, ir dėl padarytos veikos kaltu prisipažįsta visiškai. 2017-09-07, apie 16 val., iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ėjo į stotelę, nes reikėjo važiuoti į sporto šventę Šiaulių „A.“. Eidamas „L.“ parkelyje, pamatė du vaikinukus. Vienas iš jų į jį žiūrėjo, vaikinukui pasakė: „ko žiūri, gal skolingas?“, ir ėjo toliau. Tada kitas vaikinas, matyt to draugas, pradėjo ant jo šaukti, tada susinervino ir sudavė vaikinui į veido sritį. Kiek tiksliai kartų sudavė, neatsimena, galėjo suduoti tiek, kiek parašyta pranešime apie įtarimą. Kur tiksliai sudavė, taip pat neprisimena. Dėl padarytos veikos kaltu prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. Žada to vaikinuko atsiprašyti, tikisi, kad jam atleis. Jeigu bus prašoma atlyginti žalą, pažada ją atlyginti. Norėtų su nukentėjusiuoju susitaikyti. (b. l. 103-106).

2017-09-07 rašytame D. J. pareiškime nurodyta, 2017-09-02 paskambino sūnus K. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir pasakė, kad buvo sumuštas. Susitikus su sūnumi, sūnus papasakojo, kad jis kartu su draugu V. M. apie 16 val. ėjo „L.“ parkeliu, vedėsi šunį. Pro šalį ėjo nepažįstamas asmuo, tačiau iš matymo sūnui yra žinomas. Šio asmens vardas ir pavardė yra V. S. Jiems jau esant netoli vienas kito, V. sūnui pasakė: „ko čia žiūri“. Sūnui net nespėjus atsisukti į V., V. sūnui smogė iš dešinės rankos į kairį skruostą vieną kartą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Sūnus, gavęs smūgį, bandė atsisukti į V., tačiau nespėjo, ir jis sūnui antrą kartą iš dešinės rankos trenkė į kairį skruostą, taip sukeldamas fizinį skausmą. Gavęs antrą smūgį, sūnus atsisuko į V., o V. nieko nesakęs nuėjo nuo sūnaus. Sūnui V. sudavė be priežasties. (b. l. 8-10).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog 2017-09-07 buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti Šiauliuose, „L.“ parkelyje. (b. l. 15-18).

Iš 2017-10-30 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis K. J. atpažino V. S. kaip asmenį, kuris jį sumušė. (b. l. 57-59).

Iš 2017-11-02 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, jog liudytojas V. M. atpažino V. S., kaip asmenį, kuris sumušė draugą K. J. (b. l. 60-62).

Specialisto išvadoje Nr. G 1200/2017(04) nurodyta, kad K. J. nustatyta poodinė kraujosruva kairės akies vokų-kampo srityje; odos nubrozdinimas kairiojo skruosto srityje. K. J. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais, sužalojimai padaryti 2 trauminių poveikių metu, kūno sužalojimai visumoje kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 67).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog kaltinamojo V. S. kaltė įrodyta.

Kaltinamasis V. S. tyčia smūgiuodamas nukentėjusiajam K. J. į galvos sritį padarė nusikentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Kaltinamasis V. S. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis anksčiau neteistas, jo atžvilgiu nėra nutraukta bylų susitaikius su nukentėjusiuoju. Nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. Kaltinamasis V. S. charakterizuojamas teigiamai, yra pagrindo manyti, kad ateityje naujų nusikalstamų veikų jis nedarys. Jis atsiprašė nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą ir su juo susitaikė. Dėl šių aplinkybių taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio nuostatos, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutrauktina. Kaltinamajam V. S. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – nemokami darbai.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktiniai įrodymai – du kompaktiniai diskai su nepilnamečių nukentėjusiojo ir liudytojo apklausų bei asmens parodymo atpažinti vaizdo įrašais paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

V. S., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam susitaikius su nukentėjusiuoju ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 70 straipsniu, V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 80 valandų trukmės nemokamus darbus sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę V. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktinius įrodymus – du kompaktinius diskus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.