- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- 1A-147-360/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34764-2023-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Aurelija Sadauskaitė
- Nuteistasis
- M. A.
- Nukentėjusysis
- L. S. P.
- Civilinis ieškovas
- Klaipėdos teritorinei ligonių kasai
- Advokatai
- Galina Korabliova, Regina Bertašienė
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. ir jo gynėjos advokatės R. Bertašienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2024-04-15 nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Nuosprendžiu iš M. A. nukentėjusiajam L. S. P. priteista 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo, civilinei ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 23,02 Eur turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. A. nuteistas už tai, kad, mušdamas nežymiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: jis 2023-09-09, apie 18.00 val., daugiabučio namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), priėjęs prie įvažiavime sustojusio automobilio „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tyčia per atidarytą vairuotojo pusės durelių langą kaire ranka sudavė automobilyje sėdinčiam L. S. P. į veido-galvos sritį, po ko, atidaręs automobilio „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės dureles, tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė L. S. P. į veido-galvos sritį, taip padarydamas poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje ir veide, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis M. A. ir jo gynėja advokatė apeliaciniu skundu prašo nuosprendį panaikinti ir M. A. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. M. A. su nukentėjusiuoju konfliktavo tik žodžiais, smūgių nesudavė. Pro nukentėjusiojo automobilio langą ranką buvo įkišęs, bet tik tam, kad parodytų, kur važiuoti. Nukentėjusysis nei vienos apklausos metu neparodė, kad smūgį M. A. jam sudavė įkišęs ranką į automobilį, o nurodė visai kitas įvykio aplinkybes. M. A. nuosekliai tvirtino, kad nusikalstamos veikos nepadarė, o nukentėjusysis keitė parodymus kiekvienos apklausos metu, todėl teismas itin atidžiai ir objektyviai privalėjo įvertinti ir kaltinamojo, ir nukentėjusiojo parodymus, kadangi šie asmenys įvykyje dalyvavo betarpiškai bei atkreipti dėmesį, kad nukentėjusiojo parodymai skiriasi ir neatitinka kitų nustatytų faktinių aplinkybių.
2.2. Teisiamojo posėdžio metu, apklausiamas kaip kaltinamasis M. A. parodė, kad išvažiuoti iš kiemo buvo vienos juostos kelias. Nukentėjusysis užblokavo jam kelią išvažiuoti ir nepatraukė savo automobilio. Tada jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie nukentėjusiojo automobilio. Pradėjo jam rankų mostais rodyti, kaip nukentėjusysis gali pravažiuoti, tada nukentėjusysis jam liepė pasitraukti iš kelio. Nukentėjusiajam pasakė, kad jis važiuotų ant žolės. Nukentėjusysis nenorėjo važiuoti ant žolės ar bordiūro, tai jis bandė žmogui paaiškinti, kad nukentėjusysis elgiasi neteisingai. Konfliktas buvo žodinis, jis priėjo prie automobilio, pasakė jam, kad pasitrauktų. Nukentėjusysis nesitraukė. Tada jis atidarė nukentėjusiojo automobilio dureles ir pasakė, kad jis gali patraukti jo automobilį, jeigu nukentėjusysis pats nesugeba. Pro automobilio langą ranką buvo įkišęs du kartus, tačiau nesudavė smūgių nukentėjusiajam, o tik rankos mostu parodė, kur jis galėtų pravažiuoti. Būtų buvę protingiau išvengti konflikto, dėl jo apgailestauja. Tokius pat parodymus M. A. davė apklausiamas kaip įtariamasis bei akistatos su nukentėjusiuoju metu.
2.3. Nukentėjusysis parodymus keitė kiekvienos apklausos metu, į policiją kreipėsi ne tuoj po įvykio, o kitą dieną. 2023-09-10 pareiškimo padavimo metu parodė, kad, jam išlipus iš automobilio, jaunuolis nieko nesakęs du kartus rankų kumščiais trenkė į veido sritį, jam kiek pasilenkus, jaunuolis dar vieną kartą rankos kumščiu trenkė į viršugalvį. Akistatos, įvykusios 2023-09-14 su įtariamuoju metu, L. S. P. parodė: „tuomet jis išlipo ir staiga, netikėtai, priešais jį sėdintis vyras jam du kartus ranka kumščiais trenkė į veido sritį, norėdamas išvengti smūgiu, pasilenkė ir tas vyras dar vieną kartą rankos kumščiu trenkė į viršugalvį“. Teisiamojo posėdžio metu apklausiamas kaip nukentėjusysis, L. S. P. parodė, kad pirmą smūgį patyrė sėdėdamas savo automobilyje, gavo į kairę veido pusę pro atvirą automobilio langą, antras smūgis buvo atidarius dureles į tą pati kairį žandą, o trečią kartą, jau išlipus iš automobilio, trenkė į dešinės pusės žandą. Parodymus apie smūgių sudavimą automobilio viduje, pirmą kartą nukentėjusysis davė po kaltinamojo akto perskaitymo, kuriame buvo nurodyta, jog sėdint automobilyje jam buvo suduoti du smūgiai. Taigi esant tokiems prieštaringiems parodymams teismas neturėjo pagrindo juos vertinti kaip patikimus, juo labiau, kad jie neatitinka nustatytų sužalojimų.
2.4. Kiti įrodymai taip pat prieštaringi. Asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad 2023-09-10 policijos pareigūnų apžiūrėtas į policijos komisariatą atvykęs L. S. P., ant kurio dešinės pusės skruosto aptikta nežymi mėlynė. Ant vidinės lūpos yra baltos spalvos žaizda. Fotolentelėse sužalojimo ant skruosto nematyti, o sužalojimas lūpos vidinėje dalyje neatitinka nukentėjusiojo nurodytų smūgių vietos. Teismas, vertindamas galimai padarytus sužalojimus nekentėjusiam, visų pirma turėjo atkreipti dėmesį, kad apžiūros protokole ir specialisto išvadoje nurodytos sužalojimų vietos nesutampa. Antra, kaltinime nurodyta, kad vienas sužalojimas padarytas suduodant kaire ranka, o kitas sužalojimas - kairės rankos kumščiu, tačiau specialisto išvadoje, darytoje praėjus keturioms dienoms po įvykio, nurodyti tik 1,5 x 1,5 cm dydžio ir 2 x 1,5 cm dydžio sužalojimai. Po anksčiau paminėtų nukentėjusiojo prieštaringų parodymų ir prieštaringų duomenų apie sužalojimus, taip ir lieka neaišku, ar nukentėjusysis buvo sužalotas į veidą, ar į plaukuotą galvos sritį bei kaip suduodant ranka galima padaryti 1,5 x 1,5 cm dydžio ir 2 x 1,5 cm dydžio sužalojimus.
2.5. Apkaltinamajame nuosprendyje teismas kaip vienu iš svarbiausių įrodymų remiasi vaizdo įrašais. Nagrinėjant bylą teisiamojo posėdžio metu vaizdo įrašai buvo peržiūrėti kelis kartus, tačiau smūgių sudavimas nebuvo matomas. Tai patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023-12-05 specialisto išvada, kurioje nurodoma, kad, siekiant pagerinti skaitmeninės vaizdo bylos kokybę, vaizdo byla buvo konvertuota jos neglaudinant, vaizdo byla buvo iškadruota, kadrų masyvas apdorotas skirtingais skaitmeniniais filtrais, išskirtas tyrimą dominantis vaizdo bylos epizodas. Specialisto išvadoje konstatuota, kad „ 1-140 kadruose nėra užfiksuota dalyvių veiksmų vienas kito ir kitų objektų atžvilgiu; 141-157 kadruose subjektas Nr. l, vilkintis šviesaus atspalvio šortus, įkišęs ranką pro automobilio „Citroen“ langą atlieka nenustatytus veiksmus automobilio salone, (...)188-232 kadruose subjektas Nr. l atidaręs automobilio „Citroen“ dureles, atlieka nenustatytus veiksmus automobilio salone“. Taigi teismo išvada apie smūgių sudavimą prieštarauja specialisto išvadai, kuri buvo padaryta ne remiantis paprasta peržiūra, o naudojant specialius peržiūros metodus.
2.6. Nagrinėjamoje byloje pašalinti prieštaravimų nepavyko, o apkaltinamasis nuosprendis buvo priimtas neteisingai įvertinus medžiagą, užfiksuotą vaizdo įraše ir vadovaujantis nepatikimais ir prieštaringais nukentėjusiojo parodymais, kurie neatitiko kitų į bylą surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų. Toks nuosprendis yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.
3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis, jo atstovė advokatė bei prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas sprendime privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes.
5. Nuteistojo M. A. ir jo gynėjos advokatės apeliaciniame skunde nesutinkama su M. A. pripažinimu kaltu, prašoma jį išteisinti. Tačiau apygardos teismas, išnagrinėjęs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo M. A. kaltės, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiškia nuosprendžio nepagrįstumo ar neteisėtumo. Šiuo atveju kolegija sutinka su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo M. A. pripažintas kaltu pagrįstai, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, jo kaltę patvirtina įrodymų visuma.
6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo išvadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir tai turi leisti teismui padaryti sprendime išdėstytas išvadas.
7. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi aptartų reikalavimų, išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius, atkūrė logišką ir nuoseklią nusikaltimo aplinkybių grandinę.
8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu M. A. buvo nuteistas dėl to, kad byloje nustatytu laiku ir vietoje, priėjęs prie kiemo įvažiavime sustojusio automobilio, tyčia per atidarytą vairuotojo pusės durelių langą kaire ranka sudavė automobilyje sėdinčiam L. S. P. į veido-galvos sritį, po ko, atidaręs nukentėjusiojo automobilio vairuotojo pusės dureles, tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė L. S. P. į veido-galvos sritį, taip padarydamas poodines kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje ir veide, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. M. A. pripažįsta, jog įvyko konfliktas su nukentėjusiuoju byloje nustatytomis aplinkybėmis, tačiau konfliktas buvęs žodinis, jokių smūgių nukentėjusiajam esą nesudavė, pro automobilio langą įkišęs ranką tik rankos mostu parodė, kur nukentėjusysis galėtų pravažiuoti, o atidaręs nukentėjusiojo automobilio dureles, pasakė, kad jis gali patraukti jo automobilį, jeigu nukentėjusysis pats nesugeba. Kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus vertina kaip pasirinktą nuteistojo gynybinę poziciją, kurią paneigia byloje ištirtų įrodymų visuma, patvirtinanti, jog M. A. padarė inkriminuotą nusikalstamą veiką.
9. Kaip matyti, nėra ginčo, jog tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas po to, kai daugiabučio namo kiemo įvažiavime vienas priešais kitą negalėdami laisvai prasilenkti sustojo nukentėjusiojo vairuojamas automobilis bei automobilis, kuriame važiavo nuteistasis ir pastarasis išlipęs iš automobilio, priėjo prie L. S. P. vairuojamo automobilio. Apeliantas proceso metu neigė trenkęs nukentėjusiajam, o konfliktas, kaip teigė, buvęs tik žodinis, be fizinio kontakto. Apeliaciniame skunde akcentuojama, jog M. A. parodymai nuoseklūs ir atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiojo parodymų procese (pareiškime, akistatos metu, teisme) nesutapimus. Iš tikrųjų, nukentėjusiojo nurodomos aplinkybės apie tai, kuriuo momentu ir kur tiksliai (jam sėdint automobilyje ar jau išlipus, į kurią veido sritį ar viršugalvį) jam buvo suduota, skiriasi, tai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, kuris teismo posėdyje aiškinosi nukentėjusiojo parodymų neatitikimus bei to priežastis ir nuosprendyje aptarė bei argumentuotai pripažino, jog nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo L. S. P. nurodytomis jo sužalojimo aplinkybėmis. Kolegija sutinka su nuosprendžio argumentais. Nepaisant tam tikrų nukentėjusiojo, kuris yra garbaus amžiaus, nenuosekliai įvardytų detalių apie smūgių sudavimo momentą ir lokalizaciją, visgi nukentėjusysis nuosekliai tvirtino, jog M. A. jam sudavė kelis smūgius į veido – galvos sritį. Priešingai nei nuteistojo, nukentėjusiojo parodymus atitinka ir kiti byloje ištirti įrodymai.
10. Kitą dieną po konflikto L. S. P. kreipėsi į pareigūnus, nurodė įvykio aplinkybes, paminėdamas apie prieš jį jaunuolio pavartotą smurtą suduodant smūgius į veido sritį ir viršugalvį. Pareigūnai asmens apžiūros protokole bei foto lentelėje užfiksavo, kad apžiūrint L. S. P. ant jo dešinės pusės skruosto buvo aptikta nežymi mėlynė, o ant vidinės lūpos buvo baltos spalvos žaizda. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis į policiją kreipėsi ne tuoj po įvykio, be to, pastebima, jog fotolentelės nuotraukose nematyti sužalojimo ant skruosto, o sužalojimas lūpos vidinėje dalyje neatitinka nukentėjusiojo nurodytų smūgių vietos, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti kitokias išvadas nei skundžiamame nuosprendyje. Vien ta aplinkybė, jog nukentėjusysis į pareigūnus dėl savo sužalojimo kreipėsi ne iškart po konflikto, o kitą dieną, savaime neleidžia vertinti nukentėjusiojo parodymų kaip nepatikimų, juolab, jog esama ir daugiau L. S. P. parodymus patvirtinančių duomenų. Asmens apžiūros protokolo fotolentelėje esančios nuotraukos nespalvotos, nėra itin ryškios, visgi iš asmens apžiūros protokolo yra aišku, jog pareigūnas pastebėjo nukentėjusiojo veide mėlynę ir žaizdelę ant vidinės lūpos, kurias fiksavo fotolentelėje. Praėjus 4 dienoms po konflikto nukentėjusysis buvo apžiūrėtas specialisto, kuris vėlgi užfiksavo objektyviai matomas kraujosruvas galvos plaukuotoje dalyje ir veide, kurias aprašė specialisto išvadoje bei pažymėjo, jog sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių kontaktinių smūginių poveikių pasėkoje kietais bukais, turinčiais ribotą paviršių daiktais. Skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai pastebėta, jog specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo parodymus, jog jam buvo suduota rankos kumščiu bei jo ikiteisminio tyrimo metu akistatos metu duotus parodymus, jog jam buvo suduota į dešinę galvos-veido pusę. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apžiūros protokole ir specialisto išvadoje nesutampa sužalojimo vietos, vertinama, jog lieka neaišku, ar nukentėjusysis buvo sužalotas į veidą, ar į plaukuotą galvos sritį bei kaip suduodant ranka galima padaryti 1,5 x 1,5 cm dydžio ir 2 x 1,5 cm dydžio sužalojimus, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apžiūros protokolas ir specialisto išvada vieni kitiems neprieštarauja. Akivaizdu, jog ne tik kitą dieną po įvykio, bet ir praėjus kelioms dienoms S. L. P. veide ir galvos srityje dar buvo pastebimos kraujosruvos, kurias aprašė specialistas, ir nors šios yra nedidelės, tačiau specialisto nurodytas jų atsiradimo mechanizmas abejonių nekelia ir neprieštarauja nukentėjusiojo nurodytoms jo sužalojimo aplinkybėms.
11. Dalis apeliacinio skundo argumentų susiję su vaizdo įrašu iš (duomenys neskelbtini) domofono bei specialisto išvada, kurioje papildomai ištirtas vaizdo įrašas siekiant pagerinti skaitmeninės vaizdo bylos kokybę, teigiama, jog vaizdo įraše smūgių sudavimas nebuvo matomas ir tai patvirtinanti 2023-12-05 specialisto išvada, todėl sprendžiama, jog teismo išvada apie smūgių sudavimą prieštarauja specialisto išvadai. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Iš tikrųjų vaizdo įraše dėl vaizdo fiksavimo kampo nėra matomi patys smūgiai, matoma, jog M. A. priėjęs iš pradžių įkiša ranką per vairuotojo pusės langą bei dar kartą įkiša ranką į automobilio saloną jau atidaręs automobilio vairuotojo dureles, tuo metu automobilis „Citroen“ netgi šiek tiek pajuda atgal. Specialisto išvadoje nurodoma, jog 1-140 kadruose nėra užfiksuota dalyvių veiksmų vienas kito ir kitų objektų atžvilgiu, 141-157 kadruose subjektas Nr. l (pagal bylos aplinkybes M. A.), vilkintis šviesaus atspalvio šortus, įkišęs ranką pro automobilio „Citroen“ langą atlieka nenustatytus veiksmus automobilio salone, (...) 188-232 kadruose subjektas Nr. l atidaręs automobilio „Citroen“ dureles, atlieka nenustatytus veiksmus automobilio salone“. Tačiau nei vaizdo įrašas, nei specialisto išvada nepatvirtina apelianto gynybinės pozicijos, kad jokio fizinio kontakto su nukentėjusiuoju nebuvo. Kita vertus, neįtikinanti ir apelianto gynybinė pozicija, jog ranką į automobilio vidų kišo tik norėdamas parodyti, kur važiuoti ar norėdamas pasakyti, jog jis, M. A., gali patraukti nukentėjusiojo automobilį, jei nukentėjusysis pats nesugeba, kadangi tokiems paaiškinimams ar nurodymams išsakyti, jokių fizinių veiksmų nukentėjusiojo automobilio salone atlikti nereikėjo. Skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai, pirmosios instancijos teismas tiek vaizdo įrašą, tiek ir jį aprašiusią specialisto išvadą vertino visumoje su kitais įrodymais, atkreipė dėmesį į vaizdo įraše matomą kaltininko ir nukentėjusiojo išsidėstymą vienas kito atžvilgiu, M. A. kūno poziciją bei judesius, gretindamas visa tai su nukentėjusiojo nurodytomis sužalojimo aplinkybėmis, ir kolegija nemato pagrindo nepritarti duomenų visuma paremtoms nuosprendžio išvadoms, jog tiek vaizdo įrašas, tiek jį aprašiusi specialisto išvada leidžia pagrįstai teigti, kad M. A. iš tikro sudavė du smūgius nukentėjusiajam. Nors gynėja advokatė apeliacinės instancijos teisme užsiminė, jog M. A. dešiniarankis, o pagal kaltinimą smūgiai suduoti kaire ranka, tačiau ši aplinkybė nereiškia, jog asmuo negali atlikti smurtinių veiksmų ne dominuojančia galūne.
12. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pripažįsta, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog M. A. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti nuosprendį nuteistojo ir jo gynėjos advokatės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
13. Nukentėjusiojo L. S. P. atstovė advokatė apygardos teisme pateikė prašymą prijungti prie bylos pinigų priėmimo iš L. S. P. kvitą 1 200 Eur sumai, nedetalizuojant šių nukentėjusiojo patirtų išlaidų už advokato pagalbą.
14. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK ) 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijose, šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Tačiau įstatymo nuostata dėl išlaidų advokato paslaugoms atlyginimo nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos. Pagal teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.
15. Šioje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuriame buvo neigiama nuteistojo kaltė, prašoma išteisinti, taigi be abejo nukentėjusysis turėjo organizuoti savo interesų gynybą. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, apeliacinis skundas atmetamas. Nustatydama išlaidų už advokato teisines paslaugas dydį, kolegija atsižvelgia ir į tai, jog byla nedidelės apimties, nesudėtinga, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka įrodymų tyrimas nebuvo atliekamas, posėdis užtruko apie pusantros valandos. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą 1 200 Eur suma advokato paslaugoms nėra proporcinga apeliacinio proceso sudėtingumui ir mažintina iki 300 Eur sumos, kuri priteistina nukentėjusiajam iš nuteistojo M. A..
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo M. A. ir jo gynėjos advokatės Reginos Bertašienės apeliacinį skundą atmesti.
Priteisti iš M. A. nukentėjusiajam L. S. P. 300 Eur už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.