- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2A-611-544/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Laimutė Sankauskaitė
- Atsakovas
- M. E.
- Ieškovas
- J. S., D. P., R. Z.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-611-544/2021
teisėjas Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00151-2021-3
2021 m. gruodžio 9 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Laimutės Sankauskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. E. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. liepos 30 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3655-857/2021 pagal ieškovų J. S., D. P., R. Z. ieškinį atsakovui M. E. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. S., D. P. ir R. Z. prašė priteisti iš atsakovo M. E. 4 500 Eur skolą, 210,82 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. balandžio 12 d. ieškovai, atstovaujami įgalioto asmens ieškovės J. S., su atsakovu sudarė privačios žemės nuomos sutartį, kuria išnuomojo atsakovui 32,0047 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, jog žemės sklypo nuomos kaina už 2018 m. – 4 500 Eur, o žemės sklypo nuomos didesnė kaina už 2019, 2020, 2021, 2022 m. kiekvienais metais nustatoma naujai, nuomos mokestis turi būti sumokėtas metų pradžioje (I ketvirtyje).
3. Ieškovų teigimu, 2020 m. atsakovas, nors buvo nuolat raginamas sumokėti nuomos mokestį, prievolės laiku neįvykdė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo nuomos mokesčio daugiau nei tris mėnesius, 2020 m. gruodžio 1 d. sutartis buvo nutraukta. 2021 m. sausio 6 d. ieškovai atsakovui pateikė pretenziją dėl 4 500 Eur skolos sumokėjimo už 2020 m. Atsakovas nesutiko sumokėti skolos, kadangi pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimą (toliau – ir GPMĮ), kuriame nurodoma, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris teisės aktų nustatyta tvarka įregistravo individualią veiklą, yra žemės ūkio veiklą vykdantis ūkininkas ir iš kito gyventojo nuomojasi nekilnojamąjį turtą (pvz., žemę, butą, komercines patalpas ir pan.) savo individualiai veiklai vykdyti, nuo 2018 m. sausio 1 d., išmokėdamas nuomotojui (fiziniam asmeniui) nekilnojamojo turto nuomos pajamas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 procentų dydžio gyventojo pajamų mokestį (toliau – ir GPM). Ieškovai 2021 m. sausio 13 d. pakartotinoje pretenzijoje nurodė, kad nesutinka su tokia atsakovo pozicija, ir suteikė papildomą terminą skolai sumokėti. Atsakovas 2021 m. sausio 22 d. atsakyme nurodė, jog sutinka sumokėti sumažintą žemės nuomos mokestį sumokėto pajamų mokesčio suma, kuri 2020 m. sudarė 675 Eur, 2019 m. – 675 Eur, 2018 m. – 720 Eur, viso – 2 070 Eur. Nurodė, kad tik suderinus galutinę sumą sumokės ieškovams priklausantį 2 430 Eur žemės nuomos mokestį. Ieškovai 2021 m. vasario 2 d. atsakyme dar kartą nurodė, jog nesutinka su atsakovo pozicija, todėl suteikė galimybę sumokėti 4 500 Eur skolą, tačiau atsakovas ja nepasinaudojo ir iki šios dienos nesumokėjo 4 500 Eur už žemės nuomą.
4. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2021 m. kovo 17 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį tenkino visiškai. Atsakovas 2021 m. balandžio 12 d. teismui pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškiniu, nes jis už ieškovus sumokėjo gyventojų pajamų mokestį 2020 m. – 675 Eur, 2019 m. – 675 Eur, 2018 m. – 720 Eur, viso – 2 070 Eur. Kadangi jis gyventojų pajamų mokesčio sumą, sumokėtą už nuomininkus, įskaitė į mokėtiną nuomos mokesčio sumą už 2020 m., todėl už 2020 m. mokėtina nuomos suma yra 2 430 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmai 2021 m. liepos 30 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą 2021 m. kovo 17 d. preliminarų sprendimą.
6. Teismas nustatė, kad ieškovai su atsakovu 2018 m. balandžio 12 d. sudarė privačios žemės nuomos sutartį, kuria išnuomojo 32,0047 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, jog žemės sklypo nuomos kaina už 2018 m. – 4 500 Eur, o žemės sklypo nuomos didesnė kaina už 2019, 2020, 2021, 2022 m. kiekvienais metais nustatoma naujai, o nuomos mokestis turi būti sumokėtas metų pradžioje (I ketvirtyje). Atsakovas nuomos mokesčio už 2020 metus iki šiol nėra apmokėjęs. Sutartis su atsakovu buvo nutraukta, kadangi šis neįvykdė pareigos sumokėti ieškovams nuomos mokestį. Ieškovai atsakovui pateikė pretenziją dėl 4 500 Eur skolos sumokėjimo už 2020 metus. Atsakovas, atsakydamas į pretenziją, nesutiko sumokėti skolos, kadangi pagal nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojantį GPMĮ jis, išmokėdamas nuomotojams (ieškovams nuomos mokestį, privalėjo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 procentų dydžio gyventojo pajamų mokestį. Ieškovai 2021 m. sausio 13 d. pretenzija nesutiko su atsakovo pozicija, todėl suteikė papildomą terminą skolai sumokėti, tačiau atsakovas 2021 m. sausio 22 d. atsakyme nurodė, jog sutinka sumokėti sumažintą žemės nuomos mokestį sumokėto pajamų mokesčio suma, kuri 2020 m. sudaro 675 Eur, 2019 m. – 675 Eur, 2018 m. – 720 Eur, viso – 2 070 Eur. Atsakovas sprendimo priėmimo dienai ieškovams nebuvo sumokėjęs 4 500 Eur skolos už žemės nuomą.
7. Teismas sprendė, jog šalys nesutaria dėl nuomos mokesčio, nustatyto sutartimi, dydžio, nes skirtingai aiškina sutartį. Pažymėjo, kad, kaip matyti iš ieškovės J. S. parodymų, ieškovai sumažino nuomos kainą atsakovui ir tarėsi su atsakovu dėl pinigų sumos, kurią pageidauja gauti „į rankas“ jau atskaičius gyventojų pajamų mokestį. Atsakovas šios nuostatos laikėsi ir 2018 m., 2019 m. pervedė ieškovams sutartyje nustatytą pinigų sumą, kas aiškiai patvirtina buvus ieškovės J. S. nurodytą susitarimą tarp šalių. Dėl šios priežasties teismas konstatavo, jog sutartyje buvo padaryta klaida, nes aiškiai nedetalizuota nuomos kainos sandara. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas nepervedė ieškovams net ir tos pinigų sumos, kurią jis sutinka mokėti pagal sutartį – 2 430 Eur, kas rodo jo vengimą atsiskaityti su ieškovais bei leidžia pagrįstai abejoti jo mokumu bei teiginiais dėl nuomos kainos. Nurodė, kad atsakovas yra ūkininkas, vykdantis žemės ūkio veiklą, sutarčių sudarymas jo veikloje yra įprasta praktika, todėl jam yra keliami didesni rūpestingumo, atidumo reikalavimai, veikdamas sąžiningai, jis privalėjo pasirūpinti, jog sutartyje neliktų neaptartų sąlygų. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertino, jog atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę nustatytu terminu, todėl ieškinio reikalavimą dėl 4 500 Eur skolos ir 210,82 Eur palūkanų tenkino (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.136 straipsnio 2 dalis, 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. liepos 30 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
9. Nurodo, kad teismas šalių teisiniams santykiams netinkamai taikė GPMĮ 22 straipsnio 1 dalies (turėtų būti 2 dalies) 2 punkto bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punktą A klasės pajamoms priskiriamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią atliekų supirkimo veiklą, už parduotas arba kitaip perleistas nuosavybėn atliekas gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamos, išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Taigi, nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuris vykdo įregistruotą individualią veiklą pagal pažymą arba vykdo veiklą įsigijęs verslo liudijimą ir iš kito gyventojo savo individualios veiklos vykdymui nuomojasi nekilnojamąjį turtą (pvz. butą, komercines patalpas, žemę ir pan.), išmokėdamas nuomotojui nekilnojamojo turto nuomos pajamas, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 procentų pajamų mokestį.
10. Teigia, jog sudarant 2018 m. balandžio 12 d. privačios žemės nuomos sutartį aukščiau cituojamos teisės normos (nutarties 9 punktas) galiojo ir jos numatė pareigą nuomininkui, išmokant nuomos pajamas, apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti pajamų mokestį. Tokiu būdu nuomotojai, žinodami galiojantį teisinį reglamentavimą, turėjo suprasti, kad iš sutartyje nurodytos nuomos kainos bus išskaičiuojamas pajamų mokestis. Atsakovas už ieškovus kaip tik ir sumokėjo pajamų mokestį 2020 m. – 675 Eur, 2019 m. – 675 Eur, 2018 m. – 720 Eur. Todėl šiomis sumomis turi būti mažinamas mokėtinas nuomos mokestis. Nuomos sutartyje šalys nesusitarė dėl kitos mokesčio mokėjimo tvarkos, taip pat nėra numatyta, jog už nuomotojus nuomininkas savo lėšomis papildomai sumoka į biudžetą 15 procentų pajamų mokestį. Priešingu atveju, atsakovui nuomos mokesčio suma per metus padidėtų vidutiniškai 675 Eur, tačiau dėl padidinto nuomos mokesčio nebuvo tartasi. Šalys susitarė dėl 4 500 Eur nuomos mokesčio, todėl ieškovai galėjo protingai tikėtis šio mokesčio sumažinimo sumokėto pajamų mokesčio dydžiu.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai J. S., D. P. ir R. Z. prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
12. Nurodo, kad teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bylos aplinkybes, tinkamai pritaikęs įstatymą, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas, grindžiamas GPMĮ interpretacijomis atsakovo naudai. Atsakovo argumentas, jog jis ieškovams sumokėjo žemės nuomos mokestį neatskaičius 15 procentų pajamų mokesčio, atsirado tik trečiais sutarties metais, kai ieškovai kreipėsi dėl žemės nuomos mokesčio sumokėjimo už 2020 m. ir teikė pretenzijas dėl laiku nevykdomos prievolės. Tokie atsakovo veiksmai akivaizdžiai rodo, kad atsakovas siekia visais įmanomais būdais išvengti jam tenkančios prievolės sumokėti žemės nuomos mokestį arba nepagrįstai ją sumažinti. Be to, atsakovas bylos nagrinėjimo metu dalies skolos neginčijo, tačiau ir jos nesumokėjo, kas taip pat rodo, jog jis elgiasi nesąžiningai ir siekia kuo ilgiau išvengti sutartinių prievolių vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinis skundas atmetamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo, kuriuo paliktas nepakeistas 2021 m. kovo 17 d. preliminarus sprendimas ir priteista iš atsakovo ieškovams 4 500 Eur skola pagal šalių sudarytą 2018 m. balandžio 12 d. privačios žemės nuomos sutartį, 210,82 Eur palūkanos, 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
16. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo galutinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas laikantis procesinės teisės normų, todėl keisti ar naikinti jo apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino surinktus įrodymus, teisingai nustatė ir įvertino reikšmingas bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų.
17. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas šalių teisiniams santykiams netinkamai taikė GPMĮ 22 straipsnio 2 dalies 2 punkto bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija su tokiu apelianto argumentu nesutinka. Pajamų mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka reglamentuojama GPMĮ V skyriuje. Pagal mokesčio mokėjimo tvarką gyventojo pajamos (įskaitant pajamas, kurios pagal šio Įstatymo nuostatas yra neapmokestinamosios) skirstomos į dvi klases – A ir B. Kaip pagrįstai nurodo ir pats apeliantas, pagal šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punktą, A klasės pajamoms priskiriamos iš nuolatinio Lietuvos gyventojo gautos su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, sporto veiklos pajamos, atlikėjo veiklos pajamos, palūkanos ir honorarai, taip pat iš nuolatinio Lietuvos gyventojo, vykdančio individualią atliekų supirkimo veiklą, už parduotas arba kitaip perleistas nuosavybėn atliekas gautos individualios ir ne individualios veiklos pajamos, taip pat iš individualią veiklą vykdančio nuolatinio Lietuvos gyventojo už nekilnojamųjų pagal prigimtį daiktų nuomą gautos pajamos, išskyrus pajamas, nuo kurių mokamas fiksuoto dydžio pajamų mokestis. Nagrinėjamu atveju už žemės nuomą atsakovo mokamas nuomos mokestis ieškovams priskiriamos A klasės pajamoms, todėl, išmokėdamas nekilnojamojo turto nuomos pajamas, atsakovas privalėjo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą 15 procentų pajamų mokestį, kaip mokestį išskaičiuojantis asmuo.
18. Apelianto tvirtinimu, jis už 2018, 2019 ir 2020 metus sumokėjo už ieškovus 2 070 Eur pajamų mokestį, kuris turi būti išskaičiuotas iš jiems mokamo nuomos mokesčio, nes nuomos sutartimi šalys nenumatė, kad už nuomotojus nuomininkas savo lėšomis papildomai sumoka į biudžetą 15 procentų pajamų mokestį. Ieškovai tvirtina priešingai ir nurodo, kad jie sumažino nuomos kainą atsakovui ir tarėsi su juo dėl pinigų sumos, kurią pageidauja gauti „į rankas“ jau atskaičius gyventojų pajamų mokestį. Taigi, tarp šalių ginčas kilo dėl to, kad jos skirtingai aiškina nuomos sutarties sąlygą dėl nuomos mokesčio nustatymo ir jo dydžio.
19. Bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193 straipsnyje bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant subjektyvųjį sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykių praktiką, elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 3, 5 dalys). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje sutarčių aiškinimo taisykles reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys.
20. Šalių sudarytos 2018 m. balandžio 12 d. privačios žemės nuomos sutarties turinys rodo, kad joje šalys iš esmės aptarė tik civilinio teisinio pobūdžio santykius, o dėl mokesčių įstatymo pagrindu kylančių prievolių vykdymo (gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM) mokėjimo) susitarė žodžiu, ką patvirtina susiklostę šalių santykiai ir atsakovo konkretūs veiksmai: sutartimi šalys sutarė dėl žemės sklypo nuomos kainos už 2018 m. – 4 500 Eur, o žemės sklypo nuomos didesnė kaina už 2019, 2020, 2021, 2022 m. turėjo būti nustatoma kiekvienais metais naujai; 2018 metais ieškovas atsakovams sumokėjo 4 500 Eur nuomos mokestį, o 2019 metais sumokėjo padidintą iki 4 800 Eur nuomos mokestį; atsakovas vykdė jam tenkančią prievolę mokėti GPM nuo ieškovams mokamo nuomos mokesčio ir 2018 bei 2019 metais minėtą mokestį apskaičiavo, išskaičiavo ir sumokėjo į valstybės biudžetą; šiuos mokėjimus ir išmokas į valstybės biudžetą atsakovas deklaravo įstatymų nustatyta tvarka; GPM už 2018 ir 2019 metus atsakovas apskaičiavo, išskaičiavo ir sumokėjo nuo šalių sulygto dydžio žemės nuomos pajamų, t. y. nuo 4 500 Eur už 2018 metus (675 Eur) ir nuo 4 800 Eur už 2019 metus (675 Eur). Jeigu, kaip tvirtina apeliantas, šalys susitarė, kad GPM bus iškaičiuotas iš ieškovams jo mokamo 4 500 Eur nuomos mokesčio už 2018 metus ir 4 800 Eur nuomos mokesčio už 2019 metus, tai tada apeliantas už 2018 metus ieškovams turėjo sumokėti 3914 Eur nuomos mokesčio, o valstybei – 587 Eur GPM, už 2019 metus ieškovams turėjo sumokėti 4175 Eur nuomos mokesčio , o valstybei – 626 Eur GPM.
21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškinant pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas dėl kainos tais atvejais, kai už pajamas, gautas pardavus turtą, turi būti mokamas gyventojų pajamų mokestis, būtina vadovautis ne tik bendrosiomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet atsižvelgti ir į mokesčių teisės normas, reglamentuojančias gyventojų pajamų mokestį bei šio mokesčio mokėjimo tvarką. GPMĮ 3 straipsnyje nustatyta, kad pajamų mokestį moka pajamų gavęs ir (arba) pajamų uždirbęs gyventojas. Taigi gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas yra fizinis asmuo, gavęs apmokestinamųjų pagal įstatymą pajamų. Dėl mokestinių prievolių vykdymo tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nurodyta, kad mokestinė prievolė valstybei struktūriškai susideda iš pareigos mokėti įstatymo nustatytą mokestį ir pareigos laikytis įstatymo nustatytos mokesčio mokėjimo tvarkos. Dėl daugumos mokesčių abi šios pareigos tenka vienam asmeniui – mokesčio mokėtojui. Tačiau yra dvejopos mokestinės prievolės atvejų, kai vienas asmuo pagal mokesčio įstatymą turi prievolę mokėti mokestį, o kitas asmuo šią prievolę faktiškai įvykdo, pervesdamas nustatyta tvarka apskaičiuotą mokestį į biudžetą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-359/2010). Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme pagal mokėjimo tvarką šio mokesčio mokėtojų pajamos suskirstytos į dvi klases – A ir B. Nuo A klasei priskirtų pajamų gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoti, išskaičiuoti ir pervesti į biudžetą privalo mokestį išskaičiuojantis asmuo, t. y. subjektas, kuriam mokesčių teisės aktuose nustatyta prievolė išskaičiuoti mokesčių mokėtojo mokestį ir sumokėti jį į biudžetą (Mokesčių administravimo įstatymo 2 straipsnio 16 punktas). Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, Lietuvos vienetas, nuolatinė buveinė arba nenuolatinis Lietuvos gyventojas, vykdantis individualią veiklą per nuolatinę bazę, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas, pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą šio Įstatymo nustatytą pajamų mokestį, jeigu šios išmokos pagal šio Įstatymo nuostatas nėra priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
22. Atsižvelgiant į nutarties 20 punkte nurodytas aplinkybes ir 21 punkte nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą, vertinant tikruosius sutarties šalių ketinimus, akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju atsakovas, pervesdamas visą sutartą su ieškovais žemės nuomos kainą ieškovams du metus iš eilės, šiais savo veiksmais pripažino, kad nuo žemės nuomos pajamų ieškovams priskaičiuojamą GPM moka jis. Tokiu veikimu atsakovas sutiko su tuo, jog žemės nuomos mokestis sutartyje yra nurodytas jau išskaičiavus (atėmus) GPM. Pažymėtina, kad atsakovas yra ūkininkas, vykdantis žemės ūkio veiklą, yra sudaręs ir vykdęs ne vieną žemės nuomos sutartį, jam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Todėl sudarydamas sutartį atsakovas žinojo (turėjo žinoti) su žemės nuoma susijusias pareigas, įskaitant ir GPM mokėjimo tvarką, ką pagrįstai ir teisėtai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.
23. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias sprendžiant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176 – 185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, todėl tenkindamas ieškinį priėmė teisėtą ir byloje surinktais bei įvertintais įrodymais pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 185, 263 straipsniai, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Ieškovai atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašė priteisti iš atsakovo jų patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokių duomenų nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų 2021 m. liepos 30 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.