- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- I-10143-596/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolita Rasiukevičienė
- Pareiškėjas
- N. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.1Turtinė žala
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo N. G. (N. G.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. G. prašo teismo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir KD prie TM), Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 11 692,28 Eur turtinei ir 20 400 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2011-10-04 iki 2012-08-24 buvo laikomas Šiaulių TI kameroje Nr. 41 nežmoniškomis, kankinimui prilygstančiomis sąlygomis, kurios neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų. Šiaulių TI kameros Nr. 41 plotas yra 23,1 m², gyvenamasis plotas – 20 m², šiame plote neteisėtai įrengti 4 dviaukščiai, metaliniai savadarbiai gultai (2 m²), vienas stalas (1 m²) ir kėdė (0,1 m²), sanitarinis mazgas (3 m²), todėl vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktais nustatyto minimalaus 3,6 m² kameros ploto. Kameroje nėra spintelių, po lovomis įrengtų dėžių, todėl asmeninius daiktus tenka dėti ant grindų, kur yra tarakonų. Kadangi nėra įrengta dviejų privalomų suolų arba taburečių, pareiškėjui teko valgyti atšalusį maistą. Kameroje tarp baldų buvo nejudinamai įtvirtintas stalas, nebuvo praėjimo tarp baldų, vietos atsistoti kameroje buvo tik sanitariniame mazge. Nurodo, kad kameroje turi būti įrengtos pritvirtintos prie grindų metalinės lovos, bet ne gultai, viena lova negali būti skirta dvejiems ar daugiau asmenų, tai pažeidžia asmens teisę į privatumą. Pažeista pareiškėjo teisė miegoti ant lovos, kadangi lova eksploatuojama ilgiau kaip 10 m., Šiaulių TI administracija įrengė perteklinius savadarbius gultus. Šiaulių TI nesinaudoja Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir SVĮ) 29 str. 1 d. įtvirtinta galimybe leisti kalinamiems asmenims pasivaikščioti keletą kartų per dieną ar pasivaikščioti ilgiau kaip vieną valandą. Pažymėjo, kad veiklos už kameros ribų nėra. Sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto neatskirtas, jis neturi atskiros oro šalinimo sistemos, ventiliacijos sistemos nėra, todėl kameroje tvyro tualeto smarvė. Kameros langas uždengtas dvejomis grotomis, kameroje tamsu, vasaros metu sunku langą atidaryti, o žiemos metu – uždaryti, dėl to nebuvo užtikrinamas privalomas vėdinimo, temperatūros ir drėgmės režimas. Kameroje drėgna, sienos šlapios nuo kondensato, galimybių valyti kamerą nėra, valymo ir dezinfekavimo priemonės pareiškėjui nebuvo išduotos, todėl yra pelėsis. Grindys suirusios, betonas išdaužytas, todėl nėra lengvai valomos. Yra pelių ir tarakonų. Pareiškėjo sveikata nė karto nebuvo patikrinta. Šiaulių TI nėra sanitarinės švaryklos. Karantine asmenys laikomi nežmoniškomis sąlygomis 4–8 h, tačiau per tą laiką nei jų sveikatos, nei galimo apsikrėtimo užkrečiamosiomis ligomis ar parazitais niekas netikrina. Muilas, rankšluostis, dantų pasta, dantų šepetėliai bei skutimosi priemonės pareiškėjui nebuvo išduoti, buvo išduodamas tik vienas tualetinio popieriaus ritinėlis, vanduo kameroje šaltas. Minkštasis lovos inventorius yra purvinas, blizgantis nuo įsigėrusių į medžiagą kūno riebalų ir prakaito, kadangi jis yra tik dezinfekuojamas, bet neišvalomas. Šiaulių TI nėra rūbų skalbimo ir skalbinių džiovinimo galimybių, dėl to pareiškėjas yra priverstas rūbus skalbti rankomis ir džiovinti gyvenamosiose kamerose, tačiau išskalbti rūbai pūva, kameroje kaupiasi drėgmė ir veisiasi pelėsis.
Nurodo, kad neturėjo galimybės naudotis virtuve ir pats gamintis maistą. Šiaulių TI buvo šaltas vanduo, priešingai negu Šiaulių TI kalinamoms moterims, todėl mano, kad buvo diskriminuojamas pagal lytį. Pareiškėjo atžvilgiu buvo taikomi apribojimai, kurie negalėjo būti suteikiami nepripažintus jo kaltės, t. y. buvo suteikiamas tik 1 val. trukmės pasivaikščiojimas, gaudavo tik iki 2 val. trukmės trumpalaikius pasimatymus, o ilgalaikiai pasimatymai nebūdavo suteikiami. Teigia, kad teisės aktuose nustatyti fiziologinių mitybos normų skirtumai yra diskriminuojančio pobūdžio, kadangi pareiškėjo asmeninių fiziologinių mitybos poreikių viso kalinimo metu niekas nenustatinėjo. Pažymėjo, kad KD prie TM patvirtino diskriminacinius valgiaraščius, nustatantys skirtingas maitinimo normas ir racionus ne įstatyme numatytais pagrindais. Pareiškėjas sportuoja, jo fiziologiniai maisto poreikiai yra dvigubai didesni negu teisės aktuose nustatytose „fiziologinės mitybos normose“, dėl to nuolat jautė alkį, kadangi papildomo maisto davinio, priešingai negu dirbantis asmuo, negaudavo.
Nurodo, kad jam nebuvo mokamos socialinės pašalpos ir nebuvo teikiama tikslinė pašalpa, nebuvo teikiamos išmokos iš įkalinimo įstaigos lėšų, jis nebuvo aprūpintas darbu ir darbinėmis pajamomis. Nurodo, kad turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos privalo išlaikyti, tačiau iš jo buvo atimta galimybė vykdyti savo pareigas šeimai.
Dėl draudimo palaikyti šeimos ir socialinius ryšius nurodo, kad jam nebuvo leidžiami ilgalaikiai pasimatymai, o trumpalaikiai pasimatymai su šeima, kontaktai telefonu buvo apriboti, kadangi reikėjo išankstinio leidimo. Pažymėjo, kad galimybių prašyti trumpalaikių pasimatymų nebuvo, kadangi pasimatymas per stiklą mažametį vaiką traumuoja psichologiškai. Kalinimo metu pareiškėjui nebuvo leidžiama bendrauti laiškais su kitose įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis. Įkalinimo įstaigoje nėra įrengti tinkami pasimatymų kambariai.
Kadangi Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymą privalėjo veikti, patyrė skaudžius išgyvenimus, nerimą dėl artimųjų, dvasinius sukrėtimus, kurie pasireiškė psichologiniais išgyvenimais (neviltimi, pažeminimu, bejėgiškumu, skriaudos jausmu, liūdesiu), ir dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 20 400 Eur, bei turtinę žalą, kurią vertina 11 692,28 Eur. Nurodo, kad turtinė žala yra pareiškėjui neišduotų higienos, kitų materialinio buitinio aprūpinimo priemonių, trūkstamų baldų, privalomos įrengti tvarkingos įrangos vertė, diskriminacinio maitinimo verčių skirtumas, nesuteiktos darbinės pajamos, bei kitos atsakovės ir jos atstovų neteisėtai sutaupytos lėšos, t. y. Šiaulių TI parama, kurios ji nerealizavo, socialinė parama ar pašalpa iš socialinės paramos suimtiesiems ir nuteistiesiems fondų. Pareiškėjas patirtą žalą taip pat grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (b. l. 45–72).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių TI, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį, kurį praleido Šiaulių TI nuo 2011-10-04 iki 2012-08-24, tačiau skundą teismui pateikė praėjus nepagrįstai ilgam laiko tarpui, apie pažeistas teises privalėjo žinoti ir suvokti, kai šie pažeidimai pasireiškė, nepateikė jokių duomenų, jog pažeidimo metu nežinojo ir negalėjo žinoti apie savo teisių pažeidimus, todėl prašo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams. Nurodo, kad nuo 2011-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), kuri nustato tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimus. KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Pažymėjo, kad teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, todėl preziumuoja, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas turi būti dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.
Atkreipia dėmesį į tai, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tą pačią parą nėra pastovus, todėl tai turi įtakos vienam asmeniui tenkančios ploto normos kameroje kaitai. Pabrėžia, kad EŽTT praktikoje nėra konkrečiai nustatyta, koks konkretus plotas turėtų būti skirtas kalinamajam, o vien tik mažesnio ploto suteikimas kalinamajam ne visada savaime suponuoja išvadą, jog pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencijos) 3 str.
Dėl kamerų įrengimo atitikimo higienos reikalavimams nurodo, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI kamerose nebuvo atlikta patikrinimų dėl kamerų atitikimo higienos normos reikalavimams. Pabrėžia, kad Šiaulių TI gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus bei duris, langai yra skaidraus stiklo, ir tai atitinka HN 76:2010 nustatytus reikalavimus. Mikroklimato parametrai kamerose priklauso nuo kamerų įrengimo, jose esančių asmenų skaičiaus ir kitų aplinkybių. Kadangi Šiaulių TI dėl pastato statuso negali būti atliekami rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbai, Higienos normos HN 76:2010 reikalavimai, susiję su šiais darbais netaikytini ir įstaiga negali būti pripažįstama atsakinga dėl nustatomų šių reikalavimų pažeidimų. Pažymėjo, kad Šiaulių TI įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, todėl kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi. Informavo, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) vykdoma vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais ir jų nustatytais reikalavimais bei medicinos normomis.
Dėl kamerų remonto nurodo, kad kamerų remontas Šiaulių TI atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, bei gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji patys piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, todėl suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti remontą.
Dėl kamerų įrengimo nurodo, kad Šiaulių TI režiminio korpuso gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis HN 76:2010 ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų KD prie TM direktoriaus 2009-07-10 įsakymu „Dėl Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. V-176 (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) nustatytais reikalavimais. Gyvenamosiose kamerose yra atitinkamas inventorius, įrengtas dirbtinis apšvietimas, sanitarinis mazgas, šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, kas užtikrina kameroje kalinčių asmenų privatumą. Gyvenamosiose kamerose įrengti klozetai, todėl pareiškėjo įvardijamas tariamas trūkumas nebuvo užfiksuotas atliekamų patikrinimų metu.
Dėl pasivaikščiojimų nurodo, kad Šiaulių TI ant režiminio pastato stogo yra įrengtas 21 pasivaikščiojimo kiemelis, kurių dydis – nuo 17,31 m² iki 22,44 m², ir į kuriuos vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pareiškėjo argumentai dėl per ankštų pasivaikščiojimo kiemelių yra nepagrįsti, kadangi atsakovas neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų, o priešingai – veikė pagal galiojančius teisės aktus, t. y. atsižvelgiant į SVĮ 29 str., Šiaulių TI direktoriaus 2010-08-16 įsakymą Nr. 1/01-186 „Dėl pasivaikščiojimų gryname ore trukmės nustatymo suimtiesiems ir nuteistiesiems“, Eksploatavimo taisykles.
Dėl laikymo kartu su rūkančiais asmenimis nurodo, kad Tabako kontrolės įstatymo (toliau – ir TKĮ) 19 str. 1 d. 3 p., HN 76:2010 6, 14 p., laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tai, kad suimtieji ir nuteistieji būtų laikomi atskirai, nei įstatymai, nei Šiaulių TI priimti vidiniai teisės aktai nenustato. Šiaulių TI pareigūnai išsiaiškina naujai į įstaigą atvykusių asmenų žalingus įpročius ir, jų pageidavimu, juos paskiria į dviejų tipų kameras – rūkančiųjų ir nerūkančiųjų. Pareiškėjas Šiaulių TI nepateikė jokių pretenzijų, susijusių su rūkymu, todėl atsakovės atstovas negali būti laikomas atsakingu, jei asmenys sąmoningai nuslepia, manipuliuoja ar teikia melagingą informaciją apie savo žalingus įpročius ir dėl to yra laikomi rūkančiųjų/nerūkančiųjų gyvenamosiose patalpose.
Dėl asmenų užimtumo organizavimo nurodo, kad SVĮ 42 str., Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 98 p. nustato suimtųjų užimtumo organizavimo tvarką. Pažymėjo, kad Šiaulių TI vykdomos įvairios programos, užimtumo renginiai, kurie nėra priverstiniai. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl dalyvavimo atsakovės atstovo organizuojamuose renginiuose, neturi.
Dėl sąlygų asmens higienai nurodo, kad Šiaulių TI tinkamai įgyvendina suimtųjų ir nuteistųjų teisę naudotis dušu pagal reglamentuojančias teisės normas: Šiaulių TI įrengtos 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į pirtį vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, kuriems kiekvieną kartą išduodamas atskiras muilo gabalėlis.
Nurodo, kad Šiaulių TI, rėžiminiame korpuse esančių paskirstymo kamerose Nr. 1–9 suimtieji (nuteistieji) laikomi iki jiems bus atlikta medicininė apžiūra bei sanitarinis švarinimas, kurį atlikus, asmenys skirstomi į gyvenamąsias kameras, utėlėtų ir niežais sergančių asmenų daiktai bei drabužiai ir nukenksminami. Nurodo, kad pareiškėjo teiginiai, jog įstaigoje nevykdomas atvykusių asmenų švarinimas, dėl ko jam kilo grėsmė užsikrėsti utėlėmis ar kitomis ligomis, dėl per trumpo maudymosi laiko ar per didelio kiekio asmenų maudantis, nepagrįsti jokiais įrodymais, o priešingai, prieštarauja byloje surinktai medžiagai.
Dėl švaros ir tvarkos kamerose, graužikų naikinimo nurodo, kad Šiaulių TI laikosi atitinkamuose teisės aktuose įtvirtintų higienos normų. Pažymėjo, kad patiems kamerose esantiems asmenims nustatyta pareiga rūpintis švara ir tvarka patalpoje. Šiaulių TI neturi galimybės visas gyvenamąsias kameras aprūpinti valymo inventoriaus komplektu, tačiau jis visada išduodamas, jeigu suimtieji (nuteistieji) paprašo. Atsakovas neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenustatytų apribojimų.
Informuoja, kad patalpų priežiūra atliekama pagal 2011-12-30 patvirtintą grafiką Nr. 20/01-2719 „Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizacijos grafikas 2012–2013 m.“.
Dėl sveikatos priežiūros paslaugų nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia bendro pobūdžio prielaidomis, neįrodo jo jokiais pagrįstais faktais ar įrodymais, todėl pretenzijos Šiaulių TI sveikatos priežiūros tarnybai neturi pagrindo.
Dėl aprūpinimo būtinomis higienos priemonėmis ir patalyne nurodo, kad Šiaulių TI yra įrengtos 2 dezinfekavimo kameros, kuriose kasdien dezinfekuojama po 4 partijas minkšto inventoriaus. Šiaulių TI laikosi SVĮ 44 str., HN 76:2010 nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas buvo aprūpinamas higienos priemonėmis ir patalyne. Pažymėjo, kad jokie teisės aktai nenustato, kad laisvės atėmimo vietose kalinamiesiems būtų sudarytos sąlygos skalbtis ir džiovintis rūbus jų gyvenamosiose kamerose.
Nurodo, kad Šiaulių TI Socialinės paramos fondo suimtiesiems nėra. Pareiškėjas jo laikymo Šiaulių TI laikotarpiu turėjo suimtojo statusą, į įstaigos administraciją dėl socialinės paramos skyrimo ir galimybės nemokamai išsiskalbti nesikreipė, įstaiga neveikė išimtinai neigiamai prieš pareiškėją, todėl Šiaulių TI veiksmai negali būti vertinamai kaip pažeidžiantys galiojančius teisės aktus.
Dėl maisto raciono ir energetinio vertingumo nurodo teisės aktus, reglamentuojančius nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo tvarką. Duomenų apie tai, jog būtent pareiškėjui Šiaulių TI buvo tiekiamas teisės aktų reikalavimų neatitinkančios energinės vertės maitinimas, įstaiga neturi, jų nepateikė ir pareiškėjas. Pareiškėjo reikalavimas, grįstas samprotavimais, nesudaro pagrindo konstatuoti teisės aktų reikalavimų netinkamo vykdymo, o dokumentinė medžiaga rodo, jog maisto raciono energetinės vertės neatitikimas reikalavimams galėjo būti konstatuotas tik kaip vienetinis atvejis arba dėl maisto produktų tiekėjų produkcijos, tiekiamos maisto gamintojui, neatitikimo deklaruojamai kokybei.
Dėl pasimatymų ir bendravimo galimybių apribojimo nurodo, kad teisės aktai nustato skirtingą pasimatymų suteikimo tvarką nuteistiesiems ir suimtiesiems, tačiau pastarųjų atžvilgiu jie negali būti palyginamoje situacijoje su nuteistaisiais, kurie laikomi pataisos namuose, kadangi jų kalinimo tvarka ir aplinkybės iš esmės skiriasi. Nurodo, kad pareiškėjo argumentai dėl ilgalaikių pasimatymų draudimo Šiaulių TI neturi teisinio pagrindo, kadangi Šiaulių TI ilgalaikiai pasimatymai dėl įstaigos specifikos neteikiami. Trumpalaikių pasimatymų suteikimas/nesuteikimas nepriklauso nuo Šiaulių TI administracijos, o nuo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo bei nuo asmens, atvykusio pasimatyti su suimtuoju, rašytinio prašymo suteikti pasimatymą. Pažymėjo, kad trumpalaikiai pasimatymai su artimaisiais yra suimtųjų teisė, o ne pareiga, todėl atsakovės atstovas negali būti atsakingas už tai, kad suimtieji patys nesinaudoja jiems suteiktomis teisėmis.
Pažymėjo, jog pareiškėjas nesikreipė į įstaigos administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl to, kad jam ar kitiems nuteistiesiems nesudaromos sąlygos pasirūpinti švara ir tvarka gyvenamojoje patalpoje, sanitariniame mazge, dėl kameros perpildymo, dėl netinkamos dezinfekcijos ar dezinsekcijos vykdymo ar kitų jo laikymo sąlygų. Pareiškėjas visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių, nenurodė priežastinio ryšio tarp jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, nepateikė duomenų apie savo sutrikdytą sveikatos būklę, kitas fizines bei psichines savybes, skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai, kad pareiškėjas patyrė stresą ir nepatogumus, kai buvo patalpintas į Šiaulių TI kamerą yra natūralu, nes kiekvienam sulaikytam asmeniui tai sukelia diskomfortą ar stresą.
Prašo atsižvelgti į tai, kad pagal galimybes siekia įgyvendinti galiojančius teisės aktus, jog nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto išimtinai prieš pareiškėją, pareiškėjo laikymas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis buvo su pertraukomis ir tik periodinis, neigiamas veikimas buvo mažareikšmis ir nesukėlęs ilgalaikių neigiamų pasekmių. Pareiškėjas patirtą žalą taip pat grindžia Konstitucinio Teismo jurisprudencija, LVAT ir EŽTT suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (b. l. 78–93).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nurodė, kad yra įgaliota atstovauti valstybei tik tada, kai žala atsirado dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas žalos nekildina iš neteisėtų teismo veiksmų, todėl atsakovės atstovė dėl kitų skunde nurodytų argumentų nepasisakė (b. l. 152–153).
Pateiktame atsiliepime Lietuvos valstybė, atstovaujama KD prie TM, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kalėjimų departamentą nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo. Teigė, kad pareiškėjas nepasinaudojo BVK 183 str. nustatyta privaloma bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų apskundimo tvarka. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepagrįstai ilgai negynė savo teisių – skundą teismui dėl žalos atlyginimo pateikė tik 2015-07-16, t. y. praėjus beveik 3 metams nuo ginčui aktualaus laikotarpio, todėl prašo taikyti ieškinio senatį.
Pabrėžė, kad pareiškėjas Šiaulių TI buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, jokių išimčių, kad būtų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi sujos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Nurodė, kad pareiškėjas turtinės žalos nepatvirtino jokiais įrodymais. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir savo samprotavimais.
Paaiškino, kad KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Nuo 2010-04-30 įsigaliojusios redakcijos (2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85) Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv. m gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose. HN 76:2010 2 p. nustato, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.
Nurodo, kad suimtųjų asmenų aprūpinimą maistu reglamentuoja SVĮ 44 str. 5 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos mitybos normos, KD prie TM direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. SVĮ 44 str. 1, 2 d. reglamentuoja suimtųjų materialinį buitinį aprūpinimą.
Pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 109 p. nustato, kad suimtieji privalo laikytis asmens higienos, dėvėti tvarkingus drabužius pagal sezoną, kamerose palaikyti tvarką ir švarą, per tris mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą siuntinį bei neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais bei rašymo popieriumi (SVĮ 24 str. 1 d.).
Nurodo, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymo Nr. IR-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.2 p. patvirtintos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Normų pastabų 7 p. išvardytas inventorius, kuris išduodamas nuteistiesiems (suimtiesiems).
Nurodo, kad Šiaulių TI nekyla pareiga suteikti ilgalaikius ar trumpalaikius pasimatymus, kadangi asmenys, kurių laisvė suvaržyta, pirmiausia turi išreikšti savo valią, pasimatymų suteikimas neturi prieštarauti teisės aktams.
Pareiškėjas teismui nepateikė jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą žalą, remiasi abstrakčiais teiginiais, nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis konkrečiai apskaičiuotas, todėl mano, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi galimai siekdamas pasipelnyti. Atsakovės atstovo nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjui turėtų būti taikoma satisfakcija už patirtą žalą (b. l. 155–160).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-10-04 iki 2011-11-09, nuo 2011-11-21 iki 2011-11-22, nuo 2011-11-25 iki 2011-12-09, nuo 2011-12-15 iki 2011-12-16, nuo 2011-12-23 iki 2012-01-25, nuo 2012-01-30 iki 2012-02-03, nuo 2012-02-07 iki 2012-02-21, nuo 2012-02-27 iki 2012-03-05, nuo 2012-03-09 iki 2012-03-21, nuo 2012-03-23 iki 2012-04-18, nuo 2012-04-20 iki 2012-04-25, nuo 2012-05-40 iki 2012-05-16, nuo 2012-05-18 iki 2012-05-28, nuo 2012-05-30 iki 2012-06-06, nuo 2012-06-18 iki 2012-06-30, nuo 2012-07-01 iki 2012-08-14, nuo 2012-08-23 iki 2012-08-24 buvo laikomas kameroje Nr. 41, kurios plotas – 23,1 m² (b. l. 95–96). Laikotarpiu nuo 2011-10-04 iki 2015-07-16 pareiškėjas Šiaulių TI direktoriui pateikė prašymą bei skundą dėl laikymo sąlygų įstaigoje (b. l. 97), t. y. 2012-03-20 pateikė pranešimą, kad nesutinka su 2012-03-09 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 196 patvirtintais taisyklių pakeitimais, ir dėl to paskelbė apie badavimą (b. l. 98, 99), kurį nutraukė 2012-03-28 (b. l. 100, 101), bei 2012-08-10 skundą, kuriame nurodo, kad atidavė skalbti patalynę į Šiaulių TI skalbyklą ir jam nebuvo grąžinti skalbiniai (b. l. 102), tačiau 2012-08-10 prašymu nurodė, kad skalbinius gavo (b. l. 103).
Pareiškėjas savo reikalavimą priteisti jam neturtinę žalą grindžia netinkamomis jo laikymo Šiaulių TI sąlygomis.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 str. 1 d. nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 str. 1 d. atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 str. prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. CK 6.250 str. 1 d. nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pareiškėjas 2015-09-14 patikslintame skunde prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2011-10-04 iki 2012-08-24, atsakovės atstovai Šiaulių TI ir KD prie TM pareiškėjo reikalavimui prašo taikyti CK 1.125 str. 8 d. nustatytą ieškinio senatį.
CK 1.124 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 str. 8 d. nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. CK 1.127 str. 1 d. nustato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o 5 d. nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kaip nustatyta bylos medžiaga, pareiškėjas Šiaulių TI buvo nuo 2011-10-04 iki 2011-11-09, nuo 2011-11-21 iki 2011-11-22, nuo 2011-11-25 iki 2011-12-09, nuo 2011-12-15 iki 2011-12-16, nuo 2011-12-23 iki 2012-01-25, nuo 2012-01-30 iki 2012-02-03, nuo 2012-02-07 iki 2012-02-21, nuo 2012-02-27 iki 2012-03-05, nuo 2012-03-09 iki 2012-03-21, nuo 2012-03-23 iki 2012-04-18, nuo 2012-04-20 iki 2012-04-25, nuo 2012-05-10 iki 2012-05-16, nuo 2012-05-18 iki 2012-05-28, nuo 2012-05-30 iki 2012-06-06, nuo 2012-06-18 iki 2012-06-30, nuo 2012-07-01 iki 2012-08-14, nuo 2012-08-23 iki 2012-08-24. Prašo priteisti žalą už laikotarpį nuo 2011-10-04 iki 2012-08-24, skundą teismui išsiuntė paštu 2015-07-13 (žyma ant voko), t. y. yra akivaizdžiai praleidęs terminą reikšti reikalavimą atlyginti žalą, patirtą nuo 2011-10-04 iki 2012-07-12.
CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Pagal CK 1.131 str. 1 d. ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Atsižvelgiant į atsakovės reikalavimą taikyti ieškinio senatį ir CK 1.125 str. 8 d. nuostatą, kad reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas, taip pat CK 1.127 str. 5 d., į tai, kad skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI pareiškėjas teismui pateikė 2015-07-13 (žyma ant voko), pareiškėjo reikalavimas priteisti neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2011-10-04 iki 2012-07-12 negali būti tenkinamas. Pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą nėra: CK 1.131 str. 2 d. nustato, kad jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistojo teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK ir kiti įstatymai nenumato aplinkybių, kurias nustačius yra pagrindas pasibaigusį ieškinio senaties terminą atnaujinti, taip pat nėra įvardinti ir kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant išimtinai tik į pareiškėjos interesus: kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Pritaikius ieškinio senatį, byloje vertinamas laikotarpis, kai pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2012-07-13 iki 2012-08-24 (b. l. 95–96).
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 19 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 p. nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p. nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 p., įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes, esant mažesniam plotui, neišvengiamai blogėja visos gyvenimo sąlygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sąlygomis laikomas ilgesnį laiką. Konvencijos 3 str. nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (EŽTT 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96; EŽTT 2001-07-24 sprendimas byloje V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčijamu laikotarpiu, pritaikius ieškinio senatį, buvo laikomas Šiaulių TI kameroje Nr. 41, kurios plotas – 23,1 m², laikotarpiu 2012-07-13 iki 2012-07-17, nuo 2012-07-20 iki 2012-07-24, 2012-07-26, nuo 2012-08-10 iki 2012-08-13, kai kameroje buvo 7 asmenys (asmeniui teko 3,3 m² ploto); 2012-07-25, 2012-07-27, nuo 2012-07-30 iki 2012-08-01, 2012-08-09, 2012-08-23, kai kameroje buvo 6 asmenys (asmeniui teko 3,85 m² ploto); nuo 2012-07-28 iki 2012-07-29, nuo 2012-08-02 iki 2012-08-08, 2012-08-24, kai kameroje buvo 5 asmenys (asmeniui teko 4,62 m² ploto); nuo 2012-07-18 iki 2012-07-19, 2012-08-14, kai kameroje buvo 4 asmenys (asmeniui teko 5,77 m² ploto). Taigi pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu, išskyrus laikotarpius nuo 2012-07-18 iki 2012-07-19, 2012-07-25, nuo 2012-07-27 iki 2012-08-09, 2012-08-14, nuo 2012-08-23 iki 2012-08-24, kai kameros plotas atitiko nustatytus teisės aktų reikalavimus, ir nuo 2012-08-15 iki 2012-08-23, kai pareiškėjas nebuvo kalinamas Šiaulių TI, nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą kameroje, kurioje jam tenkantis kameros plotas būtų ne mažesnis nei nustatytas KD prie TM direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatyto dydžio (3,6 m²), t. y. Šiaulių TI 15 dienų neveikė taip, kaip pagal įstatymus turėjo veikti, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Pareiškėjo nusiskundimus dėl baldų matmenų, t. y. dėl 4 dviaukščių, metalinių savadarbių gultų (2 m²), stalo (1 m²), kėdės (0,1 m²), sanitarinio mazgo (3 m²), teismas vertina kaip aplinkybę, akivaizdžiai didinančią kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, trūkumą ir todėl kilusio ginčo kontekste vertinamą kaip pareiškėjui palankią, sprendžiant jo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo pagrįstumo klausimą.
Pareiškėjas teigia, kad jis Šiaulių TI buvo laikomas nežmoniškomis, kankinimui prilygstančiomis sąlygomis, kurios neatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų, ir dėl to patyrė turtinę ir neturtinę žalą.
LVAT yra išaiškinęs, kad atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (LVAT 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (LVAT 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Taigi, nagrinėjamoje byloje yra vertinama, ar pareiškėjo skunde nurodyti Higienos normos HN 76:2010 pažeidimai yra pagrįsti.
Pareiškėjas teigia, kad kamera Nr. 41 nepritaikyta vėdinimui, joje neįrengta patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema, sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto neatskirtas, todėl kameroje tvyro tualeto smarvė.
Pažymėtina, kad atsiliepime Šiaulių TI patvirtino, kad gyvenamosios kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus bei duris, sanitarinis mazgas yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele, praėjimas atitvertas durimis arba erdves skiriančia užuolaida, todėl abejoti valstybės institucijos paaiškinimais nėra pagrindo. Nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka HN 76:2010 21 p. ir KD prie TM direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p., ventiliacijos sistema Šiaulių TI atitinka HN 76:2010 24 p., todėl šie pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais.
Pareiškėjo teigimu, kameroje buvo tamsu, drėgna, sienos šlapios, veisėsi pelėsis.
Remiantis HN 76:2010 23, 24, 26 p., gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra, santykinė drėgmė ir oro judėjimo greitis pateikti lentelėje, t. y. šiltuoju metų laiku kameroje turi būti 18–28, o šaltuoju – 18–22 laipsniai temperatūros, santykinė drėgmė šiltuoju metų laiku – 35–65 %, o šaltuoju – 35–60%, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %, mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. Gyvenamosios patalpos turi būti kiekvieną dieną valomos drėgnuoju būdu, ant sienų ir lubų neturi būti pelėsių (56 p.).
Pažymėtina, kad Šiaulių TI teismui pateikė Šiaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktus (b. l. 136–150), kurie ginčui neaktualūs, kadangi pritaikius ieškinio senatį, byloje vertinamas laikotarpis, kai pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI nuo 2012-07-13 iki 2012-08-24, o patikrinimai Šiaulių TI buvo atlikti ne vertinamuoju laikotarpiu bei kamerose, kuriose nekalėjo pareiškėjas. Kaip matyti iš Šiaulių TI atsiliepimo bei Šiaulių TI 2015-10-05 pažymos Nr. 62/08-964 (b. l. 78–93, 104–107), nors Šiaulių TI ir nurodė, kad gyvenamosiose kamerose yra įrengtas dirbtinis apšvietimas, byloje nėra duomenų, patvirtinančių tinkamą apšvietos koeficientą ir dydį kameroje dienos ir nakties metu. Be to, Šiaulių TI nepateikė jokių duomenų apie atliktus šilumos, drėgmės ir apšvietos matavimus bei pelėsio buvimo kameroje Nr. 41, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo teiginiai pagrįsti ir Šiaulių TI pažeidė HN 76:2010 23, 24, 26, 56 p. reikalavimus.
Pareiškėjas teigia, kad kameros grindys suirusios, betonas išdaužytas, dezinfekavimo priemonės neišduodamos, todėl nėra galimybės grindų lengvai valyti.
Remiantis Higienos normos HN 76:2010 28 p., laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos. Pagal Higienos normos HN 76:2010 58 p., tvarkyti kameras privalo patys nuteistieji bei suimtieji, kuriems yra išduodamas reikalingas inventorius ir valymo priemonės. Kaip matyti iš Šiaulių TI atsiliepimo bei Šiaulių TI 2015-10-05 pažymos Nr. 62/08-964 (b. l. 78–93, 104–107), valymo inventorius bei priemonės į kameras išduodamas pagal suimtųjų (nuteistųjų) prašymas. Atsižvelgiant į tai, kad patys nuteistieji ir suimtieji yra atsakingi už kamerų valymą ir tvarką, į tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI dėl valymo inventoriaus išdavimo ar dėl kameros būklės, teismas pareiškėjo nurodyto abstraktaus argumento nevertina.
Pareiškėjas teigia, kad neįrengta sanitarinė švarykla.
Pagal Higienos normos HN 76:2010 VIII skyriuje nustatyti reikalavimai sanitarinės švaryklos patalpoms. Visi asmenys, patekę į laisvės atėmimo vietas, turi būti tikrinami, ar nėra utėlėti, apsikrėtę niežais (jei reikia – gydomi), ir privalo nusiprausti duše (40 p.). Sanitarinėje švarykloje turi būti įrengiamos šios patalpos: nusirengimo kambarys, dušas, dezinfekavimo kameros patalpa, apsirengimo kambarys, švarios patalynės sandėlis, valymo inventoriaus, plovimo ir dezinfekavimo priemonių laikymo patalpa (41 p.). Dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir specialiais viršutiniais drabužiais. Tokiu atveju nešvariojoje sanitarinės švaryklos pusėje asmeniniai drabužiai sudedami į plastikinius maišus ir nustatyta tvarka saugomi. Švariojoje sanitarinės švaryklos pusėje nusipraususiems duše asmenims išduodami švarūs apatiniai ir specialūs viršutiniai drabužiai (42 p.). Sanitarinės švaryklos dušinėje turi būti skysto muilo ar individualaus muilo, kiekvienam asmeniui išduodamas individualus rankšluostis. Panaudoti rankšluosčiai sudedami į drėgmei atsparias uždaras talpas (polietileno maišus) ir atiduodami skalbti (43 p.).
Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad karantine esantys asmenys laikomi nežmoniškomis sąlygomis 4–8 valandas, jiems neatliekamos medicininės patikros, dėl ko, pasak pareiškėjo, jis buvo laikomas perpildytoje kameroje kartu su asmenimis, kuriems neatlikti privalomi medicininiai patikrinimai, laikytini nekonkretūs ir nepakankamai individualizuoti. Skunde pareiškėjas nenurodė, kokie jam sveikatos sutrikimai atsirado dėl jo nurodytų pažeidimų ir jis nedetalizavo, ar jo neapžiūrėjo gydytojai, ar jis neturėjo teisės naudotis sanitarine švarykla. Pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog Šiaulių TI nebuvo galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugų, yra abstrakti ir neindividualizuota, kadangi byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl to kreipėsi į Šiaulių TI, kad sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui nebuvo suteiktos, todėl šie pareiškėjo teiginiai negali būti laikytini pagrįstais, yra abstraktūs ir nepakankamai individualizuoti.
Pareiškėjo teigimu, kameroje veisėsi tarakonai ir kiti graužikai.
Kaip matyti iš Šiaulių TI atsiliepimo bei Šiaulių TI 2015-10-05 pažymos Nr. 62/08-964 (b. l. 78–93, 104–107), patalpų deratizacija vykdoma esant poreikiui, kamerose graužikų naikinimui naudojamos lipnios juostelės, o pagal suimtųjų prašymus, deratizacija papildomai atliekama cheminiu būdu. Pažymėtina, kad Šiaulių TI teismui pateikė Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2012–2013 m. dezinfekcijos planą (b. l. 127–130), Šiaulių TI 2012–2013 m. patalpų pagrindinį valymo grafiką (b. l. 131–133), Šiaulių TI Sveikatos priežiūros tarnybos Patalpų dezinfekcijos, dezinsekcijos ir deratizavimo grafiką 2012–2013 m. (b. l. 134–135), o tai patvirtina, jog Šiaulių TI veikė nepažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 60 p. reikalavimų.
Pareiškėjas teigia, kad buvo nešvari patalynė, netinkamai valomi čiužiniai, antklodės be užvalkalų, neišduodamas antras pagalvės užvalkalas, nesudaryta galimybė išsiskalbti ir išdžiovinti skalbinius.
Higienos normos HN 76:2010 63 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas. Draudžiama laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nedezinfekuotą (neišvalytą) minkštąjį inventorių (čiužinį, pagalvę, antklodę) ir neskalbtus lovos skalbinius bei rankšluosčius perduoti kitiems asmenims (65 p.). Lovų čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, patvaraus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinių, tinkamų skalbti ir / arba dezinfekuoti įstaigoje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (66 p.). Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai turi būti keičiama atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (67 p.). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. yra nurodyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.
Iš byloje pateiktos pareiškėjo Aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 2037 matyti (b. l. 108–109, 110–111), kad pareiškėjo buvimo Šiaulių TI, ginčui aktualiu laikotarpiu pritaikius ieškinio senatį, nuo 2012-07-27 iki 2012-08-24 periodiškai buvo išduodamas čiužinys ir paklodė. Nurodytose sąskaitose pareiškėjas išreiškė savo sutikimą dėl konkretaus išduotų daiktų kiekio, patvirtindamas asmeniniu parašu išduotos patalynės kiekio grafoje. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad dėl netinkamos patalynės būtų kreipęsis į administraciją su prašymu, kad būtų tinkamai išvalyta ar pakeista nauja patalynė, kad būtų išduotas naujas čiužinys ir pan. Teismui pareiškėjas nurodė tik abstrakčias aplinkybes, jų neindividualizavo bei nepagrindė prašymais, skundais ar kreipimaisis į administraciją. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti argumentai nepatvirtina, kad Šiaulių TI neatliko HN76:2010 63, 65–67 p. nustatytų reikalavimų dėl lovos skalbinių ir patalynės. Pats pareiškėjas nurodė, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę keičiama patalynė (paklodė ir pagalvės užvalkalas), o tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 67 p. reikalavimus. Šiaulių TI nustatyta pareiga dezinfekuoti patalynę, šio fakto pareiškėjas neginčija, todėl šie jo teiginiai negali būti pripažinti pagrįstais.
Higienos normos HN 76:2010 64 p. nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Taigi, Šiaulių TI turi pareigą užtikrinti Higienos normos HN 76:2010 64 p. nustatyto reikalavimo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Šiaulių TI atsiliepime nurodė, kad kalinamųjų apatiniai drabužiai ir asmeninė patalynė iki 2012 m. buvo skalbiama nemokamai (b. l. 78–93), todėl abejoti valstybės institucijos paaiškinimais nėra pagrindo. Tai, kad pareiškėjas naudojosi laisvės atėmimo vietoje esančia skalbykla patvirtina pareiškėjo 2012-08-10 skundas, iš kurio matyti, kad pareiškėjas atidavė skalbinius į Šiaulių TI skalbyklą (b. l. 102). Be to, Šiaulių TI teismui pateikė Šiaulių TI suimtųjų (nuteistųjų) viršutinių asmeninių drabužių skalbimo ir cheminio valymo tvarkos aprašą (b. l. 120–122), kuris patvirtina, jog suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo sudaryta galimybė išsiskalbti viršutinius asmeninius drabužius. Atsižvelgiant į išdėstytą, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos sąlygos išsiskalbti ir išdžiovinti skalbinius.
Pareiškėjas teigia, kad skirtas maisto davinys neatitiko jo fiziologinių poreikių ir jis nuolat jautėsi alkanas.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos fiziologinės mitybos normos nedirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, t. y. energetinė vertė 2 298 kcal.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ 1.2 p. nustatytas skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekį vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, t. y. nustatytos valgomų produktų dalys, neto svoris (g) ne mažesnis kaip: pienas ir jo gaminiai – 196 g, mėsa ir jos gaminiai – 83 g, žuvis ir jos gaminiai – 46 g, kiaušiniai – 10 g, duonos gaminiai – 374 g, kruopos – 108 g, cukrus – 33 g, gyvuliniai riebalai – 12 g, augaliniai riebalai – 32 g, druska – 14 g, actas – 1 g, citrinos rūgštis – 0,25 g, sausi prieskoniai – 2 g, krakmolas – 1 g, arbata – 2 g, bulvės – 256 g, kitos daržovės – 238 g, vaisiai – 9 g, pomidorų padažas – 8 g. Vadovaujantis skiriamų maisto produktų vidutiniu paros kiekiu sudaromas 31 dienos valgiaraštis nedirbantiems vyrams ir maitinama pagal valgiaraštį.
Teismo vertinimu, valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Nors pareiškėjas teigė, kad jautėsi alkanas, tačiau iš esmės neneigė, kad per parą mitybos normos energinė vertė buvo mažesnė kaip 2 298 kcal. Įpareigojimų nustatyti maisto davinio energetinę vertę pagal pareiškėjo fiziologinius poreikius teisės aktai nenustato. Pareiškėjas nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, jog dienos maisto davinio praktinė energetinė vertė buvo deficitinė, t. y. mažesnė nei 2 298 kcal per parą. Nagrinėjamu atveju nepateikus tokio pobūdžio įrodymų, negalima konstatuoti, kad Šiaulių TI neužtikrino, jog būtų laikomasi nustatytų vidutinių fiziologinių maisto energetinių normų. Pažymėtina, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas nuo 2012-03-20 iki 2012-03-28 buvo paskelbęs bado streiką (b. l. 98, 99, 100, 101), tačiau teismas, nagrinėjamoje byloje pritaikęs ieškinio senatį, nurodytos aplinkybės nevertina.
Pareiškėjas teigia, kad Šiaulių TI draudė palaikyti šeimos ir socialinius ryšius, t. y. pareiškėjui nebuvo suteikiami ilgalaikiai pasimatymai, o trumpalaikius pasimatymus galėjo gauti tik su sąlyga, kad artimieji gautų rašytinį leidimą pasimatyti, buvo draudžiama bendrauti laiškais su kitose įkalinimo įstaigose esančiais asmenimis.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas 22 str. reglamentuoja pasimatymų tvarką, t. y. suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu.
Pažymėtina, kad pareiškėjo teisė į trumpalaikį pasimatymą nėra nei absoliuti, nei formali. Kiekvienu konkrečiu atveju ši teisė gali būti realizuojama pataisos įstaigos direktoriui (jo pavaduotojui) sprendžiant nuteistojo pateiktą prašymą (LVAT 2014-04-09 teismų praktikos apibendrinimas. Administracinė jurisprudencija. 2014, 26, p. 460-564). Taigi sprendimą, kuriuo atsisakoma suteikti nuteistajam pasimatymą, pareiškėjas turi teisę skųsti. Pareiškėjas teismui nenurodė konkrečių aplinkybių, kada ir su kuo jam nebuvo suteikti pasimatymai pagal paties pateiktą rašytinį prašymą. Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad jis yra vedęs, turi sūnų, prašymų, kurie patvirtintų, kad jis siekė su jais pasimatyti. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, šie pareiškėjo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti. Be to, ir pareiškėjo skundo argumentai, kad jam buvo ribojama susirašinėjimo teisės yra abstraktūs, grindžiami tik teismų praktika, tačiau neindividualizuojant konkrečių Šiaulių TI padarytų pažeidimų.
Pareiškėjo nurodyti argumentai dėl neaprūpinimo darbinėmis pajamomis yra abstraktūs, nekonkretūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nenurodė, kada ir kokio darbo dirbti jis pageidavo, ar Šiaulių TI šį prašymą atmetė. Vien tik abstraktus teismo praktikos ir teisės aktų išvardijimas, nesusiejant su konkrečiais pareiškėjo teisių pažeidimais, negali patvirtinti, kad Šiaulių TI pareiškėją diskriminavo, ribojo jo teises ar jį žemino.
Pareiškėjas teigia, kad kamera Nr. 41 įrengta netinkamai.
Kaip matyti iš Šiaulių TI teismui pateiktos 2015-10-05 pažymos Nr. 62/08-964, gyvenamosiose kamerose yra: pritvirtinta prie grindų metalinė lova (vienam asmeniui – 1 vnt.); spintelė (1 vnt.); stalas (1 vnt.); taburetė (vienam asmeniui – 1 vnt.) arba 2 vnt. stalo ilgio suoliukų patalpai, kurių gali būti ir mažiau; maisto produktų spintelė arba lentyna (1 vnt.); sieninė viršutinių drabužių pakaba (1 vnt.); šiukšlių dėžė (1 vnt.); sanitarinis mazgas (1 vnt.); veidrodis, tualeto reikmenų spintelė sanitariniame mazge (1 vnt.). Lovų galvūgaliuose pritvirtintos OSB plokštės (b. l. 104–107). Teismas neturi pagrindo abejoti, jog kamera Nr. 41 galėjo buvo įrengta kitaip, nei Šiaulių TI nurodo 2015-10-05 pažymoje Nr. 62/08-964. Nurodytas kameros įrengimas atitinka Eksploatavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, todėl šie pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jog tai, kad kameroje nebuvo įrengta dėžė asmeniniams daiktas sudėti, nereiškia, jog Šiaulių TI nesilaikė Eksploatavimo taisyklių 14.6 p reikalavimų, kadangi Šiaulių TI kyla ne pareiga, bet teisė tokias dėžes įrengti kamerose.
Pareiškėjas nurodo, kad veiklos už kameros ribų nėra, jis turėjo teisę tik į vienos valandos, bet ne 8 valandų, trukmės pasivaikščiojimus gryname ore.
SVĮ 22 str. 1. d. nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Šiaulių TI direktoriaus 2010-08-16 įsakymo Nr. 1/01-186 1.1. p. yra nustatyta kasdien vienos valandos pasivaikščiojimo gryname ore trukmė suimtiesiems ir nuteistiesiems (b. l. 112). Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde neginčija, kad jam kasdien buvo užtikrinamas vienos valandos pasivaikščiojimas gryname ore, tai atitinka SVĮ 22 str. 1 d., todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore buvo užtikrinta, o pareiškėjo argumentas, kad jam turėjo būti suteikiamas 8 val. pasivaikščiojimas, atmetamas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas teigia, kad Šiaulių TI jam neišdavė būtinų higienos prekių, neužtikrino materialinio ir buitinio aprūpinimo ir dėl to jam kilo turtinė žala.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ 1.4 p. patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, gydomų laisvės atėmimo vietų ligoninėse bei gydymo ir pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos. Pagal šias normas mėnesiui turi būti skiriamos tokios higienos prekės: skalbiamasis muilas (200 g), tualetinis muilas (100 g), tualetinis popierius (1 rulonas). Šių normų 7 p. nustatyta, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.).
KD prie TM direktoriaus 2009-07-09 įsakymu Nr. V-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių parduotuvėms privalomų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimentų ir kainų kontrolės taisyklėse nėra nustatytų minimalių prekių kainų. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Šiaulių TI parduotuvėje buitinių prekių komplekto kaina būtų apie 3,6 Eur: muilas – 0,46 Eur, dantų šepetėlis – 0,64 Eur, skutimosi priemonės – 1,55 Eur, priemonė indams plauti – 0,95 Eur. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo išduotas nurodytas buitinių prekių komplektas, Šiaulių TI eksploatavo pasenusiu, netinkamu inventoriumi ir netinkamai panaudojo rekonstrukcijai skirtas lėšas, todėl jis patyrė turtinę žalą, kurią įvertino 11 692,28 Eur.
Pareiškėjas jokių duomenų, kad kreipėsi į administraciją su prašymais išduoti skunde nurodytas buitines prekes ar administracija atsisakė jas išduoti, nepateikė. Taigi, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo patirta turtinė žala yra realiai patirta ir tiesiogiai susijusi su neteisėtais Šiaulių TI veiksmais. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nurodyti pareiškėjo skaičiavimai negali būti pripažinti objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais turtinės žalos dydį. Pareiškėjas turėjo pareigą pagrįsti prašomos žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Pažymėtina, kad turtinei žalai atlyginti taikomos visos valstybės civilinei atsakomybei Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytos sąlygos. Taigi, šiuo atveju, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, turtinės žalos atlyginimas negalimas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Teismo vertinimu, Šiaulių TI administracija sąmoningai ar tyčia nežemino pareiškėjo, jo neišskyrė iš kitų asmenų ir jis buvo laikomas tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir kiti suimtieji ar nuteistieji asmenys. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių TI kreipėsi praėjus gana ilgam laiko tarpui ir tai menkina patirtų išgyvenimų pobūdį, jų reikšmę pareiškėjo emocinei ir psichinei būsenai.
Pareiškėjas skunde nenurodė, kad jis dėl laikymo Šiaulių TI būtų susirgęs konkrečiomis ligomis ir jam nebūtų buvusi suteikta medicininė pagalba, kad būtų užsikrėtęs užkrečiamomis ligomis ir pan., t. y. nenurodė jokių išskirtinių sveikatos problemų.
CK 6.250 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti CK 6.250 str. 2 d., tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000-10-10 sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; EŽTT 2006-10-10 sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003-11-06 sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-01-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir LVAT nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT 2007-07-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; LVAT 2010-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; LVAT 2012-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; LVAT 2012-10-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2542/2012 ir kt.).
Atsižvelgiant į laikotarpį, kuriuo pareiškėjui Šiaulių TI kameroje Nr. 41 nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, iš viso 15 dienų, į tai, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praėjus ilgam laiko tarpui, į tai, kad natūrali ir dirbtinė apšvieta buvo per maža, kameroje buvo drėgna, šalta, pelėsis, į pažeidimo mąstą, jo trukmę, formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus (už kiekvieną praleistą dieną Šiaulių TI teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis priteisiama nuo 3 iki 6 eurų (LVAT 2015-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-533-442/2015; LVAT 2015-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A-714-442/2015; LVAT 2015-05-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-128-858/2015; LVAT 2015-05-28 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1169-442/2015 ir kt.), į tai, kad pareiškėjas, be skunde nurodytų aplinkybių, nenurodė ir nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, skunde išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, išskyrus tai, kad kamera tam tikrais laikotarpiais (iš viso 15 dienų) buvo perpildyta, joje natūrali ir dirbtinė apšvieta buvo per maža, kameroje drėgna, šalta, yra pelėsis, nesant įrodymų, kad kalinimo sąlygos Šiaulių TI pakenkė pareiškėjo sveikatai, taip pat į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pareiškėjui priteisiamas 100 Eur neturtinės žalos dydis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo N. G. (N. G.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui N. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 100 Eur (vieno šimto eurų) neturtinę žalą.
Kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.